- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-28543-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18269-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- G. K., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. K. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas V. J. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. K. mirties faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėjai pareiškime nurodė:
1.1. Pareiškėjų mama J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėtis V. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjų tėvai buvo susituokę, iki mirties gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) ir visą laiką vedė bendrą ūkį. J. K. testamento surašiusi nebuvo. V. J. K. testamentą surašė, tačiau dėl turto sudėties pasikeitimų iki testatoriaus mirties šis testamentas nebėra aktualus. Iš testamento turinio matyti, kad jokių kitų galimų įpėdinių nėra.
1.2. Kadangi pareiškėjų mama J. K. jokio savo vardu užregistruoto turto neturėjo, todėl po jos mirties į notarą niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė. Visą turtą, kuriuo iki tol naudojosi abu pareiškėjų tėvai, mirus J. K., toliau naudojosi kartu gyvenęs ir ją pergyvenęs sutuoktinis V. J. K..
1.3. Mirus pareiškėjų tėčiui V. J. K., pareiškėjai kreipėsi į notarą pagal jo gyvenamąją vietą. Pareiškėjams paaiškėjo, kad dalis buto, kuriame gyveno abu jų tėvai, yra jų mirusios mamos J. K. nuosavybė, kadangi buvo įgytas esant santuokoje. Jai mirus atsirado būtinybė išspręsti šios turto dalies paveldėjimą.
1.4. Pareiškėjų tėvas V. J. K., po sutuoktinės mirties perėmė valdyti visus bendrus, tiek ir asmeninius J. K. daiktus, bendrus namų apyvokos reikmenis, butą. Tai matyti iš jų bendros gyvenamosios vietos sutapties. Be to, visą laiką po žmonos mirties butą, kurį sutuoktiniai buvo įgiję kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, V. J. K. valdė ir naudojo kaip savo, taip pat mokėjo visus su tuo susijusius mokesčius. J. K. ir V. J. K. vaikai (pareiškėjai) J. K. palikimo atsiradimo metu gyveno atskirai ir į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė.
1.5. Jokių ginčų su kitais asmenimis dėl šios teisės nėra. Kitų galimų pretendentų į velionių palikimą taip pat nėra, todėl nėra ir kitų asmenų, kurie byloje galėtų būti įtraukti suinteresuotais asmenimis Prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas siekiant gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į V. J. K. ir J. K. santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. ir V. J. K. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 19). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 20). V. J. K. po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė (e. b. l. 23). Nekilnojamo turto registre V. J. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu (b. l. 10–11). Po sutuoktinės mirties V. J. K. liko gyventi bendrame bute, naudojosi turtu kaip savu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (e. b. l. 12–18; 24–25). V. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 30). Pareiškėjai yra J. K. ir V. J. K. vaikai (e. b. l. 26, 31, 32).
8. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. J. K., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. K. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. K. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis V. J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.