- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-11024-863/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06103-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. F.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje L. L., antstolė A. S., Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su 2021 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi į teismą prašydamas konstatuoti, kad anstolė A. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir atliko neteisėtus veiksmus, nurašydama iš pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB Swedbank, 1 430,10 Eur; įpareigoti antstolę A. S. jos sąskaita , nedelsiant grąžinti pareiškėjui į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, nurašytus 1 430,10 Eur; priteisti iš antstolės A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti antstolei A. S. 300 Eur baudą už neteisėtus antstolės veiksmus pareiškėjo atžvilgiu atlikimą.
Antstolė A. S. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S021-3165 skolininko skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 1 d., 11.00 val. Atsižvelgiant į civilinę bylą Nr. 2YT-11024-863/2021 nagrinėjančios teisėjos Kristinos Lysionok teisėtą nebuvimą darbe, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 23 d., 15.00 val.
2021 m. kovo 19 d. antstolė A. S. pateikė į bylą raštą dėl papildomos informacijos pateikimo. Pateiktame rašte nurodo, kad 2021 m. kovo 3 d. vykdomojoje byloje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria teismas tenkino L. L. prašymą dėl civilinėje byloje Nr. e2-460-925/2020 priimto teismo sprendimo išdėstymo. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į gautą informaciją 2021 m. kovo 3 d. visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti vykdomojoje byloje skolininkei ir skolininkės sutuoktiniui panaikino ir vykdomąją bylą sustabdė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.
CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su antstolės 2021 m. kovo 19 d. į bylą pateiktu 2021 m. kovo 3 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo Nr. 0177/20/01548, nustatyta, jog antstolė panaikino 2021 m. vasario 15 d. turto arešto aktą, kuriuo pareiškėjui buvo apribuotas disponavimas jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Vertinat skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjų išdėstytus skundo reikalavimus, darytina išvada, pareiškėjas pateiktu skundu siekia arešto bei bet kokių disponavimo apribojimų vykdomojoje byloje panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog priėmus nurodytą patvarkymą buvo pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimai, išnyko skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, ir byloje negali būti priimamas CPK 513 straipsnio 1 dalyje nurodytas procesinis sprendimas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kai iš esmės nebeliko skundo objekto – skundžiamo antstolio patvarkymo, akivaizdu, kad dėl šio patvarkymo paduoto skundo nagrinėjimas tapo netikslingas. Teismas sprendžia, kad netenka teisinės prasmės skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Nesant skundo objekto, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-721-479/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-777/2018).
Atskirai pareiškėjui išsakintina, jog vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atsižvelgiant į išdėstyta pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės skirti antstoliui baudą, tačiau Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Atsižvelgiant į nurodytą pareiškėjui išskintina, jog bylos dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo yra nagrinėjami ginčo teisena pateikus teismui ieškinį įstatymo nustatyta tvarka, tokie pareiškėjo reikalavimai negali būti skundo dalyku.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.