Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-605-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05210-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.1; 2.6.16.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

2023 m. liepos 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams V. D., A. D., trečiajam asmeniui J. H. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų V. D. ir A. D. priteisti 10 306,15 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai solidariai iš atsakovų A. D. ir V. D. priteista 10 306,15 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei po 116 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, jog A. D. iš UAB „Baltama“ išsinuomojo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad trečiojo asmens J. H. prašymu kartu su jos broliu V. D. nuvyktų į Vokietiją ir pargabentų į Lietuvą jai priklausančius daiktus. Trečiasis asmuo J. H. pažymėjo, jog atsakovas jos brolis V. D. turėjo tik padėti sunešti daiktus, nes jam jokiu būdu negalima leisti vairuoti dėl ligos. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Baltama“ buvo sudariusios Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1194396, kuria buvo apdrausta nurodyto išnuomoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvyko eismo įvykis prie Erknerio Vokietijoje, kurio metu sugadintas kitas automobilis, o automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu neblaivus vairavo atsakovas V. D., kuriam Frankfurto prie Oderio 1-os instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pagal Vokietijos BPK 111a paragrafą laikinai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, jį administravo ieškovės partneris Vokietijoje – draudikas Huk-Coburg VVaG ir ieškovė dėl įvykio sumokėjo 10 306,15 Eur draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovas A. D. eismo įvykio metu buvo automobilio valdytojas nuomos sutarties pagrindu.

5. Teismas pažymėjo, jog atsakovas A. D., ginčydamas išmokos dydį, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, jog išmoka nepagrįstai didelė ir neproporcinga, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu, bendrovės Huk-Coburg pateikta patirtų išlaidų detalizacija atitinka įvykio aplinkybes ir pobūdį, yra išsami, o išmoka buvo išmokėta pagal eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus ir vidines ieškovės tvarkas.

6. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Analogiška nuostata įtvirtinta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 , 59.1 punkte.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir solidariai iš atsakovų priteisė 10 306,15 Eur draudimo išmoką bei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Atsakovas A. D. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria iš jo solidariai ieškovei priteistas žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

9. Argumentuoja, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto automobilio nesinuomojo ir byloje nėra UAB „Baltama“ transporto priemonės nuomos sutarties, kurią turėjo ir privalėjo pateikti draudimo bendrovė, įrodinėdama solidarią jo atsakomybę. Be to, jis nebuvo ir automobilio draudėjas. Nurodo, jog byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad kad šį automobilį iš šios bendrovės išsinuomojo ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. pasiėmė trečiasis asmuo J. H., kuri nuomotojai pateikė vairuotojų pažymėjimų kopijas, kad išsinuomotą transporto priemonę patikėjimo teise (jei reikės) galės valdyti A. D. ir (ar) V. D. Eismo įvykio metu 2020 m. rugpjūčio 7 d. prie Erknerio Vokietijoje automobilį vairavo ne jis, o V. D.

10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu UAB „Baltama“ elektroniniu laišku / pranešimu, jog automobilį išsinuomojo jis. Teigia, kad iš elektroninio laiško priedo su jo vairuotojo pažymėjimo kopija ir ranka rašytu tekstu „Paėmiau automobilį (duomenys neskelbtini) 2020 08 04 16⁵⁵ parašas“ aiškiai matyti, kad šį įrašą parašė ne jis, o trečiasis asmuo J. H., kuri taip pat pasirašė PVM sąskaitoje BALT Nr. 20152691, pinigų priėmimo kvite bei padarė įrašą „nuo 2020 08 04 iki 2020 08 31 J. H. parašas (duomenys neskelbtini)“ po V. D. vairuotojo pažymėjimo kopija. Pati J. H. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad į Vokietiją buvo vykta jos interesais ir ji sumokėjo už automobilio nuomą, taip pat V. D. patvirtino, kad automobilį vykti į Vokietiją išnuomojo sesuo. Argumentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilio valdytoja nuomos sutarties pagrindu buvo būtent J. H., o ne jis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti jam solidariąją atsakomybę.

11. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

12. Argumentuoja, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

13. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aiškinosi automobilio nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, jos nustatytos tiek remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Nuomotoja UAB „Baltama“ nurodė, kad transporto priemonė buvo išnuomota būtent apeliantui. Byloje esanti apelianto vairuotojo pažymėjimo kopija su prierašu „paėmiau automobilį (duomenys neskelbtini)“ ir jo parašu bei J. H. 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai patvirtina šią aplinkybę. Pažymi, jog apeliantas neneigė, kad su J. H. buvo sutaręs, jog vairuos automobilį nuomos laikotarpiu, kadangi V. D. teisės vairuoti neturėjo. Dėl to mano, kad net ir laikant, jog nuomos sutartį sudarė J. H., apeliantas buvo automobilio valdytoju nuomos laikotarpiu tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, tiek Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo požiūriu.

