Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-01-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) galutine subendrinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę;

2) 2016-07-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

3) 2018-12-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

4) 2021-07-09 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus; 2022-05-26 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

5) 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme;

6) 2022-10-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine G. M., tyčia sudavė vieną smūgį galva nukentėjusiai G. M. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai datos neatsimena, bet galėjo būti 2023 m. rugsėjo 7 d., kai jis vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini). Vakare grįžo į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su G. M. Kadangi grįžo neblaivus, sugyventinė atsisakė jį įsileisti į namus. Jie susiginčijo. To momento, kai jis sudavė sugyventinei galva smūgį neatsimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bet pripažįsta, kad taip galėjo būti. Tuomet jis paprašė kaimyno, kad šis jį parvežtų į (duomenys neskelbtini). Kur tiksliai sudavė smūgį neatsimena. Kad sudavė sugyventinei sužinojo iš kaimynų. Savo poelgį vertina blogai. Prieš sugyventinę smurtavo ne pirmą kartą. Viskas per alkoholį. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), lankosi pas psichologą, psichiatrą, dar sprendimus dėl alkoholio.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo išvardinti teisme:

4.1. nukentėjusiosios G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu A. M. ir nepilnamečiais vaikais gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Su A. M. buvo susituokę, tuomet išsiskyrė bet apie vienerius metus ir keturis mėnesius vėl gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. A. M. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pavartojęs alkoholį jis tampa agresyvus ir neprognozuojamas. 2023 m. rugsėjo 7 d. sugyventinis išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą tikslu iš močiutės parvežti daržovių. Apie 14.20 val. ji susisiekė su sugyventiniu telefonu ir suprato, kad jis yra neblaivus, todėl jam pasakė, kad namuose jis nepageidaujamas. Apie 20 val. jai su vaikais būnant daugiabučio namo kieme ji sutiko sugyventinį, kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikai nuėjo į butą, o ji kieme su sugyventiniu ginčijosi. Ginčo metu ji A. M. pakartojo, kad jo į butą pas save neįsileis ir paprašė vykti atgal į (duomenys neskelbtini) miestą. Grįžusi į namus užsirakino duris. Sugyventinis vaikščiojo aplink buvo langus ir prašė įsileisti, tačiau ji atsisakė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi maždaug iki 21.40 val. Apie 21 val. ji suguldė vaikus, tačiau pati miegoti nėjo. Sugyventinis skambino į duris, tačiau ji neįsileido. Jam nuėjus nuo buto durų, viskas aprimo ir jokio keliamo triukšmo nei kieme, nei daugiabučio namo laiptinėje nesigirdėjo. Vėliau, apie 21.55 val. jai parašė kaimynė V. M. ir pakvietė išeiti į lauką parūkyti. Ji atrašė, kad neis, nes bijo sugyventinio, tačiau gavo atsakymą, kad jo kieme nėra ir ji gali drąsiai ateiti. Ji išėjo ir kartu su V. M. rūkė. Prie kitos daugiabučio laiptinės rūkė kiti kaimynai – A. B., D. ir Z., kurių pavardžių nežino, bei V. vyras L. M.. Jos su V. prisijungė rūkyti prie šių kaimynų. Jiems berūkant po maždaug 10 minučių pastebėjo daugiabučio namo laiptinėje įsižiebusią šviesą ir išgirdo kaimynės G. G. balsą. Netrukus iš minėto daugiabučio namo laiptinės išėjo jos sugyventinis A. M., iš kurio paskos G. G. bei jos vyras S. G.. Išėjęs iš daugiabučio namo laiptinės, sugyventinis A. M. priėjo prie jos ir nieko nesakęs savo galva sudavė jai vieną smūgį į veidą. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir labai išsigando. Tai pamatę kieme buvę kaimynai pradėjo ant sugyventinio šaukti ir jį raminti. Kaimynas S. G. A. M. pasiūlė arba eiti į (duomenys neskelbtini) miestą pėsčiomis, arba apsiraminti ir važiuoti su jais automobiliu. Sugyventinis sutiko ir išvyko automobiliu su kaimynais G. ir S. G.. Sugyventinis jai savo galva smogdamas į veidą pataikė į dešinę akį. Akies apačioje matosi nedidelis patinimas. Visą naktį juto skausmą, negalėjo miegoti ant dešinio veido šono. Minėto įvykio metu jai jokia turtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Papildomos apklausos metu G. M. parodė, kad sugyventinis A. M. jos atsiprašė, ji jam atleido. Susitaikė, pretenzijų jam neturi (b. l. 43-53);

4.2. liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, ji kartu su G. M., kuri yra jos kaimynė, buvo savo namo kieme. G. jai atrodė blaivi. Buvo tamsu, galėjo būti apie 22 val., joms bestovint, iš namo laiptinės išėjo akivaizdžiai neblaivus G. vyras A. ir su juo atėjo kaimynai G. ir S. G.. A. išėjęs iš laiptinės G. atžvilgiu elgėsi agresyviai, konfliktavo su ja, vadino necenzūriniais žodžiais. Konfliktuodamas jis agresyviai prie G. priėjo iš priekio, veidu į veidą ir agresyviai prikišęs savo veidą prie jos veido kažką kalbėjo. G. jam visai nieko nesakė. Matė, kad kalbėdamas jis linktelėjo galvą į jos veido pusę. Tokiu būdu jis savo galva sudavė jai smūgį į veido sritį, kadangi buvo labai arti prie jos. Jai atrodė, kad smūgis nebuvo stiprus. Po to smūgio kaimynas S. G. jam liepė ramintis, ragino jį sėsti į automobilį. Tada A. išėjo su G. ir S. G. ir išvažiavo jų automobiliu (b. l. 75-80);

4.3. liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad A. M. yra jos draugės ir kaimynės G. M. sutuoktinis. 2023 m. rugsėjo pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, jai būnant savo gyvenamojo namo kieme: (duomenys neskelbtini), į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus kaimynas A. M.. Kaimynė G., per buto langą pamačiusi, kad sutuoktinis girtas, pasakė jam, kad neįsileis jo į namus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Galėjo būti apie 20 val., buvo jau tamsu. Paskui G. išėjo į lauką ir jie taip žodžiu konfliktavo kokią valandą. Kieme sėdėdamas A. dar vartojo pats vienas alkoholį, gėrė alų iš butelio. Jie su vyru grįžo į savo namus, G. ir A. paliko lauke. Būdami bute triukšmo negirdėjo. Po kiek laiko, galėjo būti apie 22 val., išgirdo, kad į buto duris beldžiasi. Už durų buvo A., kuris paprašė parvežti jį į (duomenys neskelbtini). Vyras sutiko. Einant laiptinėje girdėjo kieme asmenų juoką. A. matomai susinervino dėl to juoko. Išbėgęs iš laiptinės sušuko kažką, jai atrodo sakė „kas kam neaišku“, ir priėjęs prie G., palenkdamas galvą, sudavė smūgį savo galva jai į galvos sritį. Girdėjo net smūgio garsą. G. stovėjo prie laukinių laiptų turėklo, visai netoli lauko durų. Po smūgio G. pradėjo verkti. Smūgį A. sudavė tyčia, tikrai ne dėl girtumo susvyravęs. Jis nebuvo toks girtas, kad griuvinėtų. Sudavęs tą smūgį jis dar garsiai šūkavo kieme, kažką rėkavo kitiems kaimynams. Jos vyras jį ramino, patraukė už pakarpos ir pasodino į savo automobilį. Po to išvežė A. kur jis prašė. A. važiuojant automobiliu gailėjosi, kad sudavė smūgį G. Jie su vyru buvo blaivūs (b. l. 69-74);

4.4. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. G. M. kreipėsi į policiją pareiškimu nurodydama, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) neblaivus buvęs vyras A. M. įvykusio žodinio konflikto metu savo galva sudavė jai vieną smūgį į veidą bei pataikė į dešinę akį. Tokiais savo veiksmais šis jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl panaudoto smurto jos atžvilgiu prašo policijos sugyventinį A. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 5-10);

4.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20);

4.6. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios G. M. veidą, ties dešine akimi matomas 5x35 mm dydžio patinimas (b. l. 30-37);

4.7. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. 11.00 val. nustatyta, jog G. M. yra blaivi (b. l. 28-29).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 4.1. – 4.7. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme konflikto metu su sugyventine G. M., tyčia sudavė vieną smūgį galva nukentėjusiai G. M. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą. Įvertinus A. M. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Kaltinamasis A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas 6 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 103-112). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 125-130), nedirbantis (b. l. 131-132), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamasis pateikė teismui įrodymus, kad 2023 m. spalio 30 d. sudarė dvišalę sutartį dėl profesinio mokymo, siekdamas įgyti pastato santechninių sistemų montuotojo specialybę (b. l. 156-160). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam A. M. nedaro teigiamos įtakos, kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. A. M. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė turėtų būti artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. 1 metai.

12. Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nesikaltimą, kaltę pripažino visiškai, gailisi, žada nebenusikalsti, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, pretenzijų neturi, kad jis pradėjo mokytis ir siekia įgyti specialybę, teisiamojo posėdžio metu pripažino alkoholio vartojimo problemą ir nurodė pradėjęs lankytis pas specialistus, teismas mano, kad bausmės tikslus šiuo atveju galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl bausmės vykdymas A. M. atidėtinas, atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 6 punktas, 8 punktas, 10 punktas).

14. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.