Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-818-1133/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-818-1133/2024Nutartis · 2024-09-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-345-1072/2024Nutartis · 2024-11-18Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-02-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
II-818-1133/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00863-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-818-1133/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00863-2024-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atstovui R. S.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam V. R. (V. R.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6053-2024, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_M-6053-2024 (ROIK: 24230018681), V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, konstatavus, kad jis, 2024 m. sausio 9 d. 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 332 punktą. V. R. paskirta 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R., nesutikdamas su institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes:

1. jo manymu, nepagrįsta vadovautis įsakymu, kuris nurodo tvarką kelio ženklų įrengimui, bet ne realią situaciją ir tuo pagrindu bausti asmenis. Priimant skundžiamą nutarimą remtasi Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, kurios nurodo tik kaip turi būti įrengti ženklai, tačiau pareiškėjo nuomone, tai neįrodo, kad nutarime minimi kelio ženklai įrengti pagal tas taisykles. Byloje nėra duomenų, kad ženklai būtų įrengti pagal taisykles, kad atstumas išmatuotas su metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis ir, kad ženklai sustatyti taisyklingai;

2. asmuo, priėmęs nutarimą, remiasi Vilniaus miesto techninių eismo reikalavimo priemonių informacinėmis sistemomis, kurios pareiškėjui nesuprantamos. Nėra aišku kas tai per priemonės, kiek jos patikimos. Byloje jokių duomenų apie tas priemones nėra, todėl tokiais dalykais vadovautis negalima priimant nutarimą, nes atsakomybėn traukiamas asmuo neturi tikėti tuo, kas surašoma vien iš surašiusiojo žodžių, neturėdamas galimybės to patikrinti;

3. nutarime net neužsimenama, kad buvo pažeistos būtent KET taisyklės. Nurodytos tik nepagrįstos prielaidos, išgalvojimai ir samprotavimai, kad galimai buvo pažeistos KET. Todėl jo manymu, tokie argumentai turėtų būti vertinti kritiškai;

4. nebuvo nustatyta tiksli automobilio stovėjimo vieta, dėl ko nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Automobilio atstumo matavimo prietaisas parodė, kad automobilis stovėjo daugiau nei už 120 m nuo kelio ženklo Nr. 332 su papildoma lentele Nr. 805 ir nėra įrodyta, kad atstumas kitoks;

5. svarbi aplinkybė, kad asmuo, nagrinėjęs bylą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas kelia abejonių dėl asmens nešališkumo ir suponuoja, kad asmuo buvo suinteresuotas jį nubausti. Visiškai netiesa, kad naudojant programėlę https://tvarkaumiesta.lt nuotraukos įkeliamos realiu laiku. Minėtoje programėlėje nėra galimybės fotografuoti tiesiogiai į svetainę, nes nuotraukos į programėlę įkeliamos iš telefono ar kompiuterio. O įkeltos nuotraukos gali būti padarytos bet kokiu metu, net ir prieš dvejus metus, suėjus senaties terminui. Taigi argumentas, kad nuotraukos padarytos tuo metu, kai buvo įkeltos, o ne prieš dvejus metus, neatitinka tikrovės. Todėl jo argumentas, kad šios nuotraukos padarytos daugiau nei prieš dvejus metus, yra nepaneigtas;