14. Ieškovės žiniomis, rašytinė numos sutartis nebuvo sudaryta, UAB „Baltama“ pateikė dokumentus, kurie buvo pasirašyti / sudaryti išnuomojant automobilį, šiuos dokumentus ir pateikė teismui. Papildomai pažymi, kad nors vadovaujantis CK 6.523 straipsniu automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų turi būti rašytinė, tačiau įstatymas nenumato, kad automobilio nuomos sutarties formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys ir jos naudai iš solidarių atsakovų V. D. ir A. D. priteista 10 306,15 Eur išmokėtos draudimo išmokos, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundą padavė vienas iš solidarių atsakovų – A. D., kitas atsakovas V. D. sprendimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimo dalį, pasisako dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu.

19. Apeliantas A. D. skundą grindžia argumentais, kad jo solidari atsakomybė nagrinėjamu atveju kartu su transporto priemonę eismo įvykio metu neblaiviu vairavusiu V. D. kilti negalėjo, jis automobilio nesinuomojo ir nebuvo transporto priemonės valdytojas nuomos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, su apelianto argumentais sutinka ir konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

20. Nustatyta, kad UAB „Baltama“ priklausantis ir ieškovės apdraustas automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas tam, kad iš Vokietijos į Lietuvą juo būtų pargabenti trečiajam asmeniui J. H. priklausantys daiktai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvyko eismo įvykis prie Erknerio Vokietijoje, kurio metu sugadintas kitas automobilis, o automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu neblaivus vairavo atsakovas V. D. (trečiojo asmens J. H. brolis), kuriam Frankfurto prie Oderio 1-os instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pagal Vokietijos BPK 111a paragrafą laikinai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, jį administravo ieškovės partneris Vokietijoje – draudikas Huk-Coburg VVaG ir ieškovė dėl įvykio sumokėjo 10 306,15 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atsakovo A. D. solidarią atsakomybę su automobilį neblaiviu vairavusiu atsakovu V. D. grindė tuo, kad A. D., būdamas automobilio valdytoju nuomos sutarties pagrindu, neužtikrino, kad jo valdomos transporto priemonės nevairuotų / nevaldytų neblaivus asmuo.

21. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais ir konstatavo, kad automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Baltama“ išsinuomojo būtent A. D., tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad rašytinė automobilio nuomos sutartis pagal CK 6.523 straipsnio reikalavimus nebuvo sudaryta. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nei bendrosiose nuomos sutarties nuostatose (CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis), nei CK teisės normose, kurios reglamentuoja transporto priemonių nuomos sutarties formą, nėra nustatyta, kad nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad transporto priemonės nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas perdavė nuomininkui transporto priemonę ir kad transporto priemone yra naudojamasi (arba valdoma ir naudojamasi) už nuomos mokestį.

23. Nors nuomotoja UAB „Baltama“ 2021 m. lapkričio 17 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad transporto priemonė buvo išnuomota A. D., teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Priešingai, byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė buvo išnuomota trečiojo asmens J. H. interesais ir būtent jos iniciatyva, kad būtų pargabenti iš Vokietijos į Lietuvą jai priklausantys daiktai, būtent J. H. pasirašė UAB „Baltama“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. už transporto priemonės Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą išrašytą PVM sąskaitą faktūrą BALT Nr. 20152691 bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 1257 kaip pinigų mokėtoja, 2023 m. vasario 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pati patvirtino, kad ji sumokėjo pinigus už automobilio nuomą, paaiškino, kad kartu su atsakovu A. D. buvo nuvykusi į UAB „Baltama“, apžiūrėjo ketinamą išsinuomoti automobilį, A. D. buvo asmuo, kuriam ji patikėjo vairuoti automobilį, kad parvežtų iš Vokietijos jos daiktus, o pati pasiliko Palangoje, sumokėjo A. D. už vairavimą, dar leido jam su jos broliu pasilikti savaitę jos namuose Vokietijoje, kad jie galėtų apžiūrėti miestą, paatostogauti, taip pat po eismo įvykio Vokietijoje rūpinosi automobilio paieška, mokėjo papildomai po 55 Eur per dieną už nuomą, kol automobilis buvo pargabentas į Lietuvą, sumokėjo už keltą. Trečiasis asmuo J. H. teigė, kad išnuomojo automobilį „ant A. D.“, taip pat paaiškino „sudariau sutartį ir patikėjau jam, kad vairuos“, patvirtino, kad būtent ji paėmė automobilį iš nuomotojos, pasirašė jį paimdama. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad sesuo J. H. išsinuomojo automobilį, paaiškino ir atsakovas V. D. Jis taip pat paaiškino, kad sesuo automobilio nuomotis vyko su A. D. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikta atsakovo A. D. vairuotojo pažymėjimo kopija su jo parašu niekaip nepatvirtina, kad automobilį išsinuomojo būtent jis, o po vairuotojo pažymėjimo kopija įrašą „Paėmiau automobilį (duomenys neskelbtini) 2020.08.04 16⁵⁵ parašas“ parašė ne jis, o trečiasis asmuo J. H., būtent jos parašas yra prie šio įrašo ir ji pati pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tai jos raštas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį trečiojo asmens parašytą įrašą apie automobilio paėmimą vertino kaip įrodantį, jog automobilis buvo išnuomotas A. D. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad būtent A. D. iš UAB „Baltama“ išsinuomojo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad A. D. ir UAB „Baltama“ siejo automobilio nuomos teisiniai santykiai ir kad jis eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas nuomos teisinių santykių pagrindu, ypač, kai bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog automobilio nuomos iniciatorė buvo J. H., jos interesais išnuomotas automobilis, ji mokėjo už automobilio nuomą ir rūpinosi jo paieška po Vokietijoje įvykusio eismo įvykio.

