- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-200-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-4102-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. K., V. K.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-200-777/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės Marijos Trijonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir V. K. (skolininkų) patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Marija Trijonė, V. J. (išieškotojas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2013-04-24 patikslintame skunde nurodė, kad 2013-02-27 gavo antstolės M. Trijonės patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0108/09/00428, Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429. Iš A. K. reikalaujama 13 666 Lt, o iš V. K. reikalaujama 1 880 Lt vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pareiškėjos darbovietei išsiųstas patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00428 dėl skolos išieškojimo reikalaujant atlikti iš pareiškėjos darbo užmokesčio nustatyto dydžio išskaitas. Kartu gautas vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir pranešimas apie turto areštą, kuriuo areštuota ½ dalis pareiškėjams jungtinės nuosavybės teise priklausančio būsto, adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto vidutinė rinkos vertė viešai skelbiamoje duomenų bazėje yra 194 000 Lt, nors tariamas vykdymo išlaidų dydis tesudaro 15 000 Lt. Nurodė, kad teisė į vykdymo išlaidas atsirado vykdomojo dokumento įvykdymo dieną, t. y. 2009-12-07. Antstolė 2010-02-11 patvarkymu panaikino pareiškėjų turto areštą, pripažindama, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas. Tuo metu galiojusia vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka antstolė nepasinaudojo. Antstolės veiksmai, kai vykdymo išlaidų išieškojimas pradedamas po 3 metų, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, įsigaliojus CPK pakeitimams, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Aplinkybė, kad teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Antstolė apskaičiuodama tariamai susidariusias vykdymo išlaidas netinkamai taikė vartotojų kainų indeksą, kuris taikytinas tik nuo 2013 metų vasario. Teisė į vykdymo išlaidas antstolei buvo atsiradusi 2009 metų gruodį. Todėl teismui nusprendus, kad antstolei priklauso vykdymo išlaidos, turėtų būti taikomas 2009 metų pabaigoje galiojęs indeksas ir vykdymo išlaidų suma turėtų būti perskaičiuota. Prašė teismo atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo priimtus procesinius sprendimus bylose, panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. civilinėse bylose Nr. 2S-1129-125/2009 ir 2S-960-370/2009. Išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui bendrąsias vykdymo išlaidas. Galioję teisės aktai nenumatė antstolio pareigos vykdyti vykdomąjį dokumentą neatlygintinai. Antstolė nesilaikė teisės aktų nustatytos vykdymo išlaidų klausimo sprendimo tvarkos. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nėra priimtas joks procesinis sprendimas ir kodekso normos nenumato galimybės, antstoliui išieškant vykdymo išlaidas, nesant vykdomojo dokumento, areštuoti skolininko turtą. Šiuo atveju areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia vykdymo išlaidoms padengti. Prašė: panaikinti 2013-02-27 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00428; panaikinti 2013-02-27 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429; panaikinti 2013-02-27 patvarkymą dėl turto arešto vykdomojoje byloje Nr. 0108/07/00789; panaikinti pareiškėjų šeimos turtui taikytą areštą.
2013-04-11 patvarkymu antstolė pareiškėjų skundo netenkino ir su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Nurodė, kad skolininkai vykdomosiose bylose atsiskaitė su išieškotoju V. J.. 2009-12-07 pagal Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro įrašą sumokėjo 100 507 Lt (vykdomoji byla Nr. 0108/09/00429) bei sumokėjo 100 350 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1039-323/20008 (vykdomoji byla Nr. 0108/09/00429). Vykdomosiose bylose liko neapmokėtos vykdymo išlaidos. Vykdomųjų bylų medžiaga įrodo, kad skolininkai visokeriopai vengė atsiskaityti su išieškotoju. Buvo atlikta daug priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, dėl jų skolininkai atsiskaitė su išieškotoju praėjus keleriems metams nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį), iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, neatsižvelgiant į tai, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo vadovaudamasi LR CPK 611 str. nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-14 nutartimi pareiškėjų patikslintą skundą patenkino. Nurodė, kad LR CPK 632 str. 1 d. numatyta, jog vykdomoji byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Skolininkai V. K. ir A. K. 2009-12-07 pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro įrašą sumokėjo 100 507 Lt (v. b. Nr. 0108/09/00429) bei sumokėjo 100 350 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1039-323/2008 (v. b. Nr. 0108/09/00429), o išieškotojas V. J. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Praėjus daugiau nei 3 metams nuo skolos sumokėjimo, antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo. Todėl antstolės 2013-02-27 patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ panaikino. Nurodė ir tai, kad antstolei vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti 2009-04-02 ir 2007-09-26, dar negaliojant naujai LR CPK 611 str. redakcijai (įsigaliojo nuo 2011-10-01). Todėl pareiškėjų skundas nagrinėtinas pagal iki 2011-10-01 galiojusias LR CPK taisykles. Konstatavo, kad antstolės veiksmai, kai vykdymo išlaidų išieškojimas pradedamas daugiau nei po 3 metų nuo skolos sumokėjimo, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nurodė, kad tokio uždelsimo negalima laikyti protingu, o reikalavimo priteisti vykdymo išlaidas – sąžiningu ir teisingu. Tai, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, nepaneigė jos teisės prisiteisti vykdymo išlaidas iš skolininko. Tačiau neturi būti pažeisti teisėti lūkesčiai, protingumo, proporcingumo principai. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su antstolės pateiktomis vykdomosiomis bylomis pripažino, kad nagrinėjamu atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nurodė, kad siekiant teisingai išnagrinėti bylą būtina išsiaiškinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, įpareigojo antstolę užtikrinti įgalioto asmens, galinčio paaiškinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, dalyvavimą teismo posėdyje. Į 2013-08-24 teismo posėdį atvyko antstolės atstovas, tačiau jis negalėjo paaiškinti vykdomosiose bylose apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžių. Todėl pirmosios instancijos teismas panaikino 2013-02-27 vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789, Nr. 0108/09/00429 priimtus patvarkymus „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad skolininkai V. K. ir A. K. 2009-12-07 pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro įrašą sumokėjo 100 507 Lt (v. b. Nr.0108/09/00429) bei sumokėjo 100 350 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1039-323/2008 (v. b. Nr. 0108/09/00429), o išieškotojas V. J. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą, panaikino ir patvarkymą „Dėl turto arešto“. Nurodė, kad skola išieškotojui sumokėta 2009 metais, todėl 2013-02-27 patvarkymas „Dėl turto arešto“ ir 2013-02-27 turto arešto aktas yra nepagrįsti. Juolab kad antstolė, priimdama patvarkymą „Dėl turto arešto“, nenurodė pagrindo, kuriuo areštavo skolininko turtą, ir areštavo skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Šalies argumentai
Antstolė atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį ir pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai (skolininkai) jos vykdomose bylose tiesiogiai atsiskaitė su išieškotoju V. J., tačiau neapmokėjo vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų. Skolininkams vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00428 buvo keletą kartų siūloma susimokėti vykdymo išlaidas, tačiau jie šiuos siūlymus ignoravo. Dėl šių aplinkybių bei vadovaujantis LR CPK 610 str., 611 str., Sprendimo vykdymo instrukcija, 2013-02-27 teisėtai ir pagrįstai vykdomosiose bylose buvo priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų. Patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra priimti 2013-02-27 ir jų pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai turi būti taikomos būtent atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios civilinio proceso normos (CPK 3 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą ir taikė nebegaliojančias teisės normas. Antstolės 2013-02-27 priimti patvarkymai visiškai atitinka civilinio proceso normas. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas antstolės veiksmus neteisėtais, priimant patvarkymus dėl vykdymo išlaidų, nenurodė, kokias įstatymo normas antstolė pažeidė priimdama skundžiamus patvarkymus. Nurodė, kad A. K. antstolei nuolat žadėjo apmokėti vykdymo išlaidas ir prašė nesikreipti į teismą dėl jų priteisimo. Antstolė laukė, kol pagerės skolininkų finansinė padėtis ir jie atsiskaitys. Nesutiko su teismo išvadomis dėl uždelsimo, antstolei atliekant veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas, būdamas protingas ir apdarus, turi vykdyti savo pareigą ir laiku sumokėti skolas. Įstatymas nereglamentuoja jokių kitų terminų, išskyrus antstolio pareigą laikytis LR CPK 611 str. 4 d. nurodyto termino – vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Teismas iš esmės apribojo antstolės teisę į teisėtai priklausančias vykdymo išlaidas. Be to, teismas pripažindamas antstolės teisę į vykdymo išlaidas, kartu nurodydamas, kad vykdymo išlaidas antstolis turi prisiteisti, šią teisę realiai atėmė, kadangi šiuo metu esant galiojančiai kitai vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkai, nėra galimybės kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir toks antstolės prašymas būtų atmestas. Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kokie konkretūs pažeidimai yra padaryti atliekant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nurodė, kad aplinkybė, jog antstolės padėjėjas neva negalėjo teismui paaiškinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo dydžių ir tvarkos, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus patvarkymus. LR CPK 609 str. 2 d. numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimo vykdymo instrukcija ir šios normos turėtų būti teismui žinomos be atskirų paaiškinimų. Nurodė, kad teismas nepagrįstai panaikino skolininko turto areštą. Įstatymas nedraudžia areštuoti skolininkų turtą antstoliui išieškant vykdymo išlaidas. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatuoja, kad skolininko turto yra areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai padengti. Turtas areštuotas vadovaujantis LR CPK 667 str.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, galiojusiomis iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo. Todėl argumentai, kad 2013-02-27 priimtiems patvarkymams ir jų pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai turi būti taikomos būtent atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios civilinio proceso normos, yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Antstolės teiginiai, kad 2013-02-27 priimti patvarkymai visiškai atitinka civilinio proceso normas, skolininkams buvo siūloma apmokėti vykdymo išlaidas, antstolė laukė, kol pagerės skolininkų finansinė padėtis ir jie atsiskaitys, neatitinka byloje esančių įrodymų ir yra klaidinantys. Antstolė vykdymo išlaidas, atsižvelgdama į gautą išieškotojo prašymą, pasiūlė apmokėti išieškotojui. Išieškotojui to nepadarius, po beveik 4 metų antstolė nusprendė jas išieškoti iš skolininkų. Kad vykdymo išlaidų dydis būtų didesnis, buvo atlikta daug nereikalingų veiksmų, įskaitant ir turto areštą, kurio mastas keliasdešimt kartų viršija vykdymo išlaidų dydį. Vykdymo išlaidos indeksuotos 1,372 indeksu, kuris taikytinas tik nuo 2013 m. vasario, nors teisė į vykdymo išlaidas antstolei atsirado 2009 metų gruodį. Antstolės veiksmai, kai vykdymo išlaidų išieškojimas pradedamas po daugiau nei 3 metų, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, įsigaliojus CPK pakeitimams, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Aplinkybė, kad teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Pažymėjo, kad nė vienoje vykdomojoje byloje nėra antstolės patvarkymų, kurie yra privalomi sprendžiant vykdymo proceso metu kylančius klausimus, t. y. dėl vykdymo išlaidų mokėjimo atidėjimo pagal išieškotojo prašymą, dėl vykdomosios bylos užbaigimo, dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimo ir kt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino 2013-02-27 patvarkymą dėl turto arešto vykdomojoje byloje Nr. 0108/07/00789. Areštuoto turto vidutinė rinkos vertė – 194 000 Lt, kai bendras tariamas vykdymo išlaidų dydis yra 15 000 Lt, todėl yra pažeista LR CPK 675 str. 2 d. Be to, nurodė, kad antstolė pateikė skundą praleidusi įstatyme numatyta 7 dienų terminą, nes pirmosios instancijos teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, o antstolei kaip profesionaliai teisininkei turėjo būti žinomas apskundimo terminas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, susijusį su sprendimų priverstiniu vykdymu, neapsiribojo vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai įvertino antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam paskirtas pareigas (veikimą ir/ar neveikimą) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR CPK 334 str. nustatyta, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad skundžiamojoje nutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, taip pat atsižvelgiant į tai, kad antstolė nutartyje nustatytu terminu pateikė teismui atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas antstolės skundą priėmė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pateikė skundą praleidusi įstatyme numatytą 7 dienų terminą. Priešinga išvada būtų formali, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei iš esmės nepagrįstai apribotų antstolės teisę į apeliaciją.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl antstolės 2013-02-27 patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ panaikinimo. Todėl daro išvadą, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta. Juolab kad antstolė atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų dėl šios pirmosios instancijos nutarties nepagrįstumo, tik atskiruoju skundu prašė visą nutartį panaikinti.
Antstolė nurodė ir tai, kad skolininkams vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00428 buvo keletą kartų siūloma susimokėti vykdymo išlaidas, tačiau jie šiuos siūlymus ignoravo. Dėl šių aplinkybių bei vadovaujantis LR CPK 610 ir 611 str., Sprendimo vykdymo instrukcija vykdomosiose bylose buvo 2013-02-27 priimti patvarkymai dėl vykdymų išlaidų išieškojimo iš skolininkų. Jų pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai turi būti taikomos būtent atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios civilinio proceso normos. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. LR CPK 8 str. 3 d. nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi, skirtingai nuo materialinės teisės normų, kurios paprastai taikomos tiems santykiams, kurie atsirado joms įsigaliojus, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, tai yra nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai santykiai. Nagrinėjamam klausimui reikšminga šios normos dalis, kuri nustato, kad atskiriems procesiniams veiksmams taikytinos šių veiksmų atlikimo metu galiojančios procesinės teisės normos. Tai reiškia, kad antstolės 2013-02-27 patvarkymams dėl vykdymo išlaidų ir jų pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai taikytinos tos šio procesinio veiksmo tinkamo atlikimo sąlygas numatančios teisės normos, kurios galioja šių patvarkymo priėmimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų skundas nagrinėtinas pagal iki 2011-10-11 galiojusias LR CPK taisykles. Taip pat nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad turėtų būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, galiojusiomis iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo. Juolab kad nurodytas įstatymas jokių išimčių aktualių nagrinėjamam atvejui nenumatė.
Antstolė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2013-02-27 patvarkymus dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nenurodė, kokias įstatymo normas antstolė pažeidė. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Antstolės veiksmai po 3 metų nuo skolos sumokėjimo, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, įsigaliojus CPK pakeitimams, nepaneigė antstolės teisės prisiteisti vykdymo išlaidų iš skolininkų, nes nėra tokio įstatymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-40/2010). Vadovaujantis vien teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą.
Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodyti Klaipėdos apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. 2S-1129-125/2009 ir Nr. 2S-960-370/2009 nėra panašūs faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą, nes minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl atidėtų bendrųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš išieškotojo antstoliui surašius išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje minėtomis nutartimis remtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, konstatavo, jog vadovaujantis CPK 3 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, antstolis nesikreipdamas į kitą antstolį turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš skolininko lėšų. Konstatavo ir tai, kad kitokia situacija būtų, jeigu dėl atlygio antstoliui reikėtų realizuoti skolininko turtą. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz., turto areštą, pardavimą varžytynėse), o tokiu atveju gali kilti tolesnių ginčų. Vadovaudamasis antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, kasacinis teismas konstatavo, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį antstoliui išieškoti iš skolininko turto. Esant anksčiau nurodytai teismų praktikai dėl atlygio antstoliui išieškojimo, konstatuotina, kad pati antstolė neturėjo teisės vykdymo išlaidų išieškoti iš pareiškėjų (skolininko) turto. Todėl antstolės patvarkymai dėl turto arešto yra nepagrįsti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, nors ir ne tais motyvais. Padaręs minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas nebevertina kitų šalių argumentų dėl turto arešto, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės veiksmai, susiję su turto areštu, užklausos dėl pareiškėjų (skolininkų) turto, išskyrus užklausas dėl pareiškėjų (skolininkų) lėšų, po vykdomųjų dokumentų įvykdymo yra perteklinės, todėl už šiuos antstolės veiksmus apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, konstatuota, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumentą (jo dalies) įvykdymą. Teismas turi patikrinti visų antstolio nurodytų išlaidų pagrįstumą.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0108/07/00789 nustatyta, kad išieškotojas ir antstolė sudarė sutartį dėl vykdymų išlaidų atidėjimo iki vykdomosios bylos užbaigimo (v. b. l.1). Todėl iš esmės nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad antstolė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdė neatlygintinai.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0108/09/00429 ir Nr. 0108/09/00428 nustatyta, kad išieškotojas V. J. 2009-04-02 prašė leisti būtinas vykdymo išlaidas apmokėti iš dalies (minėtų vykdomųjų bylų l.1). Esant vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00429 (viršelyje) įrašui, kad 2009-04-03 įstojo 368,10 Lt Nr. 130 (DNB NORD), konstatuotina, kad minėti išieškotojo prašymai buvo patenkinti. Todėl ir šiuo atveju iš esmės nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad antstolė nurodytas vykdomąsias bylas vykdė neatlygintinai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkai vykdomuosius dokumentus įvykdė pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Šias aplinkybes patvirtina ir vykdomųjų bylų medžiaga.
Antstolės išsiųstas siūlymas V. J. sumokėti vykdymo išlaidas nepanaikina pareiškėjų pareigos mokėti vykdymo išlaidas antstolei. Juolab kad šis siūlymas nebuvo įvykdytas ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-225/2011).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 p. nustatyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja šios instrukcijos 4 ir 41 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pareiškėjai antstolės 2009 metų siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas nevykdė (vykdomosios bylos Nr. 0108/07/00789 l.194 ir vykdomosios bylos Nr. 0108/09/00428 l. 51). Antstolė pareiškėjams vykdymo išlaidų apskaičiavimus atliko 2013-02-27 (vykdomosios bylos Nr. 0108/07/00789 l. 234-235 ir vykdomosios bylos Nr. 0108/09/00428 l.69-70) ir 2013-02-27 priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į anksčiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas antstolė pagrįstai taikė vartotojų kainų indeksą, taikytiną nuo 2013 metų vasario.
Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0108/07/00789 nustatyta, kad 2009-09-14 buvo priimtas patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429. Išieškotos 1372,56 Lt būtinos vykdymo išlaidos (vykdomosios bylos l. 208). Todėl šioms išlaidoms nebegali būti taikomas vartotojų kainų indeksas, taikytinas nuo 2013 metų vasario (Sprendimo vykdymo instrukcijos 40.1 p.).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 p. nustatyta, kad šioje instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Iš 2013-02-27 vykdymo išlaidų apskaičiavimo A. K. 3 punkto nustatyta, kad antstolei atlyginimas apskaičiuotas procentine išraiška, t. y. 200 857 Lt x 4 proc. = 8034,28 Lt. Vadinasi, minėtame vykdymų išlaidų apskaičiavime nepagrįstai nurodyta, jog 3 punkte, t. y. antstolio atlygis, nurodytos vykdymo išlaidos indeksuojamos. Šios išlaidos negali būti indeksuojamos, nes yra apskaičiuotos procentine išraiška.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 p. nustatyta, kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas šioje instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 p. 1 lentelės 16 eilutėje nustatyta, jog nuo 100 000 Lt išieškotinos sumos būtinos vykdymo išlaidos – 1 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolė nepagrįstai A. K. 2013-02-27 vykdymų išlaidų apskaičiavime nurodė 2 000 Lt sumą. Todėl ši suma turi būti sumažinta iki 1 000 Lt.
Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad 2013-02-27 vykdymų išlaidų apskaičiavimas A. K. turi būti perskaičiuotas taip: 1 p. Būtinos vykdymo išlaidos 1 000 Lt (o ne 2 000 Lt); 2 p. Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelės nurodytos papildomos vykdymo išlaidos: minusuotina: 2012-12-20 užklausa VĮ Registrų centrui (3 Lt), 2012-12-20 užklausa VĮ „Regitrai“ (3 Lt), 2008-04-14 patvarkymas dėl klaidos ištaisymo (3 Lt; nėra duomenų, kad tai susiję su skolininku); 2013-02-27 turto arešto akto/apyrašo sudarymas (60 Lt); 2013-02-27 patvarkymas dėl turto arešto (5 Lt). Iš viso šių išlaidų suma yra 709 Lt (o ne 783 Lt). 3 p. atlygis antstoliui 8 034,28 Lt. 4 p. Šio apskaičiavimo 1 ir 2 punkte nurodytos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant 1,372 ketvirčio vartotojų koeficientą, tačiau prieš tai iš indeksuojamos sumos minusavus jau išieškotą 1 372,56 Lt sumą. Tokiu būdu po indeksacijos 1 ir 2 p. išlaidos sudaro: (1 000 Lt + 709 Lt – 1 372,56 Lt) x 137,2 proc. = 461,60 Lt. 5 p. kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims: 197,84 Lt (pagrįsta). 6 p. Iš viso 8 693,72 Lt.
Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad 2013-02-27 vykdymų išlaidų apskaičiavimas V. K. turi būti perskaičiuotas taip: 1 p. Būtinos vykdymo išlaidos 1 000 Lt; 2 p. Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelės nurodytos papildomos vykdymo išlaidos: minusuotina: 2012-12-20 užklausa VĮ Registrų centrui (3 Lt), 2012-12-20 užklausa VĮ „Regitrai“ (3 Lt); 2013-02-27 patvarkymas dėl skolos (5 Lt); 2012-12-21 turto arešto akto/apyrašo sudarymas (60 Lt); 2012-12-21 patvarkymas dėl turto arešto (5 Lt). Iš viso šių išlaidų suma yra 243,50 Lt (o ne 319,50 Lt). 3 p. atlygis antstoliui 0 Lt; 4 p. šio apskaičiavimo 1 ir 2 punkte nurodytos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant 1,372 ketvirčio vartotojų koeficientą. Tokiu būdu po indeksacijos 1 ir 2 p išlaidos sudaro: (1 000 Lt + 243,50 Lt) x 137,2 proc. = 1 706,08 Lt. 5 p. kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims: 69,96 Lt (pagrįsta). 6 p. Iš viso 1776,04 Lt.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta antstolės patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjų naikintini, nes antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimai yra pagrįsti tik iš dalies, o antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos A. K. mažintinos iki 8 693,72 Lt, V. K. mažintinos iki 1 776,04 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartis keistina (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
Pareiškėjų A. K. ir V. K. (skolininkų) 2013-04-24 patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2013-02-27 patvarkymą Nr. 3.5-002376 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr.0108/09/00428.
Panaikinti 2013-02-27 patvarkymą Nr.3.5-002381 dėl vykdymų išlaidų išieškojimo ir antstolės M.Trijonės 2013-02-27 apskaičiuotas vykdymo išlaidas A. K. sumažinti iki 8 693,72 Lt.
Panaikinti 2013-02-27 patvarkymą Nr.3.5-002378 dėl vykdymų išlaidų išieškojimo ir antstolės M.Trijonės 2013-02-27 apskaičiuotas vykdymo išlaidas V. K. sumažinti iki 1 776,04 Lt.
Panaikinti 2013-02-27 patvarkymą Nr.3.5-002385 dėl turto arešto ir 2013-02-27 turto arešto aktą Nr.3.5-002384 vykdomojoje byloje Nr.0108/08/00789.
Kitoje dalyje pareiškėjų A. K. ir V. K. (skolininkų) 2013-04-24 patikslintą skundą atmesti.