- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1224-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00084-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-623-835/2014 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/05242, suinteresuotas asmuo L. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės A. K. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko V. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4747-292/2010 dėl 20 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotojos L. K. naudai.
Pareiškėjas V. K. skundžia antstolės A. K. veiksmus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo vykdomojoje byloje, prašydamas panaikinti antstolės 2013 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. S-13035949 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pareiškėjas nesutinka sumokėti antstolės patvarkyme paskaičiuotas 2 135 Lt vykdymo išlaidas, argumentuodamas tuo, jog įsiskolinimą išieškotojai sumokėjo geruoju, kai tik sužinojo apie areštuotas banko sąskaitas. Pareiškėjo vertinimu antstolė gali pretenduoti tik į 150 Lt vykdymo išlaidų dydį, kurios buvo nurodytos 2010 m. lapkričio 4 d. antstolės siūlyme sumokėti 20 000 Lt alimentų įsiskolinimą bei 150 Lt vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Antstolė 2014 m. sausio 6 d. skundo netenkino ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu perdavė nagrinėti apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad išlaikymo išieškojimui įvykdyti buvo atlikti priverstiniai antstolės vykdymo veiksmai ir išlaikymo įsiskolinimas L. K. buvo išieškotas priverstinai, per antstolės depozitinę sąskaitą. Kadangi antstolė patyrė 2 135 Lt vykdymo išlaidas pagal vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2012 m. sausio 17 d., vykdymo išlaidos jai turi būti atlygintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 27-28). Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas gera valia sumokėjo įsiskolinimą, paneigia tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo iki kreipimosi į antstolį ir areštavus jo lėšas bankų sąskaitose. Teismo sprendimas buvo įvykdytas tik prasidėjus priverstiniam sprendimo vykdymo procesui, antstolė atliko vykdymo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka, todėl patirtos išlaidos turi būti sumokėtos skolininko.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti (b. l. 34-37). Atskirajame skunde nurodė, kad antstolė procesinius dokumentus siuntė netinkamu adresu, juos pareiškėjas gavęs pavėluotai, tačiau vis tiek per 13 dienų, t. y. iki 2010 m. gruodžio 13 d. didžiąją dalį teismo sprendimo įvykdė. Likusią dalį įvykdė vėliau. Apelianto vertinimu teismas neįsigilino į visas aplinkybes, neteisingai vertino pareiškėjo elgesį vykdymo laikotarpiu, kuris buvo geranoriškas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis) ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Byloje keliamas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui už vykdymo veiksmų atlikimą.
Vykdomosios bylos duomenimis, antstolės A. K. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko V. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4747-292/2010 dėl 20 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotojos L. K. naudai. 2010 m. lapkričio 5 d. skolininkui registruota pašto siunta buvo išsiųstas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie skolininkui įteikti 2010 m. lapkričio 29 d. per darbovietę (vykd. b. l. 4, 27). Antstolė atliko užklausas dėl skolininko turimo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, lėšų bankų sąskaitose (vykd. b. l. 7-20). 2010 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir banko sąskaitos įsiskolinimo dydžio ribose (vykd. b. l. 19-25). Antstolė 2010 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 29-30), 2011 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo (vykd. b. l. 33), 2011 m. vasario 1 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (vykd. b. l. 36), 2011 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl lėšų arešto sąskaitoje panaikinimo (vykd. b. l. 38). 2011 m. sausio 25 d. rašte skolininkui konstatuojama, kad visa suma nėra išieškota, todėl likusiam turtui areštas nėra panaikinamas (vykd. b. l. 39). 2011 m. spalio 11 d. priimti patvarkymai dėl lėšų arešto (vykd. b. l. 46, 47), 2012 m. sausio 16 d. patvarkymu panaikinti visi areštai lėšoms sąskaitoje, taip pat visi patvarkymai dėl išieškojimo iš V. K., kadangi sprendimas įvykdytas visiškai (vykd. b. l. 50).
Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenurodytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui ir nesant sprendimui įvykdytam, antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintoje raginimo formoje nurodoma, kad, neįvykdžius jame pateiktų nurodymų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tai reiškia, kad pasibaigus nurodytam geranoriškam sprendimo įvykdymo terminui, bus pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai ir kils su tuo susiję pasekmės jo nevykdančiam skolininkui, įskaitant ir pareigą apmokėti su priverstinio vykdymo veiksmus atliekančio įgalioto asmens (antstolio) darbu susijusias išlaidas. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Viena tokių išimčių - kai vykdomas išieškojimas dėl periodinių išmokų (2 dalis).
Kaip jau minėta, ginčo byloje vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taigi, atitinka įstatymo nuostatas, pagal kurias raginimas neturi būti siunčiamas. Tokiais atvejais terminas įvykdyti sprendimą geruoju skaičiuojamas nuo antstolės siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas gavimo dienos. Antstolė skolininkui dokumentus įteikė 2010 m. lapkričio 29 d., taigi terminas sumokėti reikalaujamas sumas baigėsi 2010 m. gruodžio 9 d. Bylos duomenimis, to neginčija ir pats apeliantas, didžiąją dalį teismo sprendimo jis įvykdęs iki 2010 m. gruodžio 13 d., taigi praėjus nustatytam terminui, bet, iki nurodytos datos buvo įvykdytas ne visas sprendimas, tik didžioji jo dalis. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus geranoriško skolos padengimo terminui. Nors apeliantas skunde teigia, kad didžiąją dalį skolos sumokėjo per pirmąsias 13 dienų nuo sužinojimo apie pradėtą išieškojimą, surinktos medžiagos duomenys aiškiai patvirtina, kad visa išieškoma suma buvo sumokėta gerokai vėliau, praėjus beveik metams nuo priverstinio vykdymo pradžios. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti ir kad antstolis neturi teisės reikalauti didesnės vykdymo išlaidų dalies nei 150 Lt suma, paskaičiuota pradėjus vykdymo veiksmus, nes vykdymo veiksmai buvo atliekami daugiau nei vienerius metus, t. y. iki 2012 m. sausio mėnesio. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visos apelianto įrodinėjamos aplinkybės apie skolos mokėjimą tik patvirtina faktą, kad skolininkas iki priverstinių vykdymo veiksmų pradžios geruoju teismo sprendimo nebuvo įvykdęs.
Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-870/2003, 2004 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2004, 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2005, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad skolą apeliantas sumokėjo prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padarė pavėluotai.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kadangi apeliantas neįrodė, jog teismo vykdomąjį dokumentą įvykdė geruoju per antstolio nustatytą terminą, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.