6. jam buvo apribota teisė į gynybą. Jis negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai bei pateikti savo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, nes nors prašė, tačiau niekas jo su byla nesupažindino ir nepateikė duomenų, kad pranešimas buvo pateiktas per https://tvarkaumiesta.lt sistemą. Jam nepagrįstai atsisakyta nurodyti asmenį, kuris pranešė, dėl ko jis negalėjo jo identifikuoti ir gintis, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir nori jam padaryti blogą. Be to po nagrinėjimo jam buvo atsiųsta papildoma medžiaga (žemėlapis su atstumais), tačiau joks dokumentas, kuris kitai šaliai pateiktas po bylos nagrinėjimo negali būti laikomas įrodymu (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skunda atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad 2024 m. sausio 25 d. (teismo pastaba. Atsiliepime klaidingai nurodyta data –– 2023 m. sausio 25 d.) Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas gyventojo pranešimas pateiktas naudojantis programa tvarkaumiesta.lt (Nr. 341583) dėl transporto stovėjimo pažeidimo, kuriame nurodoma: automobilis paliktas ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pažeidimo data ir laikas: 2024 m. sausio 9 d. 13.45 val., automobilio v. n. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele, nurodančia, kad kelio ženklo galiojimo zona 120 m, įrengtas gerai matomoje vietoje, todėl pareiškėjui turėjo būti matomas ir suprantamas. Duomenys, kokiu tiksliu atstumu automobilis pastatytas nuo kelio ženklo įrengimo vietos nėra aplinkybė apsprendžianti ar pareiškėjas pastatė automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje. Tyrimo metu, naudojantis Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacine sistema atlikus matavimus, nustatyta, kad nuo šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos įrengto draudžiamojo kelio ženklo su papildoma lentele iki ties (duomenys neskelbtini) namu įrengtų kelio ženklų nurodančių leistiną stovėjimo būdą yra 110 m, o nuotraukose užfiksuotas pareiškėjo automobilis stovi iki minimų leistiną stovėjimo būdą nurodančių ženklų, dėl ko nagrinėjamu atveju patenka į draudžiančio sustoti kelio ženklo galiojimo zoną. Iki bylos nagrinėjimo buvo susisiekta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vyr. specialistu, kuris nurodė, kad reaguojant į tai, kad kelio ženklas Nr. 332 pirminiame etape buvo įrengtas per aukštai (virš šviesoforo), su projekto vykdytojo žinia 2022 m. lapkričio 25 d. laikinai iki gatvės perdavimo miestui ir eismo tvarkos pertvarkos kelio ženklas Nr. 332 su lentele Nr. 806 buvo perkeltas už perėjos. Taigi pirminiame įrengimo variante atstumas iki stovėjimą leidžiančių kelio ženklų buvo 120 m, o po perkėlimo atstumas sutrumpėjo iki 110 m. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu išanalizavus eismo situaciją šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad administracinio nusižengimo vietoje įrengti stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ ir Nr. 838 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“, kurie imperatyviai nustato, kad visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams, o iš nuotraukų matyti, kad pareiškėjas pasirinko vietovę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir pastatė automobilį (b. l. 45-46).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R. teisme savo skundą palaikė bei parodė, kad nutarime nurodytu laiku automobilio toje vietoje nebuvo, dėl to ir patikslino dėl nuotraukų ar galėjo jos būti padarytos realiu laiku. Yra didelis pagrindas skundžiamą nutarimą pripažinti niekiniu, nes jis suklastotas. Ponas S. aiškiai nurodė, kad asmuo pranešęs per programėlę „Tvarkau miestą“, kurioje nusižengimas įvedamas bei nuotraukos įkeliamos realiu laiku. Tai parašyta nutarime. Po to S. pats tą paneigė. Laikas ir data atsiliepime pasirinkti per programėlę „Tvarkau miestą“. Tai yra, žmogus dirbantis savivaldybėje, aiškiai žinodamas, kad nėra realiu laiku fotografuojama, įkelia į nutarimą tikrovės neatitinkančius duomenis tam, kad ji (pareiškėją) nubaustų ir neva pagrįstų nutarimo teisėtumą. O tai akivaizdus tikro dokumento klastojimas. Jam (pareiškėjui) akivaizdu, kad asmuo yra ar suinteresuotas jį nubausti, ar jis nėra kompetentingas. Bet, kas įdomu, tai, kad asmuo nurodo, kad „tokių pažeidimų (atsiliepimo 4 punktas) jis yra užfiksavęs daug ir tai daro „realiu laiku“, kad pranešimas fiksuotas senokai, tai jis (pareiškėjas) konkrečiai nepamena, bet tikėtina, kad nurodytas laikas turėtų būti tikslus“. Tai jis (pareiškėjas) nežino kaip suprasti „tikėtina“, kaip dėl „tikėtina“ nubausti žmogų. Jeigu žmogus nubaudžiamas tikėtumo principu, o dar ir suklastojo tikrą dokumentą, jo nuomone, tai nelabai gerai. Jo nuomone, tas žmogus, kuris pranešė apie nusižengimą, jaučia pasitenkinimą pranešinėdamas tikrą arba netikrą informaciją.

Jis (pareiškėjas) susipažinęs su byla ir pastebėjo, kad žmogus nežinojo ar buvo padarytas nusižengimas, ar nebuvo. Jam (pareiškėjui) kyla daug klausimų, kaip buvo išmatuotas atstumas. Todėl to asmens, kuris pateikė pranešimą, parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes gal jam kažkas davė nuotrauką, gal kažkur surado nuotrauką, nes pagal tą asmenį tik tikėtina, kad automobilis tuo metu buvo toje vietoje. Tačiau neatmetama galimybė, kad gal ir ne realiu laiku. Nutarime nurodytu laiku automobilio tikrai ten nebuvo. Pastebi, kad S. savo atsiliepime nurodo, kad duomenys, kokiu tiksliai atstumu automobilis pastatytas nuo kelio ženklo įrengimo vietos, nėra aplinkybės sprendžiant ar jis pastatė, ar nepastatė automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje. O čia kaip tik svarbus yra atstumas nuo ženklo iki automobilio.

Mato pagal jų taisykles, kad jie tą ženklą „stumdė“. Pradžioje turėjo būti 120 m, po to susitarė – 110 m. Todėl jis (pareiškėjas) mano, kad ženklas blogai pastatytas. Institucija sako, kad turi programėlę atstumui išmatuoti, tai nori žinoti, kas tai per programėlė. Jeigu matuoja „Google“, tai turi būti atlikta metrologinė patikra, kiek ji tiksli. Jis byloje jokių dokumentų nematė. Jis negali tikėti kažkokia programėle, kur nufotografavo. Supranta, kad gal toks pranešimas ir gerai, tačiau turi būti užfiksuota data, konkretus atstumas, o ne bet kas nufotografuoja neaišku kada ir neaišku kur. Neaišku kaip atstumas išmatuotas ir su kuo. Pagal spidometrą buvo daugiau nei 120 m atstumas nuo ženklo.

Taip pat susipažinęs su byla, mato, kad buvo papildomai apklaustas asmuo. Jis (pareiškėjas) to asmens nežino. Negali vienas ir tas pats asmuo rinkti įrodymus ir nutarimus priiminėti, o šiuo atveju čia vienas asmuo atliko abu veiksmus. Be to įrodymai turi būti surinkti iki tam tikro termino, išnagrinėjami ir toliau nebegalima nieko rinkti. O šiuo atveju vyko kažkokios papildomos apklausos, vėliau sužino apie kažkokius išmatavimus. Mano, kad būtų geriau jeigu išnagrinėtų nešališkas asmuo ir su tais duomenimis, kurie buvo surinkti iki bylos nagrinėjimo, o ne po to, o ne po to, kai jau buvo nagrinėjama ir jam tą pačią dieną, netgi po bylos nagrinėjimo atsiuntė duomenis. Nuo jo buvo nuslėpta, kad pranešimas per programėlę pateiktas. Todėl aiškiai buvo apribota jo teisė gynybą.

Bylos nagrinėjime dalyvavo nuotoliniu būdu. Bylos nagrinėjimo metu jis buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Medžiaga jam buvo atsiųsta, jis gavo nuotraukas, kurias žmogus atsiuntė. Tačiau negavo jokių išmatavimų. Bylos nagrinėjimo metu jam tų nuotraukų nerodė, po to jam atsiuntė elektroniniu paštu, po nagrinėjimo. Nagrinėjimo metu pasakė, kad atsiųs nuotraukas, kad galės pateikti paaiškinimus ir tada priims nutarimą. Su išmatavimu ženklu jį supažindino jau po bylos nagrinėjimo. Nutarimas nebuvo priimtas, tačiau duomenis gavo vėliau.

