- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-345-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00863-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. R. (V. R.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria netekintas V. R. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6053-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. V. R. Institucijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. sausio 9 d., 13.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, nes jis, vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo V. R. skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. R. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir bylą nutraukti arba grąžinti ją pirmosios instancijos teismui, kadangi tokie pažeidimai, kaip teismo šališkumas, nėra ištaisomi apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo pateikti oficialią užklausą AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl klausimų, susijusių su liudytojo A. K. darbo laiku. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija, buvo šališkas, įtikinamai neatsakė į pagrindinius argumentus, kurie įrodo jo nekaltumą bei turi esminės reikšmės skundo išnagrinėjimui ir administracinės nuobaudos paskyrimui. Pasak pareiškėjo, teisme buvo apklausti tie patys, skundą pateikęs ir nutarimą priėmęs, asmenys, kurie pakartojo tai, kas jau buvo išdėstyta nutarime, nors skundas buvo grindžiamas tuo, kad šių asmenų parodymai yra klaidingi. Jis ginčijo parodymų neatitikimą, kurį apylinkės teismas turėjo patikrinti, o ne dar kartą apklausti tuos pačius asmenis, kad jie vėl patvirtintų tai, ką jau buvo pateikę anksčiau. Apylinkės teismas privalėjo paneigti jo teiginius objektyviais įrodymais, kurie galėtų būti patikrinti ir įtikinamai pagrįsti. Esant parodymų prieštaravimams ir jų nepašalinus, sprendimas privalo būti priimtas jo naudai.
3.2. Pareiškėjas skunde pažymi, kad fotonuotraukos padarymo laikas nutarime nurodytas neteisingai ir nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Iš pradžių R. S. bandė pagrįsti numanomą laiką, nutarime nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdamas, kad fotonuotraukos į sistemą https://tvarkaumiesta.lt įkeliamos realiu laiku ir dėl to laikas nurodytas teisingai. Tuo tarpu apylinkės teismas rėmėsi A. K. parodymais, kad fotonuotrauka buvo padaryta būtent tuo laiku, kurį jis nurodė portale https://tvarkaumiesta.lt, nors pats liudytojas teigė negalintis 100 procentų garantuoti, bet žino, kad laikas yra svarbu ir visada į tai atkreipia dėmesį. Apelianto manymu, apylinkės teismas, neturėdamas jokių duomenų ir nedalyvaudamas fotonuotraukos padaryme, geriau žino, kada buvo padaryta fotonuotrauka ir tai nurodo nutartyje. Šis sprendimas parodo teismo šališkumą, kad teismas veikė norėdamas bet kokiu atveju jį nubausti, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o byla grąžintina pakartotiniam nagrinėjimui arba nutrauktina.
3.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad liudytojas A. K. nurodė nesaugantis fotonuotraukų, nes fiksuoja nuo 50 iki 100 pažeidimų. Pareiškėjo manymu, nėra normalu, kad asmuo, nedirbdamas pareigūno darbo, fiksuoja tiek daug pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas neatsitiktinai praneša apie pažeidimus, o tikslingai siekia įskųsti kuo daugiau asmenų, siekdamas, kad jie būtų nubausti, jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir negali būti laikomi patikimais. A. K. teigė, kad spėja, jog jis yra piktybiškas pažeidėjas, automobilio numeriai jam yra kažkur matyti, o tai, apelianto teigimu, parodo, kad A. K. tikslas yra ne nustatyti tiesą, o apšmeižti žmogų, parodyti asmenį kaip nepataisomą pažeidėją, kad šis būtų nubaustas, todėl tokio asmens parodymai turėtų būti vertinami itin atsargiai. Pasak apelianto, akivaizdu, kad A. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra suinteresuotas patraukti atsakomybėn bet kokį asmenį ar kuo daugiau asmenų.
