- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-54-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34474-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nuspręsta kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine G. M., tyčia sudavė vieną smūgį galva nukentėjusiai G. M. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. M. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
– dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;
– neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo, vykdant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dienos. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. Cituoja teismų praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir teigia, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, laikė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis (A. M.) nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nurodė, kad A. M. anksčiau buvo teistas 6 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, gailisi, žada nebenusikalsti, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, pretenzijų neturi, kad jis (A. M.) pradėjo mokytis ir siekia įgyti specialybę, be to, teisiamojo posėdžio metu pripažino alkoholio vartojimo problemą ir nurodė pradėjęs lankytis pas specialistus. Teismo manymu, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl bausmės vykdymą A. M. atidėjo 2 metams, atidėjimo laikotarpiu paskyrė BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus.
2.2. Pastebi, kad nors šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes A. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis), jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo (nuteistas galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme), visgi mano, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. M. yra teisiamas jau net 7 kartą, anksčiau buvo teistas už apysunkį (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir nesunkius (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, 284 straipsnis) tyčinius smurtinius nusikaltimus. Neišnykus teistumui, jis vėl padarė tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtavo prieš savo sugyventinę G. M..
2.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šią skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką A. M. padarė 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui laiko, po to, kai atliko Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę (A. M. buvo suimtas 2022 m. lapkričio 18 d., į (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) atvyko 2022 m. lapkričio 21 d.). Visa tai tik įrodo, kad A. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes praėjus palyginus neilgam laiko tarpui po ankstesnės jam paskirtos bausmės atlikimo padarė naują tyčinę smurtinę BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
2.4. Nurodo, kad, kaip matyti, 2014 metais A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą terminuota 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas jau buvo atidėtas 1 metams. Be to, kelis kartus (2018 ir 2021 metais) A. M. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, paskiriant įpareigojimus, tačiau jam vengiant atlikti paskirtas laisvės apribojimo bausmes, pažeidinėjant nustatytus su ja susijusius įpareigojimus, bausmės buvo pakeistos į 90 parų areštą, kas rodo A. M. piktybiškumą ir atsainų jo požiūrį į teismo paskirtų pareigų vykdymą bei teismų anksčiau jam parodytą pasitikėjimą. 2022 metais kelis kartus A. M. buvo taikyta švelnesnė bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas), tačiau ir šios paskirtos bausmės taip pat neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimo, nes neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. M. vėl pažeidė įstatymą. Tai tik dar kartą įrodo, kad nuteistasis A. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina. Be to, A. M. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ANK 484 straipsnio 1 dalį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų. Akivaizdu, kad A. M. nurodytos ir nuosprendyje teismo akcentuotos aplinkybės, kad kaltinamasis pripažino alkoholio vartojimo problemą ir nurodė pradėjęs lankytis pas specialistus, bei, kaip matyti, tik 2023 m. spalio 30 d., t. y. baudžiamąją bylą jau perdavus nagrinėti teismui, jis sudarė dvišalę sutartį dėl profesinio mokymosi, norėdamas įgyti pastato santechninių sistemų montuotojo specialybę (kas prokuroro nuomone, turėtų būti vertinama, kaip siekis išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo), nesudaro pagrindo vertinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes ir įkalinimo įstaigose nuteistiesiems yra prieinamos tiek medicinos paslaugos, tiek ir profesinis mokymas. Įstatymai numato, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privalomai yra užtikrinamos reikiamos sąlygos priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio 1 dalis), yra numatytas ir nuteistųjų profesinis mokymas (BVK 66 straipsnis). Be to, pažymi ir tai, kad kaltinamasis A. M., darydamas nusikalstamą veiką, jau žinojo, jog turi alkoholio vartojimo problemų ir reikalingas jam gydymas, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikaltimo darymo ir tai nėra išskirtinės aplinkybės, švelninančios nusikaltusio asmens padėtį ir suteikiančiomis jam privilegijų.
2.5. Mano, kad atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei be pakankamo teisinio pagrindo suteikė išimtinę reikšmę nuteistojo sveikatai ir jo mokymuisi, kurios nėra kuo nors esminės, ypatingos ir lemiamos, svarstant BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo A. M. klausimą. Taigi, visos šios aplinkybės, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė priimtame nuosprendyje, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad A. M. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali ir toliau vykdyti analogiško arba kitokio pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai ir suvokdamas tai, kaip elementarų pragyvenimo šaltinį.
2.6. Mano, jog siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo A. M. elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Todėl prokuroro vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Nors, kaip jau anksčiau minėta, A. M. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau nurodytos tiek su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančios aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, tik patvirtina, jog iš ankstesnių teistumų A. M. teigiamų išvadų nedaro, o ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos bausmės: 2014 metais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2016, 2018 ir 2021 metais skirtos laisvės apribojimo bausmės su paskirtais įpareigojimais, kurios vėliau teismo nutartimis buvo pakeistos į areštą, bei 2022 metais kelis kartus skirtos trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės jo elgesio teigiamai neįtakojo ir nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, todėl A. M. paskirtą bausmę turėtų atlikti realiai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras Artūras Dževečka prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas atmestinas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras Artūras Dževečka nuteistojo A. M. kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas pagal BK 75 straipsnio nuostatas.
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.
7. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. M. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų –8 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
9. Akivaizdu, jog A. M. atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.
9.1. Kaip matyti, A. M. naują tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą, padarė būdamas anksčiau teistas šešis kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui, nuteistajam praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Pritartina prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ne tik į neigiamai, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.
9.2. Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Pripažino, kad nusikalstamą veiką sugyventinės atžvilgiu įvykdė pavartojęs alkoholio, taip pat nurodė, kad dėl priklausomybės alkoholiui kreipėsi į psichologus ir psichiatrus tam, kad būtų paskirtas medikamentinis gydymas. Nors ir sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad nuteistasis, suprasdamas jog turi priklausomybę alkoholiui, turėjo galimybę anksčiau kreiptis dėl gydymo, tačiau svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis apskritai pripažino, jog turi problemų ir dėl to kreipėsi į specialistus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai rodo nuteistojo siekį keistis pačiam ir keisti savo gyvenimo būdą tam, kad daugiau nebenusikalstų.
9.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. M. siekį keistis rodo ne tik tai, kad jis nusprendė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau ir tai, jog jis su Užimtumo tarnyba sudarė dvišalę sutartį dėl profesinio mokymo, pagal kurią planuoja įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis daro tinkamas išvadas dėl savo netinkamo, priimtinoms moralės normoms prieštaraujančio elgesio. Įgydamas kvalifikaciją nuteistasis pagerins savo galimybes įsidarbinti, gyventi pilnavertį gyvenimą ir atsisakyti alkoholio, kurio vartojimas, paties nuteistojo teigimu, įtakojo jo neigiamą elgesį ir nusikalstamų veikų padarymą.
9.4. Atkreiptinas dėmesys, kad nors praeityje nuteistasis A. M. teistas 6 kartus, tačiau terminuota laisvės atėmimo bausme jis nuteistas pirmą kartą, prieš tai buvo skiriamos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ir areštas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas ir gresianti griežta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėjo prevencinį poveikį, taip pat kad nuteistojo motyvuotas noras keistis ir probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma A. M. elgesio kontrolė bus pakankamai veiksmingos priemonės tam, kad nuteistasis daugiau nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam A. M. buvo paskirti įpareigojimai. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistajam nevykdant teismo skirtų įpareigojimų ar vykdant juos netinkamai, probacijos tarnyba gali teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
10. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. M. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, atsižvelgė ne tik į ankstesnius jo teistumus ir vertino ne tik pastarąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, bet įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą.