Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. kovo 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 14 d. 16.26 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje. Ženklas nurodo stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Ant transporto priemonės priekinio stiklo nebuvo pritvirtinto specialaus leidimo. Taip A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

A. G. 2018 m. vasario 16 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (Šiaulių rūmus), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių rūmai) 2018 m. kovo 13 d. nutartimi A. G. skundo netenkino.

nepripažinti fotonuotraukos, pateiktos policijos įstaigai nenustatytos tapatybės asmens, kurioje užfiksuotas jam (A. G.) nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neaiškia fotografavimo trajektorija (kampu), nufotografuotas stovintis atokiau (nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimų) nuo nurodomojo kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, nenustatytu laiku ir nenustatytoje (menamoje) vietoje, įrodymu administracinio nusižengimo byloje;

nepripažinti pareigūno D. M. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktų papildomų įrodymų (dokumentų), kurie gauti galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, įrodymais administracinio nusižengimo byloje;

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. kovo 13 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė D. B., surašiusi 2017 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolą, neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai byloje surinko įrodymus, netinkamai nustatė ir įvertino įvykio aplinkybes, nenustatė automobilio atstumo iki kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, ir, baigusi administracinio nusižengimo tyrimą, nepagrįstai jam (A. G.) surašė administracinio nusižengimo protokolą. Teigia, kad iš byloje esančios vienos fotonuotraukos, kurioje jo automobilis užfiksuotas neaiškia fotografavimo trajektorija (kampu), stovintis nenustatytu atstumu nuo nurodomojo kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, nenustatytu (fotonuotraukoje neužfiksuotu) laiku ir vizualiai neidentifikuotinoje vietoje, administracinio pažeidimo faktą galima tik numanyti (nuspėti). Dėl to darytina išvada, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog jis (A. G.) padarė administracinį nusižengimą. Kartu pažymi, kad galimai padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Iš nenustatyto asmens (anonimo) perduotos policijos įstaigai fotonuotraukos negalima nustatyti tikslios įvykio vietos, tikslaus laiko ar datos, pastatyto automobilio atstumo nuo kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, taigi nėra teisinio pagrindo minėtos fotonuotraukos laikyti neginčijamu kaltės įrodymu. Be to, fotonuotrauka nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ji padaryta nenustatyto asmens – anonimo. Pažymi, kad anonimo padarytos fotonuotraukos, kurių autentiškumas administracinio nusižengimo tyrimo metu nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, panaudojant kompiuterines technologijas asmeniniais tikslais. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė neatliko šių tyrimo veiksmų: neapklausė jo, t. y. A. G., neapklausė įvykį mačiusių liudytojų, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti įvykdyto administracinio nusižengimo faktą; neatliko įvykio vietos apžiūros; neatliko parodymų patikrinimo vietoje; neatliko eksperimento siekiant nustatyti Pareiškėjo automobilio stovėjimo atstumą nuo kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“; nesikreipė į specialistą (-us), kurie paaiškintų dėl anonimo pateiktos fotonuotraukos autentiškumo, dėl atstumo, užfiksuoto fotonuotraukoje tarp jo (A. G.) automobilio ir kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nustatymo (įvertinimo).

Apelianto teigimu, jis visuomet atsakingai laikosi kelio ženklų reikalavimų, ir yra įsitikinęs, kad automobilį pastatė nepažeisdamas kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikalavimų (draudimų). Mano, kad vien tik iš byloje esančios fotonuotraukos negalima daryti kategoriškos išvados apie šios fotonuotraukos padarymo laiką, nes įvykio faktas nepatvirtintas jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.

Be to, A. G. teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas „<...> panašu, kad buvo šališkas <...>“, vadovavosi tik policijos komisariato atsiliepimu, pateiktais papildomais įrodymais, dėl kurių teisėtumo ir leistinumo administracinio nusižengimo byloje kyla pagrįstų abejonių, taip pat policijos pareigūno D. M. neargumentuotais pasisakymais. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu D. M. pateikė papildomus, po bylos išnagrinėjimo ne teismo tvarka, surinktus įrodymus: fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas policijos tarnybinis automobilis, stovintis kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje. Tačiau duomenų apie tai, ar tarnybinis automobilis fotonuotraukos darymo metu turėjo leidimą stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo, minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, pareigūnas duomenų nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad fotonuotraukose užfiksuotas matavimo įrenginys – ruletė ir ja išmatuotas atstumas nuo minėto kelio ženklo iki pareigūno nuožiūra pasirinkto medžio. Bylos nagrinėjimo metu paklausus pareigūno, kokiu pagrindu atliko minėtus, neįvardintus, galimai procesinius veiksmus, ir ar turėjo tiesioginį vadovybės nurodymą šiuos veiksmus atlikti, pareigūnas išsamaus ir logiško atsakymo nepateikė. Mano, kad vyriausiojo specialisto pareigybė galimai nesuteikė pareigūnui įgaliojimų vykdyti tarnybines funkcijas „autonomiškai“, taip pat galimai nesuteikė teisės po bylos išnagrinėjimo savo nuožiūra atlikti nenumatytus, su tiesioginiu vadovu nesuderintus procesinius veiksmus ir jų rezultatus kaip įrodymus pateikti teismui. Pažymi, kad vadovaujantis ANK 617 straipsnio nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti visas aplinkybes, t. y. ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, ne vėliau kaip administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo. Teigia, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas pareigūnas D. M. visus įrodymus administracinio nusižengimo byloje turėjo surinkti iki bylos nagrinėjimo ir tinkamai juos įvertinti bylos nagrinėjimo metu. Papildomų įrodymų (dokumentų) surinktų (gautų) neaiškiais būdais ir priemonėmis pateikimas teismui bylos iš esmės nagrinėjimo metu, tik įrodo pačiam pareigūnui kilusias abejones dėl priimto sprendimo (nutarimo). Dar kartą atkreipia dėmesį, kad pareigūnas nepateikė duomenų apie tai, kokiu pagrindu pastatė tarnybinį automobilį minėto kelio ženklo galiojimo zonoje (galimai pats padarė administracinį nusižengimą), be to, byloje nėra duomenų apie sankcionuotą profesinių pareigų atlikimą, teisėsaugos institucijos užduoties ar įsakymo vykdymą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas, savo iniciatyva teismui pateikdamas duomenis (dokumentus) susijusius su kitu asmeniu – R. R., t. y. pateikdamas jos asmens kodą, nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės duomenis, duomenis apie administracinio nusižengimo įvykdymo faktą, nusižengimo pripažinimo faktą, šiurkščiai pažeidė R. R. asmens teises bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir taip galbūt padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą, o A. G. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, pažeidė važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką.