Jokių patikimų įrodymų nėra. asmuo, užfiksavęs pažeidimą, nepamena, jis tai koreguoja laiką, tai nekoreguoja, datos ant nuotraukų nėra. negalima nustatyti, kada padaryta nuotrauka. Jis laikosi pozicijos, kad nuotrauka padaryta daugiau nei prieš dvejus metus ir asmuo, kuris pats teisme nurodė, kad yra pilietiškas, kažkur surado nuotrauką, supainiojo, nusiuntė, o dabar nieko neatsimena, o jis (pareiškėjas) turi už tai atsakyti. O jis nesutinka už tai atsakyti, nes nuotrauka nebuvo daryta realiu laiku. Nutarimas priimtas nesilaikant proceso.

Kadangi nutarimas suklastotas, tai šiuo metu teismas negali ištaisyti to dalyko, nes kitaip jis prarastu teisę skųsti. Jo manymu, byla turi būti grąžinta atgal institucijai nagrinėjimui, kur turi nustatyti, kada buvo padaryta nuotrauka. Jo kaltė nėra įrodyta 100 procentų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios grupės atstovas R. S. teisme parodė, kad negali tiesiogiai atsakyti, ar kai pranešėjas sukelia nuotraukas, ar jos išsaugo savo metaduomenis ar metaduomenys pasikeičia, nes bus apkaltintas melagystėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškėlė abejonę kaip čia vienu atveju rašoma, kad 120 m, o kitu – 110 m. Tai dar iki bylos nagrinėjimo buvo susisiekta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros grupės vyriausiaisiais specialistais, kurie nurodė, kad pirminio projekto metu kelio ženklas buvo įrengtas prie sankryžos ant pėsčiųjų perėją žyminčio ženklo. Vėliau, atsiradus skundams, kad kelio ženklas prasčiau matomas, 2022 m. lapkričio 25 d. yra perkeltas šiek tiek toliau arba arčiau link leidžiančių sustoti kelio ženklų, t. y. atstumas sutrumpėjo iki 110 m., nors kelio ženklo lentelė nepasikeitė. Lentelė liko ta pati — 120 m. Vėliau atlikus matavimus, matavimai atlikti naudojantis vidine Vilniaus miesto savivaldybės techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo matavimo priemone, nustatyta, kad atstumas ir yra 110 m. Šis atstumas nuo kelio ženklo, draudžiančio sustoti, iki kelio ženklo, leidžiančio sustoti. Tame tarpe užfiksuotas ir pareiškėjo pastatytas automobilis „Lexus“.

Teisme parodžius nuotrauką (b. l. 29), institucijos atstovas nurodė, kad čia matosi, kad prie pėsčiųjų perėjos yra kelio ženklas „pėsčiųjų perėja“ ir virš jo yra įrengtas kelio ženklas 120 m. Parodžius kitą nuotrauką (b. l. 26) parodė, kad ženklas perkeltas iš šios vietos. Ženklas buvo įrengtas virš pėsčiųjų perėjos, tačiau 2022 m. lapkričio 25 d. perkeltas arčiau, kaip administracinio nusižengimo fiksavimo metu. Todėl ir gaunasi, kad jo atstumas ženkle nurodomas 120 m. tai pirminio įrengimo metu ir buvo atstumas 120 m nuo kelio ženklo, draudžiančio, iki kelio ženklo, leidžiančio sustoti. Nuotraukoje (b. l. 27) užfiksuotas leidžiantis sustoti kelio ženklas. Iki šio kelio ženklo buvo 120 m, o perkėlus ženklą, liko 110 m, bet lentelė nebuvo keista. Nuotraukoje (b. l. 30) yra užfiksuota, kaip ženklai buvo įrengti dabar. Šiai dienai lentelė 120 m yra nuimta ir likęs kelio ženklas „Sustoti draudžiama“. Tam, kad panaikinti kažkokias kilusias abejones, buvo užklaustas asmuo, kuris fiksavo nusižengimą. Asmuo byloje pateikė atsakymus, kad pareiškėjo nepažįsta, kad nusižengimą fiksavo telefonu, kad tokių nusižengimų užfiksavęs ne vieną ir tikėtina, kad fiksavimo laikas yra tikslus.