3.4. Skunde nurodoma, kad nors atstumas nuo ženklo iki automobilio nėra pagrindinis skundo argumentas, teismas vis dėlto nepateikė argumentuoto atsakymo šiuo klausimu. Buvo pateikti planai su matavimais, planai buvo gauti naudojant Vilniaus miesto techninių eismo reikalavimo priemonių informacines sistemas bei teigiama, kad jie yra tikslūs. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka. Pareiškėjo teigimu, nežinant, kokia programa buvo atlikti matavimai ir neturint jos parametrų, tokie matavimai nesiskiria nuo paveikslų, nupieštų ranka su sugalvotais skaičiais. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta duomenų apie programos patikimumą, nors tai galėjo būti patikrinta, nėra pagrindo tikėti asmens parodymais ir pateiktais neaiškios kilmės planais. Be to, R. S. buvo nurodęs netikslią informaciją dėl fotonuotraukų įkėlimo realiuoju laiku. Dėl to negalima teigti, kad atstumas nuo ženklo iki automobilio buvo 120 m. Atstumas turi būti matuojamas metrais, o prietaisas, kuriuo matuojamas, turi turėti metrologinę patikrą ar atitinkamą sertifikatą.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jo teisė į gynybą nebuvo pažeista, teigdamas, jog po bylos nagrinėjimo buvo atsiųsta papildoma informacija ir kadangi jis neprašė papildomo žodinio nagrinėjimo, galėjo pateikti paaiškinimus raštu. Pareiškėjo teigimu, asmuo, kuris surašo protokolą, renka įrodymus ir atlieka tyrimą, negali būti tas pats asmuo, kuris nagrinėja bylą. Taip pat teismas nebevykdo įrodymų rinkimo. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį bylos tyrimas baigiasi, kai yra surašomas protokolas, o vėliau jokie papildomi tyrimo veiksmai ar įrodymai neturi būti renkami, išskyrus ANK 616 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri leidžia pareikalauti papildomų paaiškinimų iš nukentėjusiųjų, liudytojų ar specialistų, bet neleidžia rinkti naujų įrodymų ar atlikti papildomų tyrimo veiksmų. Visa medžiaga privalo būti surinkta iki bylos nagrinėjimo, o byla turi būti nagrinėjama, remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga. R. S. pats rinko kaltinančią medžiagą, kurios jam iki bylos nagrinėjimo nepateikė. Pareiškėjo teigimu, nesupažindinus jo su papildoma medžiaga bylos nagrinėjimo metu, buvo suvaržyta teisė į gynybą, nes negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai. Nesvarbu, ar po bylos nagrinėjimo buvo atsiųsta papildoma medžiaga, ar buvo suteikta galimybė pasisakyti raštu, bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas, todėl teisė į gynybą buvo pažeista, o papildomi surinkti duomenys negalėjo būti vertinami.
3.6. Apeliantas nurodo, kad fotonuotraukos, tariamai padarytos 2024 m. sausio 9 d., 13.45 val., A. K. darbo metu. Tai sukėlė abejonių dėl A. K. teiginių, esą jis tą dieną dirbo iš namų ir galėjo daryti fotonuotraukas darbo metu. Galutinis AB „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjas yra (duomenys neskelbtini), o jam nėra žinoma, kad šioje įmonėje būtų leidžiama dirbti nuotoliniu būdu. Nepaisant to, darbas atliekamas nuotoliniu būdu ar biure, darbo metu darbuotojas privalo vykdyti savo pareigas ir neužsiimti su darbu nesusijusia veikla. Siekdamas įrodyti, kad liudytojo parodymai neatitinka tikrovės, jis kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ su užklausa dėl A. K. darbo 2024 m. sausio 9 d., 13.45 val. Nors įmonė gali neatsakyti į užklausą dėl duomenų apsaugos ar konfidencialumo, todėl prašo teismo pateikti užklausą AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių aplinkybių. Tai svarbu siekiant įrodyti, kad A. K. teikia netikslią informaciją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijas atstovas prašo netenkinti V. R. apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. Institucijos atstovas pažymi, kad apylinkės teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, įvertinęs įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl V. R. skundo netenkino. Institucijos atstovas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. R. skunde nurodytos aplinkybės paneigtos bylos rašytine medžiaga, fotonuotraukomis, atsiliepime nurodytais duomenimis, liudytojo parodymais ir su tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamai duomenų teisingam sprendimui priimti. Tai, jog teismas nepalankiai V. R. vertino byloje surinktus įrodymus ir paliko galioti Institucijos nutarimą, savaime nedaro teismo šališku.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
6. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl pareiškėjo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik V. R. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymų tyrimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija, buvo šališkas, įtikinamai neatsakė į pagrindinius argumentus, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo aplinkybes ir išanalizavo byloje surinktus duomenis, priimdamas pagrįstą galutinį procesinį sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Šioje byloje Institucijos nutarimu nustatyta, kad V. R. 2024 m. sausio 9 d., 13.45 val., pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, nes jis (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir tokius jo veiksmus kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
9. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 8 punktą, be kita ko, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. KET 1 priedo III skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai” 332 punkte įtvirtintas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, t. y. juo draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus bei tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, iš esmės siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta. Apeliantas iš esmės teigia, jog Institucija priėmė nutarimą nesurinkusi pakankami administracinio nusižengimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių objektyvių įrodymų, o apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tų pačių asmenų, t. y. R. S. ir liudytojo A. K. parodymais, kurie yra nepatikimi. Apeliaciniame skunde taip pat itin akcentuojama, kad nėra įrodymų, patvirtinančių byloje esančių fotonuotraukų padarymo laiko.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais V. R. skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad pagal ANK 581 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės, todėl tai, kad šioje byloje liudytoju apklaustas apie pažeidimą pranešęs A. K., nesudaro pagrindo nesiremti jo parodymais apie aptariamo įvykio aplinkybes. Minėtas asmuo parodymus davė įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 163 straipsnio 1 dalį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti A. K. parodymais nėra jokio pagrindo. Be kita ko, 2024 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. nurodė, jog nori iškviesti A. K. į teismo posėdį. Taigi, paties apelianto V. R. iniciatyva liudytojas A. K. buvo apklaustas teisme. Vien tai, kad apelianto vertinimu, toks asmuo, fiksuodamas pažeidimus, yra suinteresuotas nubausti kuo daugiau asmenų, nedaro jo parodymų nepatikimais ir nesudaro pagrindo spręsti apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir duoti melagingus parodymus apie užfiksuoto pažeidimo laiką. Liudytojas A. K. nurodė, kad pažeidimus programėlėje įkelia realiu laiku, kadangi žino, jog pažeidimo laikas yra svarbus dalykas.
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojo suinteresuotumas (šališkumas) negali būti grindžiamas prielaidomis, niekuo nepagrįstais deklaratyviais proceso dalyvio argumentais, o nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų liudytojo parodymų patikimumą, esant kitiems byloje surinktiems duomenims, kurių visuma sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtinančią V. R. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojo A. K. parodymai pagrįstai laikytini įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų nuostatos nedraudžia asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio, atliekamų funkcijų ar pareigybių, pranešti apie matomus galimus teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju šių pranešėjo fotonuotraukų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo, nes įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys, be kita ko, gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis. (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-309/2018). Taip pat aplinkybė, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Institucijos atstovo, nutarimą surašiusio R. S., paaiškinimais, taip pat nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Spręsti, kad apylinkės teismas pažeidė duomenų rinkimo, jų vertinimo ir / ar jų pripažinimo įrodymais ANK nuostatas, nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad V. R. padarytas administracinis pažeidimas yra padarytas kitu, administracinės nuobaudos paskyrimo terminą viršijančiu (t. y. daugiau kaip prieš dvejus metus) laiku, nei Institucijos nutarime minimu laiku. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad V. R. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra grindžiama išimtinai tik liudytojo parodymais ar Institucijos atstovo paaiškinimais, kadangi esminėse detalėse šių proceso dalyvių parodymai sutampa, o nenustačius pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nėra pagrindo jais nesiremti, kaip kartu su kitais byloje surinktais duomenimis sudarančiais nuoseklią įrodomąją grandinę dėl apelianto kaltės.
13. Be kita ko, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su automobilio stovėjimu draudžiamo ženklo galiojimo riboje. Visų pirma, byloje esančiose fotonuotraukose matyti, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ (KET 1 priedo 332 punktas) galiojimo zonoje, kuris įrengtas kartu su papildoma lentele, nurodančia, kad kelio ženklo galiojimo zona 120 m, vadinasi, ženklas „Sustoti draudžiama“ galioja 120 metrų už kelio ženklo. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu įrengtų kelio ženklų, nurodančių leistiną stovėjimo būdą, yra netgi trumpesnis nei 120 m atstumas, t. y. nustatyti 110 m, tačiau tai pareiškėjo V. R. administracinės atsakomybės nešalina, nes būtent draudžiamo kelio ženklo zonoje buvo užfiksuotas V. R. vairuojamas automobilis (b. l. 7–10). Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad už V. R. vairuojamo automobilio yra akivaizdžiai matomi įrengti stovėjimo būdą nurodantys ženklai Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ ir Nr. 838 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“, kurie imperatyviai nustato, kad visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams. Taigi matyti, kad pareiškėjas pasirinko vietą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir pastatė automobilį. Tai, kad skunde apeliantas savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas ir dėl to daro netinkamas išvadas dėl leistinos stovėjimo vietos ribų, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui ženklinimas ir jo ribos turi būti žinomi. Pažymėtina, kad vien priešais automobilį esantis jau minėtas ženklinimas, leidžiantis transporto priemonių stovėjimo būdą su papildoma lentele, numatančia, kad tokia paslauga mokama, o prieš tai gatvės pradžioje už šviesoforo esantis kelio ženklas, draudžiantis sustoti, leidžia suvokti, kad būtent nurodytoje vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjo V. R. vairuojamas automobilis, yra neleistina sustojimo vieta, nepriklausomai nuo to, kad galiojimo zona buvo 110 m, o ne kaip prie kelio ženklo pridėtoje lentelėje 120 m. Taigi konstatuotina, jog V. R. vairuojamas automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais dėl pažeidimo fakto.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susiję su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo vietoje kelio ženklai buvo įrengti neaiškiai ir klaidino apeliantą taip, jog būdamas atidus ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas negalėjo suprasti ženklinimo ir leidžiamo / draudžiamo elgesio, t. y. transporto priemonės statymo, ribų. Juolab, kaip jau buvo minėta, apelianto automobilis stovi būtent draudžiančio sustoti kelio ženklo galiojimo zonoje, kadangi lengvųjų automobilių stovėjimą ženkle nurodančiu būdu leidžiantis kelio ženklas prasideda gerokai toliau už apelianto automobilio (b. l. 9). Taip pat nėra pagrindo kvestionuoti apelianto ginčijamų planų, gautų naudojant Vilniaus miesto techninių eismo reikalavimo priemonių informacines sistemas, tikslumo. Teismas (bendrosios kompetencijos), nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) ir vadovaujasi ANK nuostatomis, o nesprendžia teisės aktų, reglamentuojančių Institucijos veiklą ar jos pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų teisės aktų ar taisyklių, rekomendacijų ir kitų dokumentų taikymo tikslingumą. Tokius klausimus nagrinėja ir sprendžia specializuoti teismai, nagrinėjantys skundus (prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo), savo veikloje besivadovaujantys Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto teiginius dėl apylinkės teismo šališkumo, pažymi, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01). V. R. nagrinėjamu atveju teismo šališkumą sieja su tuo, kad teismas, remdamasis iš esmės liudytojo A. K. ir Institucijos atstovo R. S. paaiškinimais, nutartyje nusprendė, kad fotonuotrauka buvo padaryta būtent Institucijos nutarime nurodytu laiku, t. y. iš esmės sieja su įrodymų vertinimu, tačiau jokių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo teisme metu apygardos teismas nenustatė, o aplinkybė, kad buvo priimtas nepalankus sprendimas V. R., nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas V. R. atžvilgiu.
16. Negalima sutikti ir su skunde nurodytais argumentais, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo padaryti tam tikri pažeidimai, t. y. kad tik po bylos nagrinėjimo apeliantui buvo atsiųsta medžiaga, kad tyrimą atliko vienas ir tas pats pareigūnas, kad įrodymų rinkimas teisme negalimas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai aptarė apelianto nurodomas aplinkybes, pagrįstai nurodydamas, kad Institucijos nutarimas priimtas 2024 m. balandžio 15 d., o po žodinio bylos nagrinėjimo, atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytas abejones dėl atstumo, jam atsiųsta papildoma medžiaga apie techninių eismo reguliavimo priemonių informacinėje sistemoje atliktus matavimus, su kuriais V. R. susipažino ir 2024 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, neprašydamas surengti žodinio nagrinėjimo (b. l. 33). Institucijos nutarime išsamiai nurodyta paties V. R. pozicija dėl minėtų matavimų, todėl teigti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas skunde teisingai nurodo, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos) (ANK 615 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą surašė skirtingi pareigūnai – vyriausiasis specialistas D. V. ir vyriausiasis specialistas R. S.. Taip pat skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų, turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, todėl, esant poreikiui, gali pats išreikalauti papildomus įrodymus ar, esant reikalui, įpareigoti juos pateikti instituciją. Procesiniam sprendimui neturinčiais įtakos laikytini ir apelianto teiginiai, susiję su A. K. darbo laiku, būdu ar jo organizavimu jo darbovietėje. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams, pabrėžtina ir tai, kad byloje priimant nutarimą nebūtina išnaudoti visas įmanomas priemones surenkant kuo daugiau duomenų, kadangi teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, bylos nagrinėjimo procesas nėra savitikslis ir beribis, juo siekiama nustatyti reikšmingas aplinkybes teisiniam asmenų padarytų veikų įvertinimui, kas šioje byloje ir buvo padaryta.
17. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs V. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
18. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nenustačius atsakomybę lengvinančių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis nustatytinas lygus straipsnio sankcijos vidurkiui, t. y. V. R. paskirta 60 Eur dydžio bauda. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir V. R. (V. R.) skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.