Iš skundo turinio matyti, kad A. G. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl A. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Iš bylos matyti, kad A. G. neneigia, jog byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis priklauso jam, tačiau teigia, kad jis automobilį pastatė nepažeisdamas kelio ženklo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutikti su tokiu A. G. teiginiu nėra pagrindo. Byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 33, administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 12 lapai) aiškiai užfiksuota, kad A. G. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 14 d. stovėjo (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje (ženklas nurodo stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais). Nors, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, byloje esančios fotonuotraukos pateiktos anonimo, o ne pareigūno, tačiau šių nuotraukų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo. Kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys be kita ko gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis. Administracinės bylos (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikti duomenys liudija, kad 2017 m. gruodžio 14 d. 22.02 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo gautas anoniminis pranešimas, jog 2017 m. gruodžio 14 d. 16.26 val. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje pusę dienos be leidimo stovėjo automobiliai, pridėtos automobilių „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 30–34). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš fotonuotraukų matyti, kad abu automobiliai administracinio nusižengimo fiksavimo metu stovėjo greta vienas kito, minėto ženklo galiojimo zonoje, t. y. A. G. savo automobilį pastatė nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 531 reikalavimų. Apylinkės teismo posėdyje kelių Policijos tarnybos atstovas vyriausiasis specialistas D. M. paaiškino, kad pranešimą apie pažeidimą ir fotonuotrauką atsiuntęs pranešėjas nurodė konkretų nusižengimo padarymo laiką, iš gautos informacijos buvo matyti, kad pažeidimo padarymo ir nuotraukos įkėlimo laikas sutampa. Įvertinus bylos duomenis, priešingai nei teigia apeliantas, nekyla abejonių nei dėl tikslios administracinio nusižengimo padarymo vietos, nei dėl tikslaus laiko, nei dėl pastatyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumo nuo kelio ženklo 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“). Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę į fotonuotraukoje užfiksuotą administracinio nusižengimo padarymo vietą ir analogiškai pastatę tarnybinį automobilį, panaudodami ruletę, kurios patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. gegužės 5 d., nustatė, kad A. G. jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 14 d. buvo pastatęs kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ galiojimo zonoje, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (A. G. tokio leidimo neturėjo) (b. l. 36–40). Policijos pareigūnas D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jiems atliekant savo tiesiogines funkcijas nėra būtina kiekvienu atveju gauti rašytinį tiesioginio vadovo nurodymą dėl proceso veiksmų atlikimo, šiuo atveju tarnybinį automobilį, neturėdami tam leidimo (buvo gautas žodinis tiesioginio viršininko leidimas), buvo pastatę siekdami dar kartą užfiksuoti, kaip stovėjo pažeidėjo automobilis, parodyti, kokiu kampu automobilis stovėjo prie kelio ženklo (b. l. 43–44). Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančios fotonuotraukos, gautos su anoniminiu pranešimu, nėra pagrindo nelaikyti patikimu įrodymu, nes šioje nuotraukoje užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. G. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ir policijos pareigūno pateikti duomenys apie tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. šalia A. G. automobilio, stovėjusio automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo nubausta už analogišką nusižengimą, ji savo kaltę pripažino, su paskirta nuobauda sutiko (b. l. 22–26). Apelianto keliamas klausimas dėl galimo asmens teisių ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo bei galimo tarnybinio nusižengimo padarymo policijos pareigūnui pateikiant duomenis, susijusius su kitu asmeniu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama A. G. skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pastarojo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis, įskaitant ir policijos pareigūno teismo posėdyje pateiktus duomenis (jie pateikti nepažeidžiant ANK 632 straipsnio nuostatų) pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė posėdžio metu, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, byloje nėra, tai, kad teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidautų apeliantas, negali būti vertinama kaip teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.