24. Ieškovei argumentuojant, kad net ir laikant, jog automobilio nuomos sutartį sudarė J. H., tačiau apeliantas vis tiek buvo automobilio valdytoju nuomos laikotarpiu tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, tiek Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo požiūriu, kadangi V. D. teisės vairuoti neturėjo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog abiejuose nurodytuose teisės aktuose transporto priemonės valdytojas apibrėžtas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Taip pat pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas transporto priemonės valdytoju laikomas ir fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Taigi, eismo įvykio metu automobilį vairavęs atsakovas V. D. buvo tiesioginis jo valdytojas, tuo tarpu, konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovą A. D. ir UAB „Baltama“ būtų sieję automobilio nuomos teisiniai santykiai. Be to, ieškovei teigiant, kad atsakovas V. D. neturėjo teisės vairuoti, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra ir V. D. vairuotojo pažymėjimo, galiojančio nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2026 m. rugsėjo 3 d., kopija su J. H. padarytu įrašu „nuo 2020.08.04 iki 2020.08.31 J. H. parašas (duomenys neskelbtini)“, nors ji pati pirmosios instancijos teisme kategoriškai teigė, kad broliui jokiu būdu negalima leisti vairuoti dėl jo sveikatos būklės. Taigi, pati J. H. informavo nuomotoją apie galimus automobilio vairuotojus nuomos laikotarpiu, tarp kurių nurodytas ir V. D., vairavęs automobilį eismo įvykio metu.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovei nepakanka tik pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo remiantis tuo pagrindu, kad ji išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovė privalo įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai), nes nenustačius nors vienos iš jų civilinė atsakomybė kilti negali. Konstatavus, kad atsakovo A. D. ir UAB „Baltama“ nesiejo automobilio nuomos teisiniai santykiai, todėl jis eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojas nuomos teisinių santykių pagrindu, kaip įrodinėjo ieškovė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nekyla ir jo solidari atsakomybė už eismo įvykio metu kilusią žalą.

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę ir solidariąją atsakomybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą apeliaciniu skundu ginčijamoje dalyje, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovui A. D. dėl išmokėtos draudimo išmokos ir procesinių palūkanų priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, dėl kitos sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra, todėl ji nerevizuojama.

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Šioje byloje priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

30. Ieškovės ieškinį atsakovui A. D. atmetus, iš jo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, iš atsakovo V. D. ieškovės naudai priteisė 116 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ši sprendimo dalis nekeistina, nes nebuvo nagrinėjamos apeliacijos objektas.

31. Atsakovas A. D. nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 550 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, tačiau byloje su prašymu dėl išlaidų atlyginimo priteisimo yra pateiktas tik 2022 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1045648, kuriuo atsakovas advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur. Nors pateiktame 2022 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodyta, kad pridedamas ir 2022 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1045646, tačiau jis į bylą pateiktas nebuvo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius už advokato suteiktas teisines paslaugas patirtas 300 Eur išlaidas, jos priteistinos iš ieškovės.

32. Pirmosios instancijos teisme byloje patirta 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį atsakovui A. D. atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 8,88 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, o sprendimo dalis, kuria 8,88 Eur šių išlaidų priteista iš atsakovo V. D., paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 782 Eur išlaidų, iš jų – 232 Eur sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 550 Eur sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl atsakovui priteistinas jų atlyginimas iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovui A. D., priimti naują sprendimą ir ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. D. atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip:

„priteisti iš atsakovo V. D. 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai,

priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. D. naudai,

priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovo V. D. po 8,88 Eur (po aštuonis eurus 88 centus) valstybės naudai už procesinių dokumentų siuntimą. Priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodas – 5662. Įmokos mokėjimo kvitas apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei turi būti pateiktas teismui“.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovo A. D. naudai 782 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.