Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-4-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
2-4-962/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00175-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4-962/2015
Teisinio proceso Nr. 2-34-3-00175-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 116.1 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.sausio 7 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant ieškovui D. S., jo atstovei advokatei R. P.,atsakovei A. L., jos atstovei advokatei R. M.,atsakovės antstolės A. L. atstovei antstolės padėjėjai S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovėms A. L., A. L., dėl neteisėto praturtėjimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės antstolės A. L. be teisinio pagrindo įgytus 39 litus, priteisti solidariai iš atsakovių 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2007-05-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo atsakovės A. S. (L.) naudai priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį nuo 2007-06-01 iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teisėmis pavedant tvarkyti motinai. Visada sūnų geranoriškai išlaikė, tačiau po keturių metų nuo teismo sprendimo priėmimo, 2011-07-04 A. L. antstolei A. L. pateikė vykdyti 2011-07-01 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Antstolė priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, tačiau išieškojimo vykdymą pradėjo ne nuo vykdymo dokumentų pateikimo datos, bet atgaline data ir 2011-07-04 raginime vykdyti sprendimą jam nurodė, jog iki 2011-07-18 ieškovas privalo sumokėti 778,50 Lt alimentų skolą bei vykdymo išlaidas. Ieškovas antstolės reikalaujamą sumą per nurodytą terminą sumokėjo. 2011-07-11 gavo siūlymą sumokėti 105,35 Lt vykdymo išlaidų, iš kurių 39 Lt yra užklausos. Sumokėjęs reikalaujamą skolą bei vykdymo išlaidas, mokėjo išlaikymą periodinėmis išmokomis, tokią sumą, kokią jam nurodė antstolė, taikant indeksą. Sistemingai mokėdamas išlaikymą vaikui iki 2013 m. spalio mėnesio ir vykdydamas antstolės nurodymą mokėti tam tikrą indeksuotą sumą, buvo įsitikinęs, jog teismo sprendimą vykdo tinkamai. Tačiau 2013-10-31 antstolė, neišsiaiškinusi, ar išlaikymas yra teikiamas, priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodė, jog ieškovas privalo mokėti 250 Lt išlaikymo, o pritaikius indeksą – 327 Lt ir iki 2013-11-01 yra skolingas 9118,80 Lt. Antstolė patvarkymą išsiuntė į ieškovo darbovietę UAB kepykla „Savas“, nurodydama – kol bus padengta skola, išskaičiuoti po 70% iš ieškovo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 50% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. 2013-11-14 ieškovas pateikė antstolei skundą dėl neteisėto patvarkymo, 2013-11-20 antstolė priėmė patvarkymą dėl jo skundo, kuriame nurodė, kad nuo 2011-07-11 iki 2013-09-10 nei išieškotoja, nei skolininkas duomenų apie alimentų mokėjimą nepateikė, vykdomojoje byloje informacijos apie mokėjimus nebuvo, todėl antstolė 2013-11-25 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo, kuriame nurodė, kad skaičiuojant minėtą išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius (2011-05-07) netinkamai pritaikytas indeksas. Tačiau antstolė pati netinkamai pritaikė indeksą, suklaidino ieškovą, nurodydama mokėtiną sumą ir du metus nei domėjosi alimentų mokėjimu, nei ieškovą informavo apie pasikeitusį indeksą ir mokėtiną sumą. Dėl antstolės ir išieškotojos neveikimo, ieškovas po dviejų metų sužinojo, jog yra skolingas 3116,50 Lt išlaikymo sumos, kas išbalansavo jo biudžetą, sąlygojo nepatogumus, psichologinę įtampą. Ieškovas dirbo vadybininku, buvo materialiai atsakingas asmuo, o dėl antstolės darbdaviui pateikto patvarkymo, pablogėjo jo reputacija darbe, nes buvo sukurtas įvaizdis, jog jis yra materialiai nepatikimas, aplaidus, nepareigingas, t.y. sugriovė jo autoritetą darbe, todėl turėjo išeiti iš darbo. Tokiais savo veiksmais antstolė jam padarė neturtinę žalą, kadangi ieškovas neteko autoriteto, kuris materialiai atsakingam asmeniui dirbančiam su klientais, yra ypatingai svarbus viešumoje, neteko pajamų, pablogėjo jo sveikata, kadangi 2014-01-09 ieškovui konstatuota pasikartojanti depresija, vidutinio sunkumo epizodas, ligos trukmė neprognozuojama, vartojo vaistus, nes antstolė jam sukėlė stresą, pergyvenimus, nemigą, kas sąlygojo ligos pasikartojimą, patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Ieškovo atstovė palaikė ieškovo D. S. patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, nurodė, kad 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 51 p. nurodyta, kad „Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi patikrinimu“. Antstolė nesilaikė šios normos ir neteisėtai iš ieškovo pareikalavo 39 Lt už asmens duomenų patikrinimą. Antstolė du metus nevykdė teismo sprendimo vykdymo kontrolės, pažeisdama LR Antstolių įstatymo 3 str. įtvirtintus antstolių veiklos teisėtumo ir sąžiningo pareigų atlikimo principus, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 str. privalėdama ieškovui padėti atlikti jo pareigas, to nedarė, nepasikvietė nei ieškovo, nei išieškotojos, neišsiaiškino, ar išieškotoja gauna išlaikymą, ar ieškovas jį moka. Antstolės 2 metų neveikimas, po to 9000 Lt ir 3000 Lt skolos skaičiavimas, išieškotojos prašymas perskaičiuoti išlaikymą po dvejų metų nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, yra ieškovo psichologinis terorizavimas, stipresniojo pozicijos demonstravimas. Išlaikymo skola susidarė dėl antstolės kaltės – dėl teismo sprendimo nevykdymo. Toks antstolės ir išieškotojos elgesys ieškovui sukūrė vidinį diskomfortą, jis pasijautė bejėgis, pažeidžiamas, nesaugus, nestabilus nei materialiai, nei moraliai, nes prisidengiant įstatymu iš ieškovo išieškotoja per antstolę ir antstolė gali reikalauti bet kokios pinigų sumos ir ieškovas negali būti tikras, ar pilnai atsiskaitė, ar neliko skolingas. Ieškovas negali ieškotis darbo, kur būtų materialiai atsakingas asmuo, nes antstolė bet kada gali sužlugdyti jo reputaciją darbe. Be to, sergant depresija, ieškovas negali susikaupti, nuolatos kankina nerimas, kas blogina gyvenimo kokybę, galimybę dalyvauti darbo rinkoje, todėl jam padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Atsakovės A. L. kaltė pasireiškė tuo, kad ji antstolės neinformavo apie gaunamą išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovė A. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad iš pradžių atsakovas porą metų mokėjo išlaikymą po 250 Lt, todėl atsakovė į antstolį dėl išieškojimo vykdymo nesikreipė. Tačiau kai atsakovas nustojo mokėti, iš pradžių atsakovė kreipdavosi į ieškovą, ragindavo sumokėti išlaikymą, o atsakovei būnant socialiai remtina, jai nuėjus į savivaldybės socialinį skyrių dėl paramos ir esant išlaikymo įsiskolinimui už tris mėnesius, atsakovei buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo iš D. S.. Tada atsakovė kreipėsi į antstolę A. L., pateikė jai 2011-07-01 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo, nurodė, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius. Antstolė pradėjo vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą. Taip pat atsakovė nurodė, kad sveikatos problemų ieškovas turėjo dar iki jiems susipažįstant, o turint reikalų su antstoliais yra natūralu, kad kyla nemalonumai. Iš darbo ieškovas išėjo savo prašymu. Ieškovas turėjo pats rūpintis, kad mokamas išlaikymas būtų indeksuojamas.

Atsakovė antstolė A. L. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad antstolės kontorai 2011-07-04 buvo pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-05-16 vykdomasis raštas Nr. 2-87-399/2007 dėl išlaikymo nepilnamečiui N. S., gim. (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš D. S. periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai A. L., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pateikdama vykdomajį dokumentą, išieškotoja A. L. nurodė, kad išlaikymas sūnui nesumokėtas už 2011 metų tris mėnesius. Suskaičiavus susidariusį įsiskolinimą, D. S. buvo paragintas sumokėti 778,50 Lt sumą. Nors CPK 661 str. ir numato, jog raginimas nesiunčiamas bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo, tačiau teisės aktuose nenumatyta, kokiu būdu šio pobūdžio bylose skolininkas turėtų būti informuojamas dėl susidariusio įsiskolinimo. Šiuo atveju, išieškotojai nurodžius, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas bei siekiant užtikrinti proceso šalių teisėtų interesų apsaugą, antstolė nusprendė surašyti raginimą bei paraginti ieškovą sumokėti nesumokėtą sumą. Nurodė, kad vykdymo procese, bylose dėl konkrečios sumos išieškojimo, skolą sumokėjus per raginime numatytą terminą, sumokamos tik būtinos vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos ir į šią sumą neįskaičiuojamos visos sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, įskaitant papildomas vykdymo išlaidas už atskirų veiksmų atlikimą, tame tarpe ir išlaidas už atliktas užklausas. Sumokėjus raginime nurodytą sumą, vykdomoji byla užbaigiama. Tačiau šiuo atveju, vykdomoji byla buvo užvesta dėl periodinių išmokų išieškojimo, vykdomas išieškojimas yra tęstinio pobūdžio ir bus vykdomas tam tikrą laiką, iki išieškotojos ir skolininko sūnaus pilnametystės. Todėl bendra tvarka išieškant tik būtinas vykdymo išlaidas, kai sumokama suma per raginime nurodytą terminą, šiuo atveju netaikoma ir todėl 39 Lt vykdymo išlaidų iš ieškovo buvo pareikalauta teisėtai ir pagrįstai. CPK 658 str. numatyta antstolio teisė, išsiuntus skolininkui raginimą, patikrinti jo turtinę padėtį. Kadangi, net ir sumokėjus D. S. nurodytą įsiskolinimo sumą, vykdomoji byla ir toliau bus vykdoma, buvo atliktos užklausos dėl D. S. priklausančių lėšų, esančių bankuose. D. S. raginime nurodytą sumą sumokėjo 2011-07-11. Vėliau, laikotarpyje nuo 2011-07-11 iki 2013-09-10 nei atsakovė A. L., nei ieškovas duomenų apie lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nepateikė, į kontorą atvykę nebuvo, vykdymo eiga nesidomėjo. Užklausus LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, 2013-09-10 nustatyta, kad D. S. dirba UAB Kepykloje „Savas“, adresu Vilkaviškis, Pramonės g. 10. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje informacijos apie mokamą išlaikymą nebuvo, susisiekti su išieškotoja nepavyko, buvo suskaičiuotas įsiskolinimas, kuris 2013-11-01 sudarė 9118,50 Lt. Buvo surašytas 2013-10-31 patvarkymas Nr. 0140/11/01520 dėl išskaitymų vykdymo ir išsiųstas į skolininko darbovietę, nurodant iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti susidariusį įsiskolinimą – 9118,50 Lt. 2013-11-14 D. S. pateikė skundą dėl atliktų veiksmų bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį kad laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2013-11-01 kas mėnesį mokėjo po 250 Lt, vėliau po 260 Lt. Iškviesta į kontorą, A. L. patvirtino, jog iš D. S. yra gavusi lėšų sūnaus išlaikymui laikotarpyje nuo 2007-06-01 iki 2011-01-01 kas mėnesį po 250,00 – 260,00 Lt. Atsakovė taip pat pateikė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad mokamos sumos sūnaus išlaikymui nebuvo indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, prašė pritaikyti indeksą mokamoms sumoms, perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą bei išreikalauti iš ieškovo susidariusį skirtumą tarp mokėtų ir mokėtinų indeksuotų sumų. Patvarkymą dėl išskaitymų vykdymo prašė išsiųsti į skolininko darbovietę. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2013-11-20 patvarkymu Nr. 0140/11/01520 D. S. skundas buvo patenkintas: patvarkymas iš darbovietės atšauktas, išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, perskaičiuotas. Po perskaičiavimo, nustatyta, jog 2013-11-01 susidaręs įsiskolinimas 3116,50 Lt. Ieškovas 2013-11-25 patvarkymu Nr. 0140/11/01520 buvo informuotas apie perskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo dydį bei paragintas šią sumą per 10 dienų sumokėti į atsakovės A. L. asmeninę sąskaitą. Reaguodamas į minėtą patvarkymą, D. S. 2013-12-11 atvyko į kontorą ir paaiškinęs, kad tokios sumos iš karto sumokėti negalės, nes niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, parašė prašymą susidariusį įsiskolinimą leisti mokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 50,00 Lt, kol skola bus pilnai padengta. Nurodė, kad apie tai, jog mokamos periodinės išmokos sūnaus išlaikymui turi būti indeksuojamos, ieškovas turėjo žinoti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-05-06 priimto sprendimo Nr. 2-87-399/2007 dėl išlaikymo išieškojimo. Be to, apie kasmet taikomą indeksą jis buvo informuotas antstolės kontoroje 2011-07-11. Prašo atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neturtinei žalai kilti turi būti įrodytos visos įstatyme numatytos sąlygos, tačiau ieškovas nepagrįstai reiškia šį reikalavimą.

Liudytojas J. L. parodė, kad D. S. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje, iš kurios buvo atleistas maždaug prieš metus laiko, darbuotojui prašant. Įmonėje yra vykdomi antstolių patvarkymai, tačiau apie D. S. išlaikymo įsiskolinimą direktorius nežinojo, jam tokie duomenys nebuvo pateikti, tai yra tvarkoma buhalterijoje ir nei antstolės patvarkymas, nei ieškovo darbo rezultatai, kuriais direktorius nors nebuvo patenkintas, neįtakojo D. S. atleidimo iš darbo, jis išėjo savo noru. Nors liudytojas nurodė, kad antstolio patvarkymą dėl įsiskolinimo vertintų kaip nemokėjimą gyventi, tvarkytis, tačiau apie D. S. įsiskolinimą jam nebuvo žinoma ir tai niekaip neįtakojo ieškovo atleidimo iš darbo. Antstolės patvarkymo nematė, apie tai jam buhalterė neminėjo, jei ir būtų žinojęs, dėl to nebūtų atleidęs. Vykdomieji raštai ateina į įmonę ir pakliūva į buhalteriją. D. S. įmonėje buvo materialiai atsakingas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustatytos sekančios, bylos išsprendimui turinčios reikšmės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

2007-05-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo D. S. atsakovės A. S. (L.) naudai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį nuo 2007-06-01 iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teisėmis pavedant tvarkyti motinai (b.l. 5-8). 2011-07-01 išduotas Marijampolės rajono apylinkės teismo Vykdomasis raštas Nr. 2-87-399/2007 (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 50). 2011-07-04 prašymu į antstolę A. L. kreipėsi A. S. (L.) dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto priėmimo vykdyti dėl išlaikymo išieškojimo iš D. S., prašyme nurodydama, kad yra susidaręs įsiskolinimas už 2011 m. kovo mėn., 2011 m. balandžio mėn. ir 2011 m. birželio mėn. (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 1). 2011-07-04 Patvarkymu antstolė A. L. priėmė vykdyti A. L. pateiktą Marijampolės rajono apylinkės teismo Vykdomąjį raštą Nr. 2-87-399/2007 (b.l. 9, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 4). 2011-07-04 antstolė surašė Raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė ieškovui sumokėti 778,50 Lt alimentų skolą bei vykdymo išlaidas ir kurį išsiuntė D. S. (b.l. 10, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 7). Raginimas D. S. įteiktas 2011-07-07 (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 7). 2011-07-11 antstolė surašė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, jog vykdant A. L. pateiktą Marijampolės rajono apylinkės teismo Vykdomąjį raštą Nr. 2-87-399/2007 dėl išlaikymo įsiskolinimo iš D. S., susidarė 105,35 Lt vydymo išlaidų, iš kurių 30 Lt būtinos vykdymo išlaidos, o papildomas vykdymo išlaidas sudaro 39 Lt už 13 užklausų (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 12-14), 5 Lt už patvarkymą, 3 Lt už nuorašą ir likusi suma – kitos vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos (pašto išlaidos, banko paslaugos, indeksavimas) (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 8). 2011-07-11 Siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas, antstolė D. S. pranešė apie apskaičiuotas vykdymo išlaidas, įteikė jam Siūlymą (b.l. 11, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 9). 2011-07-11 D. S. antstolei A. L. sumokėjo raginime nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą – 778,50 Lt ir 105,35 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 12, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 10). 2013-09-10 užklausus LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nustatyta, kad D. S. dirba UAB Kepykloje „Savas“, adresu Vilkaviškis, Pramonės g. 10 (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 15). 2013-10-31 antstolė A. L. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodė, jog ieškovas privalo mokėti 250 Lt išlaikymo, o pritaikius indeksą – 327 Lt ir iki 2013-11-01 D. S. yra skolingas 9118,80 Lt; patvarkymą išsiuntė į ieškovo darbovietę UAB kepykla „Savas“, nurodydama – kol bus padengta skola, išskaičiuoti po 70% iš ieškovo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 50% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (b.l. 18, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 16). 2013-11-14 ieškovas D. S. pateikė antstolei skundą dėl neteisėto patvarkymo, prašė panaikinti antstolės 2013-10-31 patvarkymą, pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2013-11-01 kas mėnesį mokėjo po 250 Lt, vėliau po 260 Lt (b.l. 20, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 17,18). 2013-11-20 išieškotoja A. L., atvykusi į antstolės A. L. kontorą, nurodė, kad išlaikymą sūnui iš D. S. gavo reguliariai, tačiau prašė suskaičiuoti ir išieškoti iš D. S. išlaikymo įsiskolinimo skirtumą tarp jo mokėtų sumų ir tų, kurios turėjo būti mokamos išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 23). 2013-11-20 patvarkymu antstolė A. L. tenkino D. S. skundą, panaikino 2013-10-31 Patvarkymą Nr. 0140/11/01520; atšaukė patvarkymą dėl išskaitų vykdymo iš D. S. darbo užmokesčio UAB Kepykloje „Savas“ bei nutarė perskaičiuoti alimentų įsiskolinimą (b.l. 21-22, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 19-20, 24, 25). 2013-11-25 antstolė A. L. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo, kuriame nurodė, kad skaičiuojant minėtą išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, netinkamai pritaikytas indeksas ir 2013-11-01 skirtumas tarp mokėtų sūnaus išlaikymui sumų ir mokėtinų sumų sudaro 3116,50 Lt (b.l. 23-24, vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 26-27). 2013-11-26 antstolės A. L. kontoroje buvo gauta 2013-11-25 Pažyma iš UAB Kepykla „Savas“, kuria grąžintas Patvarkymas Nr. 0140/11/01520/S-6468 dėl išlaikymo išieškojimo iš D. S. darbo užmokesčio A. L. naudai be vykdymo; minėtą 2013-11-25 Pažymą pasirašė vyr. buhalterė O. K. (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 29). 2013-12-11 Prašmu D. S. prašė leisti išlaikymo įsiskolinimą mokėti dalimis – po 50 Lt per mėnesį (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 32). 2013-11-25 UAB Kepykla „Savas“ direktoriaus J. L. Įsakymu Nr. 1216, D. S. nuo 2013-11-25 atleistas iš darbo (vadybininko pareigų) pačiam prašant (b.l. 25), kur dirbo pagal 2012-09-03 Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26), su D. S. buvo pasirašyta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 27). Į šeimos medicinos kliniką D. S. dėl depresijos kreipėsi 2003-12-03 ir 2013-12-05 (b.l. 28). 2014-01-09 D. S. diagnozuota pasikartojanti depresija, vidutinio sunkumo epizodas. Dėl panašių negalavimų anksčiau lankėsi 2009-12-29 (b.l. 32). Iš D. S. charakteristikos matyti, kad jis nuo 2014-08-22 dirba UAB „Lietuvos kepėjas“ pardavimų vadybininku, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 167).

Lietuvos Respublikos antstolių Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. DC-876 redakcija) nurodyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju antstolio atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus antstolio veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą priežastinį ryšį tarp neteisėtų antstolio veiksmų ir atsiradusios žalos bei antstolio kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008). Vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK VI dalis (CPK 583 str.), o šių normų taikymo tvarką nustatė Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti teisės aktai. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti LR CK 6.246 str. 1 d.: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmens veiksmais (veikimu, neveikimu) nebūtų padaryta žala kitam asmeniui). Antstolio, kaip valstybės įgalioto atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas asmens, veikla privalo būti teisėta ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d. LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatymo nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia.

Antstoliams įstatymų suteikti įgaliojimai yra specifinio pobūdžio, kai vykdant išieškojimą, gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės. Asmuo, dalyvaujantis vykdymo procese, pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Būdamas vykdymo proceso šalimi, skolininkas turi suvokti ar numanyti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam tam tikrų papildomų neigiamų padarinių, tame tarpe ir išlaidų.

Nagrinėjamos bylos atveju 2007-05-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo D. S. atsakovės A. S. (L.) naudai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį nuo 2007-06-01 iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teisėmis pavedant tvarkyti motinai (b.l. 5-8). Dėl šio teismo sprendimo vykdymo, 2011-07-01 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame išieškotoju nurodyta A. S., o skolininku – D. S. (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 50) ir kurį antstolė 2011-07-04 patvarkymu priėmė vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 4).

Iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, antstolis privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio ir vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Tačiau CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Viena tokių išimčių – kai vykdomas išieškojimas dėl periodinių išmokų (CPK 661 str. 2 d.). Kaip jau minėta, ginčo byloje buvo vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taigi, tai atitinka įstatymo nuostatas, pagal kurias raginimas neturi būti siunčiamas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2014-05-08 nutartis 2S-1224-555/2014). Ieškovas teigia, jog vykdymo išlaidos dalyje dėl išieškojimo už atliktas užklausas neteisėtas, kadangi 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijoje 51 p. nurodyta, kad „Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi patikrinimu“. Paprastai vykdymo procese, bylose dėl konkrečios sumos išieškojimo, skolą sumokėjus per raginime numatytą terminą, sumokamos tik būtinos vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos. Į šią sumą neįskaičiuojamos visos sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, įskaitant papildomas vykdymo išlaidas už atskirų veiksmų atlikimą, tame tarpe ir išlaidas už atliktas užklausas. Sumokėjus raginime nurodytą sumą, vykdomoji byla užbaigiama. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju vykdomoji byla buvo užvesta dėl periodinių išmokų išieškojimo, vykdomas išieškojimas – tęstinio pobūdžio ir turi būti vykdomas tam tikrą laiką, todėl raginimas D. S. apskritai galėjo būti nesiųstas, o terminas įvykdyti sprendimą geruoju skaičiuojamas nuo antstolės siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas gavimo dienos, kas reikštų D. S. teisę vykdyti sprendimą geruoju, kad vykdomoje byloje nebūtų atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Tokiu atveju, kai vykdymui pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo, preziumuojama, jog, nepasikeitus aplinkybėms, išieškojimas turi būti vykdomas iki ieškovo sūnaus pilnametystės. LR CPK 658 str. numatyta antstolio teisė, išsiuntus skolininkui raginimą, patikrinti jo turtinę padėtį. Kadangi, net ir sumokėjus D. S. nurodytą įsiskolinimo sumą (išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius), vykdomoji byla ir toliau turėjo būti vykdoma, teismas sprendžia, jog antstolė pagrįstai atliko užklausas dėl D. S. priklausančių lėšų, esančių bankuose, pagrįstai paskaičiavo už tai išlaidas ir neprivalėjo taikyti bendros tvarkos, išieškant tik būtinas vykdymo išlaidas, kai skolos sumą sumokant per raginime nurodytą terminą, vykdomoji byla yra užbaigiama. Dėl to antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą dėl periodinių išmokų mokėjimo, kuriame skolininku nurodytas D. S., patvarkymu nusprendusi pradėti vykdymo veiksmus, neturėjo pareigos išsiųsti skolininkui D. S. raginimo įvykdyti teismo sprendimą, o turėjo teisę pasiūlyti geranoriškai vykdyti sprendimą siųsdama siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, su tame tarpe paskaičiuotomis ir išlaidomis už užklausas.

CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje antstolis A.S. v. S.M., bylos Nr. 3K-7-1/2007).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 d. 41 p. numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, tačiau vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, jos išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko. Todėl, šiuo atveju, antstolė paskaičiavo būtinas ir tai dienai esančias faktines vykdymo išlaidas bei pasiūlė ieškovui jas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad užklausos atliktos ir vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl ieškovo prašymas dėl 39 Lt priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 177, 178 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas D. S. nurodo, kad dėl antstolės neveikimo, sprendimo nevykdymo du metus bei atsakovės A. L. netinkamo antstolės informavimo apie išlaikymo mokėjimą, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000 litų ir prašo ją priteisti solidariai iš atsakovių.

Civilinio proceso kodeksas tiek išieškotoją, tiek skolininką įpareigoja aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 str. 1 d. 2 p., 644 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo argumentai, kad vykdymo procesu turėjo domėtis tik išieškotoja bei antstolė. Ieškovas teigia, kad dėl antstolės neveikimo, buvo paskaičiuotas jo, kaip skolininko 9118,80 Lt įsiskolinimas vaiko išlaikymui ir tokia tikrovės neatitinkanti informacija pateikta darbdaviui. Dėl šių antstolės veiksmų ieškovas, kaip materialiai atsakingas asmuo UAB kepykloje „Savas“, nurodo praradęs darbdavio pasitikėjimą, buvo sugriautas jo autoritetas ir jis turėjo išeiti iš darbo (b.l. 3). Be to, dėl neteisėtų antstolės veiksmų netekus darbo ir pajamų, jis tapo bedarbiu, pablogėjo jo sveikata, atsinaujino depresija. Pažymėtina, kad minėtas 9118,80 Lt įsiskolinimas buvo paskaičiuotas antstolei neturint jokių duomenų apie skolininko vykdomą sprendimą dėl išlaikymo. Sužinojęs apie tokį antstolės Patvarkymą (b.l. 18), ieškovas antstolei pateikė skundą (b.l. 20), kurio pagrindu antstolė, išsireikalavusi papildomą informaciją ir iš išieškotojos, savo klaidą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir indeksavimo, ištaisė (b.l. 23-24). Būtent tokią antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę numato ir įstatymai – pagal CPK 510 str. 2 d., skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Atsižvelgiant į tai matyti, kad antstolė D. S. skundą tenkino, išlaikymo įsiskolinimo sumą perskaičiavo, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti bei sąlygojantys žalos atsiradimą skolininkui.

Ieškovas teigia, jog antstolė neapskaičiavo, kokio dydžio indeksuotas periodines išmokas jis turi mokėti, tačiau CPK 644 str. numato skolininko pareigą būti aktyviam, rūpestingam bei domėtis vykdymo eiga. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Todėl šią pareigą ieškovas turėjo vykdyti pats, nelaukdamas priminimo iš išieškotojos ar antstolės. Pažymėtina, kad antstolė apskaičiavo mokėtinų periodinių išmokų dydį iškarto, kai į ją dėl to kreipėsi viena iš vykdomosios bylos šalių – išieškotoja (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 23). Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl išmokų indeksavimo į antstolę būtų kreipęsis ieškovas ir toks jo prašymas būtų buvęs atmestas. Pažymėtina, kad apie tai, jog išmokos turėjo būti indeksuojamos, tiek ieškovas, tiek atsakovė A. L. žinojo jau nuo 2007-05-16 Marijampolės apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 5-8).

LR Vyriausybės 2008-07-09 išleistame nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta, jog po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo, vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Pagal nurodytą nutarimą, indeksas pradėtas taikyti nuo 2008-08-01. Periodinės išmokos turi būti indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju 250,00 Lt sumai indeksas turėjo būti taikomas nuo 2008-08-01, kiekvienais metais vasario l d. pritaikant naują indeksą jau indeksuotai sumai. Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti bei skaičiuojant aukščiau minėtą išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, buvo padaryta klaida – netinkamai pritaikytas indeksas. Buvo indeksuojama 250,00 Lt suma (pritaikius indeksą gauta 259,50 Lt), Atsižvelgiant į šalių pateiktą informaciją bei LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimą Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, alimentų įsiskolinimas buvo perskaičiuotas ir antstolės padaryta skaičiavimo klaida ištaisyta. Perskaičiavus buvo nustatyta, kad 2013-11-01 skirtumas tarp mokėtų ieškovo sūnaus išlaikymui sumų ir mokėtinų sumų sudaro 3116,50 Lt. Taigi, antstolė 2013-10-31 Patvarkymu buvo netiksliai apskaičiavusi išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 19), D. S. 2013-11-14 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b.l. 20). Pastebėjusi netinkamai pritaikytą indeksą mokamoms sumoms, antstolė nedelsiant perskaičiavo įsiskolinimą ir apie tai informavo ieškovą, atšaukė vykdymą iš D. S. darbovietės (b.l. 21-22; 23-24). Teismas sprendžia, jog klaida buvo padaryta dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad nei išieškotoja, nei skolininkas nepateikė antstolei jokios informacijos apie tai, kaip mokamas išlaikymas, todėl antstolės veiksmai nelaikytini neteisėtais.

Ieškovas nurodo, kad patirta neturtinė žala pasireiškė fiziniais ir psichiniais kentėjimais, autoriteto bei darbo netekimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Tačiau antstoliams įstatymų suteikti įgaliojimai yra specifinio pobūdžio, kai vykdant išieškojimą, gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės ir asmuo, dalyvaujantis vykdymo procese, pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Būdamas vykdymo proceso šalimi, skolininkas turi suvokti ar numanyti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam tam tikrų papildomų neigiamų padarinių. Byloje nustatyta, kad atsakovė į antstolę kreipėsi ne be pagrindo, o esant išlaikymo įsiskolinimui. Taip pat pažymėtina, kad asmens patirti fiziniai ir psichiniai kentėjimai priklauso nuo individualių asmens savybių. Nors D. S. nurodo, kad išsiųstas patvarkymas dėl išskaitymų vykdymo į jo darbovietę su nurodyta išlaikymo įsiskolinimo suma sukėlė jam psichologinius išgyvenimus, reikėjo kreiptis į šeimos gydytoją ir psichiatrą bei išeiti iš darbo, tačiau pažymėtina, kad ieškovas dėl psichikos sutrikimų, depresijos buvo konsultuotas jau nuo 2003-12-03, taip pat 2009-12-29, paskutinį kartą yra kreipęsis į psichiatrą 2014-01-09 ir kiekvieną kartą kreipiantis į psichiatrą, jam buvo diagnozuota pasikartojanti depresija vidutinio sunkumo epizodas. Darytina išvada, jog ieškovas šia liga sirgo jau daugelį metų, ji yra pasikartojanti, pritaikius gydymą, sumažinami ligos simptomai, tačiau pati liga nėra visiškai išgydoma ir yra pasikartojanti. Todėl antstolės atliekami veiksmai dėl išlaikymo išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą bei raginimas ieškovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą negalėjo sukelti depresijos, kadangi šia liga ieškovas jau sirgo daugelį metų. Ieškovo nurodyti negalavimai sietini daugiau su paties ieškovo individualiomis savybėmis bei reakcija į įvykius, bet ne su antstolės atliktais veiksmais. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimų. Ieškovas taip pat teigė, kad dėl į darbovietę nusiųsto patvarkymo su nurodytu devynių tūkstančių išlaikymo įsiskolinimu, buvo sugriautas jo autoritetas darbe, sukurtas jo, kaip nepatikimo asmens įvaizdis, ko pasekoje jis neteko darbo. Tokius ieškovo teiginius visiškai paneigė liudytoju byloje apklaustas D. S. buvęs direktorius J. L., kuris nurodė apie jo vadovaujamai įmonei atsiųstą patvarkymą dėl išskaitų iš D. S. darbo užmokesčio apskritai net nežinojęs. Iš byloje esančio Kepykla „Savas“ 2013-11-25 įsakymo matyti, kad iš darbo D. S. atleistas pagal 2013-11-18 jo paties prašymą pagal LR DK 127 str. l d. – darbuotojui prašant (b.l. 25). Todėl teismas konstatuoja, kad tai, jog ieškovas išėjo iš darbo UAB kepykloje „Savas“ niekaip nėra susiję su atsakovės antstolės A. L. veiksmais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Tačiau pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., įrodžius asmens neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nagrinėti ir kaltės klausimo.

Paskutinė civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. LR CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio.

Teismas sprendžia, kad išnagrinėjus bylą ir įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, nėra nustatytos privalomos sąlygos antstolės civilinei atsakomybei atsirasti. Vien tik ieškovo paaiškinimų ir vertinimo apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta ir ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius atsakovių neteisėtos veikos ir ieškovo patirtos žalos, nekyla civilinė atsakomybė.

Taip pat teismas pažymi, kad nors atsakovė A. L. nurodė, kad ji nebuvo supažindinta su išieškotojos teisėmis ir pareigomis, tačiau iš 2011-07-04 Prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo matyti, jog A. L. (Sinkevičienė) pasirašytinai yra patvirtinusi, kad yra supažindinta su išieškotojo, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisėmis ir pareigomis, numatytomis LR Civilinio proceso kodekse (vykdomoji byla Nr. 0140/11/01520, b.l. 1). Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad antstolės veiksmai buvo aplaidūs bei neteisėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovių A. L. ir antstolės A. L. nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177, 178 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos – 78 Lt (22 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 400,00 Lt (115,85 Eur) (b.l. 160) už atsakovei A. L. teiktas valstybės garantuojamas antrines teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 str., 96 str. 2 d.).

Atsakovė antstolė A. L. duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė