- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-127-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- OOO ,,Technosvar“
- Atsakovas
- UAB ,,Vitras-S“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) OOO „Technosvar“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo OOO ,,Technosvar“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB ,,Vitras-S“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, be kitų reikalavimų, prašydamas uždrausti atsakovui UAB ,,Vitras-S“ (jo darbuotojams) atlikti veiksmus, trukdančius ieškovui OOO ,,Technosvar“ (jo darbuotojams) atlikti įrenginio techninę apžiūrą, defektų nustatymo ir jų šalinimo (jeigu būtų nustatyti defektai) darbus, serviso darbus, suvirinimo proceso koregavimo darbus.
2. 2019-11-05 teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog byla turėtų būti nutraukta, kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginčų sprendimo arbitraže Rusijos Federacijoje, kuris neprieštarauja šalių interesams. Byloje ginčas kilo dėl įrenginio kokybės ir atsiskaitymo už įrenginį tvarkos, o ne dėl jo nuosavybės teisių, todėl, atsakovo nuomone, ginčas turi būti nagrinėjamas Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražiniame teisme ir byla turi būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2019-11-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė palikti nenagrinėtą ieškovo OOO ,,Technosvar“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB ,,Vitras-S“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
4. Pirmosios instancijos teismas 2019-11-13 nutartyje nurodė, kad šalys 2018-08-15 buvo sudariusios sutartį Nr. 150818 (toliau– sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti atsakovui Mobilų konteinerio tipo bėgių suvirinimo kompleksą MRKK-001 ir Techninę užduotį, o atsakovas įsipareigojo priimti įrangą ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 10.1. punkte šalys susitarė, kad visus ginčus, atsiradusius vykdant sutartį, sprendžia derybomis. Nepavykus pasiekti susitarimo, ginčas turi būti nagrinėjamas Rusijos Federacijoje, Pskovo srities Arbitražo teisme. Nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovo keliami materialūs reikalavimai negali būti arbitruojami arba kad šalių susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitražo teisme yra negaliojantis. Pažymėjo, jog galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis bei jį vykdyti (pacta sunt servanda).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
5. Ieškovas OOO „Technosvar“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-11-13 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-13 nutartį ir ieškovo OOO ,,Technosvar“ ieškinį priimti.
6. Ieškovas skunde nurodo, kad sutarties10.1 punktu šalys susitarė visus ginčus, kylančius iš šios sutarties vykdymo, spręsti Rusijos Federacijoje, Pskovo srities Arbitražo teisme. Atsižvelgiant į tai teismas laikė, kad šalys susitarė ginčus spręsti arbitražo teisme, tai yra, tokiame teisme, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą. Pagal Rusijos Federacijos 1996-12-31 federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį, apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, o yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis. Apeliantas paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, sutartyje esanti formuluotė „Rusijos Federacijoje, Pskovo srities Arbitražo teisme“ nukreipia ne į trečiųjų teismą Rusijos Federacijoje, kuriame procesas vyksta pagal atitinkamas arbitražo taisykles, o į Rusijos Federacijos valstybinius teismus. Tokiame kontekste žodis „arbitražinis“, atsižvelgiant į jau minėtą Rusijos Federacijos teismų sistemos ypatybę, nereiškia, kad šiame kontekste šalys išreiškė valią dėl arbitražo– alternatyvaus ginčų sprendimo ne valstybės teismuose būdo. Lietuvos Respublikai ir Rusijos Federacijai galioja sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (Valstybės žinios, 1995 m. vasario 10 d., Nr. 13-296) (toliau– tarptautinė sutartis)
7. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai aiškina, jog šalių ginčo dalykas yra kildinamas iš teisinių santykių, susijusių su sutartinių teisių ir pareigų vykdymu (dėl įrenginio kokybės), todėl nepagrįstai taiko sutarties 10.1 punkte įtvirtintą teismingumą ir nepagristai netaiko tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tarptautinio teismingumo. Bendroji tarptautinio teismingumo paskirstymo taisyklė įtvirtinta Tarptautinės sutarties 21 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji taisyklė Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, reglamentuojanti susitarimus dėl tarptautinio teismingumo. Ši teisės norma nustato, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.
8. Apeliantas laikosi pozicijos, kad prevenciniu ieškiniu pareikštas reikalavimas nepatenka į sutarties 10.1 punkto ribas, nes ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimas yra daiktinės teisės gynimo būdas, kuris nėra kildinamas iš sutarties vykdymo. Sutarties 1.1 punktas reglamentuoja sutarties dalyką. Šiuo punktu ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti atsakovui įrenginį ir techninę užduotį, o atsakovas įsipareigojo priimti įrenginį ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Taigi sutarties 10.1 punkte nurodytas teismingumas turėtų būti susijęs su šių sutarties 1.1 punkte nurodytų bei su jomis susijusių, šalių pareigų vykdymu. Ieškovas reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovui (jo darbuotojams) atlikti veiksmus, trukdančius ieškovui (jo darbuotojams) atlikti įrenginio techninę apžiūrą, defektų nustatymo ir jų šalinimo (jeigu būtų nustatyti defektai) darbus, serviso darbus, suvirinimo proceso koregavimo darbus. Sutartyje nurodytas teismingumas nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byla dėl šalių ginčo turėtų būti nutraukta, kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
10. Atsakovas teigia, kad ieškovas, reikalaudamas uždrausti atlikti veiksmus trukdančius ieškovui (jos darbuotojams) atlikti įrenginio techninę apžiūrą, defektų nustatymo ir jų šalinimo (jeigu būtų nustatyti defektai) darbus, serviso darbus, suvirinimo proceso koregavimo darbus remiasi sutarties nuostatomis. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš sutarties, kurioje šalys iš anksto sutarė dėl taikytinos teisės ir teismų kompetencijos. Ieškovas nurodo, jog pagal sutarties sąlygas turi pareigą atlikti įrenginio garantinį remontą bei pašalinti jo defektus, o taip pat, ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovą leisti tai atlikti, bet tuo pat metu teigia, kad keliamas reikalavimas ir atliekami darbai niekaip nesusiję su sutartimi. Ieškovo reikalavimas, kuris grindžiamas sutarties nuostatomis, laikytinas susijęs su sutartimi, todėl ginčams dėl šio reikalavimo turėtų būti taikomos sutarties 10.1 ir 10.2 punktų nuostatos.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tinkamas įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo teismingumo taisyklių laikymosi užtikrinimo (CPK 25–36 straipsniai). Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė yra ta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (jeigu atsakovas yra fizinis asmuo) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (jeigu atsakovas yra juridinis asmuo) (CPK 29 straipsnis). Tokia pati teritorinio teismingumo taisyklė yra įtvirtinta ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, šalys, kaip yra nustatyta CPK 32 straipsnio 1 dalyje, gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tokia pati galimybė yra pripažįstama ir pagal tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalį. Galimybių sudaryti pirmiau įvardytus susitarimus įtvirtinimas yra šalių autonomijos principo, leidžiančio pačioms šalims pasirinkti elgesio modelį (tiek, kiek jų pasirinkimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir, inter alia, apimančio ir šalių laisvę susitarti dėl kito ginčų sprendimo būdo ar kitos ginčų nagrinėjimo vietos, negu nustato bendrosios taisyklės (CPK 22, 29 straipsniai), pripažinimo išraiška. Kita vertus, šalių autonomijos principo aptariamais (kaip ir kitais) aspektais veikimo sfera nėra neribota– šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinio ir rūšinio teismingumo (CPK 32 straipsnio 2 dalis), o tiek, kiek susiję su arbitražinių susitarimų sudarymo galimybėmis, kaip minėta, yra nustatytos tam tikros nearbitruotinų ginčų kategorijos (Komercinio arbitražo įstatymo (toliau- KAĮ) 12 straipsnis), tačiau visais kitais atvejais, jeigu šalių susitarimas dėl teismingumo ar arbitražinis susitarimas neperžengia pirmiau įvardytų ribų ir nėra kitų aplinkybių, galinčių neutralizuoti tokį susitarimą (KAĮ 11 straipsnio 2 dalį), tokie susitarimai yra privalomi šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, turi būti pripažįstami ir vykdomi teismo (KAĮ 11 straipsnio 1 dalį). Vis dėlto, prieš pripažįstant ir vykdant susitarimą dėl teismingumo ar arbitražinį susitarimą, pirmiausia būtina identifikuoti tokio susitarimo turinį, t. y. susitarimo šalių tikrąją valią, o tas turi būti daroma taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje.
13. Apeliantas laikosi pozicijos, kad sutarties 1.1 punktas reglamentuoja sutarties dalyką. Šiuo punktu ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti atsakovui įrenginį ir techninę užduotį, o atsakovas įsipareigojo priimti Įrenginį ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 10.1 punkte nurodytas teismingumas turėtų būti susijęs su sutarties 1.1 punkte nurodytų, bei su jomis susijusių, šalių pareigų vykdymu. Ieškovas reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovui (jo darbuotojams) atlikti veiksmus trukdančius ieškovui (jo darbuotojams) atlikti įrenginio techninę apžiūrą, defektų nustatymo ir jų šalinimo (jeigu būtų nustatyti defektai) darbus, serviso darbus, suvirinimo proceso koregavimo darbus. Sutarties 10.1 punkte šalys sutarė, jog: ,,visus ginčus, atsiradusius vykdant šią sutartį, šalys sprendžia derybomis. Jeigu šalims nepavyks pasiekti susitarimo, ginčas turi būti nagrinėjamas Rusijos Federacijoje, Pskovo srities Arbitražo teisme“. Ieškovo įsitikinimu, sutarties 10.1 punkte vartojama sąvoka ,,visus ginčus, atsiradusius vykdant šią sutartį“, negali būti taikoma absoliučiai visiems ir bet kokiems ginčams, kurie kokiu nors būdu susiję su konkrečia sutartimi. Šis punktas apima tik tuos ginčus, kurie atsiranda ,,vykdant šią sutartį“, t. y. kokius ginčus, kurie kyla iš sutarties vykdymo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami sutarties šalių tikrieji ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Ši nuostata patvirtina, kad neaiškumams, kylantiems nustatant sutarties šalių valią, pašalinti pirmiausia taikytinas subjektyvusis (šalių tikrųjų ketinimų aiškinimosi) metodas. Šio metodo prioritetiškumas aiškinant sutartis pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-378/2019 35 punktą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas identifikuoti šalių susitarimo dėl ginčo sprendimo būdo ar vietos turinį, pirmiausia turėjo aiškintis šalių tikruosius ketinimus, susijusius su tokio susitarimo sudarymu, t. y. ką šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, nustatydamos tokią sutarties sąlygą.
14. Ieškinio priėmimo stadijai nėra tipiškas sutarties šalių valios aiškinimasis– šalių pozicijai dėl vieno ar kito klausimo, susijusio su sutarties turinio atskleidimu, išsiaiškinti yra skirta bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Kita vertus, teismas turi pareigą įsitikinti, ar jis turi jurisdikciją spręsti keliamą ginčą. Pažymėtina, kad tiek, kiek susiję su subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodo taikymu, yra galimos tokios procesinės situacijos, kai visiškai skiriasi abiejų šalių pozicijos. Tokioms situacijoms spręsti, be kita ko, pasitelktinas objektyviojo– bonus pater familias (apdairaus ir atidaus asmens)– standarto taikymas, reiškiantis, kad, nesant galimybės nustatyti sutarties šalių tikrųjų ketinimų, sutarčiai priskirtina tokia jos prasmė, kokią tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant, kiek tai objektyviai įmanoma, išsiaiškinti sutarties šalių tikrąją valią, įvertintinos sutarties sudarymo aplinkybės, kiti teisiškai reikšmingi kriterijai (CK 6.193 straipsnio 2 – 5 dalys). Sutartis parengta rusų kalba. Žodžių junginys „arbitražinis teismas“ Rusijos Federacijos teisinėje sistemoje reiškia valstybės (federalinį) teismą, nagrinėjantį komercinius ginčus, o ne arbitražą– trečiųjų teismą, kaip jis suprantamas pagal KAĮ 3 straipsnio 10 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017 29–31 punktus). Vadinasi, Rusijos Federacijoje veikiančio subjekto požiūriu, taikant šios valstybės komercinėje teisėje vyraujančią teisinę terminiją, žodžių junginys „arbitražiniame teisme“ gali būti aiškinamas ir suprantamas kaip bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjančiame civilinius ginčus. Kitas svarbus aspektas, kad teismas turi vertinti, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Pirmosios instancijos teismas nevertino ar prevencinio ieškinio reikalavimai kyla tiesiogiai iš šalių sutarties, kadangi kitu atveju šalių aptartas teismingumas nesaisto šalių.
15. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovo atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 dalies 9 punktas), yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas.
16. Pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs ieškinį 2019-10-10 nutartimi. Sprendžiant bylos teismingumo klausimą, turėjo būti išanalizuotas šalių ginčo pobūdis: ar šalių ginčas yra kilęs dėl 2018-08-15 sutarties Nr. 150818 nuostatų vykdymo ir ar šiam ginčui taikytinos sutarties Nr. 150818 10 p. įtvirtintos sutartinio teismingumo taisyklės (Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražiniame teisme). Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas turi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (nei nutraukti bylos, nei palikti ieškinio nenagrinėto, priėmus ieškinį, nėra pagrindo). Šiuo atveju bylos teismingumo alternatyvos, priklausomai nuo šalių ginčo pobūdžio, gali būti dviejų valstybių: Lietuvos Respublikos arba Rusijos Federacijos atitinkami teismai. Todėl bylos teismingumo klausimas turi būti išspręstas, atsižvelgiant į šių šalių tarptautinės sutarties nuostatas. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos nenumato galimybės perduoti vienoje šalyje iškeltos civilinės bylos nagrinėti kitos šalies teismui. Paminėtos Sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Visas šias savybes atitinka šios bylos atsakovo UAB ,,Vitras-S“ duomenys. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2019-10-10 nutartimi priėmęs ieškinį, gali ir privalo šią bylą išnagrinėti. Esant šioms aplinkybėms, panaikinus 2019-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės: byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Patenkinti apelianto (ieškovo) OOO „Technosvar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo OOO ,,Technosvar“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB ,,Vitras-S“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-13 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal ieškovo- OOO „Technosvar“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB ,,Vitras-S“ nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.