Bylos nagrinėjimo metu išanalizuota eismo situacija. Kairėje važiuojamosios dalies pusėje yra įrengti kelio ženklai, leidžiantys stovėti su nurodytu ženklu, kad paslaugos mokamos, bet pareiškėjas pasirinko vietą, draudžiančią sustoti, nors turėjo galimybę pasistatyti automobilį leistinoje vietoje.

Įranga, kuria buvo išmatuotas atstumas, tokios kaip metrologinės patikros neturi arba jis nežino, kad ji turėtų turėti. Tačiau ta įranga naudojama ir sklypų formavimui, įranga matuoja net centimetrų tikslumu. Ji naudojama ir kelio ženklų įrengimui, ženklinimui, projektams dėl kelio ženklų įrengimo.

Institucijos atstovas atsakydamas į pareiškėjo klausimą „kodėl įrašėte į nutarimą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nuotraukos įkeliamos realiu laiku? su kokiu tikslu?“ atsakė, kad kaip jam paaiškino kuriant tą programėlę, tai, kad į programėlę įkeliamos nuotraukos tuo metu, kai asmuo naudojasi telefonu ir tos informacijos negali pateikti vėliau. Yra atsakymas dėl kelio ženklo perkėlimo laiko, tai b. . 31.

Mano, kad teisme apklaustas liudytojas pašalino iki šiol buvusias abejones ir nusižengimas buvo fiksuotas tuo laiku ir tą dieną, kuri nurodyta nutarime. Tai, kad pareiškėjas mano, kad byla suklastota, tai yra jo gynybinė pozicija ir jis visais įmanomais būdais bando išvengti atsakomybės.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad pareiškėjo nepažįsta. Jis yra pilietiškas, jam nepatinka, kai nėra laikomasi taisyklių. Jis daug užregistravęs įvykių, tą darė ilgą laiką, kol savivaldybė sustatė papildomus ženklus ir dingo problema. 99 atvejais iš karto, kai užfiksuoja KET pažeidimą, apie tai pranešdavo iš karto. Programėlėje „Tvarkau Vilnių“, pažymi „dabar“, tada laiką iš karto rodo, po to išsiunčia. Gal buvo pora atvejų, kai nufotografavo ir gal šiek tiek vėliau įkėlė, tačiau laiką pakoregavo pagal fone darytos nuotraukos darymo laiką. Paprastai visada koreguoja laiką. 100 procentų niekas negali garantuoti, bet žino, kad laikas yra svarbus dalykas, tai visada tam kreipia didelį dėmesį. Tačiau 100 procentų garantuoti, kad programa nesuklydo ar jis nesuklydo, negali, tačiau gali garantuoti 99 procentais, kad viskas buvo gerai. Jeigu praeidavo laikas, kai užfiksuodavo nusižengimą ir iš karto neįkeldavo, tai paprastai įkeldavo per pusvalandį arba maksimaliai per valandą, bet tikrai ne kitą dieną. Jis nuotraukas trina, todėl telefone nuotraukos neturės. O jeigu per programėlę fotografuoji, tai nuotraukos telefone iš viso neišsisaugo.

Teisme parodžius liudytojo užfiksuotą nuotrauką (b. l. 7), jis parodė, kad būdavo mašinų numeriai, kurie piktybiški, tai gali spėti, kad galimai čia tas, kuris ne kartą pažeidimą darė. Nes automobilio numeriai kažkur matyti, numerio dalis galvoj yra išlikusi. Tikėtina, kad darė nuotrauką ir ne kartą. Nors nuotrauka daryta darbo metu, tačiau jis dirba iš namų ir turi teisę pasivaikščioti. Į pareiškėjo klausimą „nurodėte, kad neva aš nesilaikiau ženklo sustoti draudžiama 120 m. Kaip Jūs išmatavote“, liudytojas nurodė, kad vieną kartą matavo ir žingsniais ir savo automobiliu pagal automobilio odometrą. Tai gavosi 120 m dar net truputį už tos vietos, kur prasideda ženklas, kad tai stovėjimo vieta. Pagal jo pamatavimus, tai 120 m įeina ir į parkavimo zoną. Dabar jau nebėra metrų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis, 2024 m. sausio 9 d. 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė vairuotojams, kurie sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, <…>.

KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 1 priedo III skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai” 332 punkte įtvirtintas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, juo draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

1 priedo VIII skyriuje nurodytos “Papildomos lentelė”, patikslinančios arba apribojančios kelio ženklų, su kuriais naudojamos, galiojimą. Papildoma lentelė, nurodyta 806 punkte, nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo ji pritvirtinta (šio skyriaus 12 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo užfiksavimo vietoje yra įrengtas kelio ženklas „Sustoti“ draudžiama“ ir, kad po juo pritvirtinta papildoma lentelė, nurodanti, kad šis ženklas galioja 120 m už kelio ženklo. Taip pat nėra ginčo, kad ženklas su papildoma lentele gerai matomas, kad pranešėjo A. K. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas pareiškėjo V. R. automobilis. Byloje pareiškėjas ginčija, kad jo automobilis stovėjo papildomos lentelės galiojimo zonoje. Pareiškėjo nuomone, nėra neabejotinų duomenų, kad toje vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, buvo ne daugiau nei 120 m. Taip pat nėra aišku, ar teisingai nurodyta automobilio fiksavimo data ir laikas tiek A. K. pranešime, tiek skundžiamame nutarime.

Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigtos bylos rašytine medžiaga, fotonuotraukomis, atsiliepime nurodytais duomenimis, institucijos atstovo paaiškinimais ir liudytojo A. K. parodymais. Institucijos atstovas paaiškino, kad atstumas nustatytas naudojantis Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacine sistema. Taip pat nurodė, kad minėta programa naudojama itin tiksliems matavimams atlikti, matuoja centimetrų tikslumu (ja nustatomos sklypų ribos, rengiami projektai kelių ženklinimui, kelio ženklų įrengimui ir kt.). Atlikus šia sistema matavimus nuo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele įrengimo vietos, nustatyta, kad iki (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu įrengtų kelio ženklų, nurodančių leistiną stovėjimo būdą, yra netgi trumpesnis nei 120 m atstumas, t. y. nustatyti 110 m. Pareiškėjo automobilis stovėjo būtent tarp kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ ir minėtų kelio ženklų, leidžiančių automobilių stovėjimą, t. y. pareiškėjo automobilis stovėjo draudžiančio sustoti ir stovėti kelio ženklo zonoje. Atkreipė dėmesį, kad iš pradžių kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele stovėjo virš pėsčiųjų perėjos ženklo, tada atstumas iki stovėti leidžiančių kelio ženklų buvo 120 m, tai patvirtina pateikta fotonuotrauka (b. l. 29), o vėliau — 2022 m. lapkričio 25 d. kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ su ta pačia papildoma lentele perkeltas į priekį, už perėjos, todėl atstumas iki leidžiančių stovėti kelio ženklų sutrumpėjo nuo 120 iki 110 m, tai patvirtina fotonuotraukos (b. l. 26, 27, 30, 31). Šias institucijos atstovo aplinkybes patvirtina minėtos fotonuotraukos ir liudytojo A. K. pranešime apie padarytą nusižengimą nurodyti duomenys bei fotonuotraukos (b. l. 8, 9), iš kurių matyti, kad pareiškėjo automobilis „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pastatytas ir stovi už kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele, rodančia, kad šis kelio ženklas galioja 120 m už kelio ženklo, bei, kad automobilis stovi gerokai dar prieš kelio ženklus, leidžiančius už jų statyti automobilius (su papildomomis lentelėmis). Teisme apklaustas pranešėjas, liudytojas A. K. taip pat parodė, kad nuo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ iki kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilius, yra mažiau nei 120 m (nurodė, kad apie 110 m), atstumą išmatavo važiuodamas automobiliu, automobilio odometru (prietaisu, skirtu nuvažiuotam atstumui matuoti). Šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini).

Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad galimai A. K. pranešime neteisingai nurodyta jo automobilio fiksavimo data ir laikas. Teisme apklaustas liudytojas A. K. paneigė, kad jis pranešimus apie galimus administracinius nusižengimus įkelia ne KET pažeidimo fiksavimo, o kitą dieną. Taip pat nurodė, kad iš esmės visad fotonuotraukos darymo metu praneša apie galimą pažeidimą, dažnai nuotrauka daroma jau atidarius „Tvarkau Vilnių“ programėlę, kuri leidžia daryti fotonuotraukas. Nurodė, kad yra keli atvejai, kai įkėlė pranešimą ir fotonuotraukas vėliau nei buvo užfiksuotas KET pažeidimas, tačiau tai galėjo būti padaryta per pusvalandį nuo fotofiksacijos, vėliausiai — per valandą, tačiau jis laiką programėlėje patikslindavo, nes žino, kad tai yra labai svarbu. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Liudytojas nurodė, kad nepažįsta pareiškėjo, pareiškėjas taip pat nepažįsta liudytojo ir byloje nėra duomenų, kad liudytojas turėjo priežastį apkalbėti pareiškėją ar jam pakenkti. Todėl teismas šio liudytojo parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Todėl teismas, įvertinęs išdėstytą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo data ir laikas atitinka administracinio nusižengimo padarymo datą ir laiką. Keisti nutarimo šioje dalyje nėra pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo suvaržyta pareiškėjo teisė gintis, nes po nagrinėjimo jam buvo atsiųsta medžiaga (žemėlapis su atstumais). Iš 2024 m. vasario 6 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad buvo paskirta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data 2024 m. kovo 25 d. 2024 m. vasario 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, nurodė laiką, kada pageidauja su ja susipažinti (2024 m. vasario 12, 8 val.). 2024 m. vasario 14 d. vėl teikė prašymą dėl susipažinimo su minėta medžiaga 2024 m. vasario 15 d. 00.00 val. Abiem atvejais pasirinko susipažinimo būdą „elektroniniu paštu“. Pareiškėjui bylos medžiaga išsiųsta 2024 m. vasario 15 d. 13.53 val. (b. l. 25). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad vyko žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, jame dalyvavo pareiškėjas. Skundžiamas nutarimas priimtas 2024 m. balandžio 15 d. Iš pateikto susirašinėjimo su pareiškėju ir skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad po žodinio bylos nagrinėjimo, atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytas abejones dėl atstumo, jam atsiųsta papildoma medžiaga apie Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinėje sistemoje atliktus matavimus. Pareiškėjas su šiais matavimais susipažino ir 2024 m. balandžio 12 d. e. p. pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašymų surengti žodinį nagrinėjimą, dėl pateiktos papildomos medžiagos, neišsakė. Po gautų rašytinių paaiškinimų 2024 m. balandžio 15 d. priimtas skundžiamas nutarimas, jame nurodyta ir pareiškėjo nuomonė, dėl matavimų, atliktų Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinėje sistemoje. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis bylos nagrinėjimo metu buvo supažindintais su atliktais matavimais, naudojantis Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacine sistema, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jų, kurie atkartoti ir skunde, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai buvo vertinami priimant skundžiamą nutarimą. Visa tai rodo, kad nebuvo suvaržyta ar pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, nes skundžiamame nutarime nesiremiama duomenimis, kurie pareiškėjui nebūtų buvę žinomi.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje buvo pakankamai duomenų teisingam sprendimui priimti. O tai, kad byloje institucijos surinkti ir buvo įvertinti ne taip, kaip to pageidavo pareiškėjas, nedaro priimto nutarimo neteisėtu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6053-2024 (ROIK: 24230018681) ir V. R. (V. R.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė