- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-960-370/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03456-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, A. Gertienės
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-960-370/2009
2009 m. birželio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Albino Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys UAB „G4S Lietuva“ (išieškotoja) ir A. Gertienės įmonė (skolininkė),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš išieškotojos 215 Lt vykdymo išlaidų, kurias sudaro 70 Lt bendrosios vykdymo išlaidos, 130 Lt išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, 14,28 Lt pašto išlaidos. Nurodė, kad 2004-04-26 vykdymui priėmė (vykdomoji byla Nr. 0017/04/00787) Palangos miesto apylinkės teismo 2002-04-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-366-02 dėl 1071 Lt skolos išieškojimo. Vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas iki vykdomosios bylos įvykdymo. Vykdomojoje byloje paaiškėjus, kad skolininkė veiklos nevykdo, lėšų kredito įstaigose ir turto neturi, 2005-04-07 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas, 2005-04-18 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. 2007-12-27 išieškotojai išsiųstas siūlymas sumokėti 215,28 Lt vykdymo išlaidų. Per antstolio pasiūlytą terminą išieškotojas vykdymo išlaidų neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-30 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino. Nurodė, kad administravimo mokesčio sumokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ir duomenų, kad išieškotojas yra sumokėjęs antstoliui administravimo mokestį ir vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, vykdomojoje byloje nėra. Iš 2007-12-27 pasiūlymo matyti, kad antstolis pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-30 nutartį ir antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš antstolio 825 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pažeidė procesinės teisės normas, nes priteisdamas vykdymo išlaidas iš išieškotojo vadovavosi CPK 610, 611 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja vykdymo išlaidų priteisimą iš skolininko. CPK 593 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas galimų pareiškimų teismui vykdymo procese metu, ir jame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš išieškotojo. Dėl minėtų procesinių teisės normų netinkamo taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Taip pat nurodo, kad antstolis negalėjo išieškotojui atidėti daugiau kaip pusės administravimo išlaidų apmokėjimą ir galėjo imtis vykdymo veiksmų tik po išankstinio minėtų išlaidų apmokėjimo (2005-01-28 Sprendimų vykdymo instrukcijos – toliau Instrukcijos – 59, 60 p.). Antstolio veiksmai, t. y. priėmimas vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant bendrųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo, bei vykdymo veiksmų atlikimas reiškia išieškotojo atleidimą nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, o ne mokėjimo atidėjimą. Veikdamas ne pagal CPK bei Instrukcijos reikalavimus antstolis prisiėmė vykdymo išlaidų išieškojimo riziką. Antstolis vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus privalėjo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą, o vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas (Instrukcijos 82, 86 p.). Vykdomoji byla užbaigta 2005-04-18, o pasiūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gautas tik 2008-01-03, todėl antstolio reikalavimas praėjus tokiam laiko tarpui po vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra neteisėtas, pareikštas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkindamas antstolio pareiškimą nepagrįstai vadovavosi antstolio 2007-12-27 pasiūlymu dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, nes šis dokumentas nelaikytinas įrodymu kaip neatitinkantis tokiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime antstolis prašo išieškotojos atskirąjį skundą atmesti. Dėl išieškotojo prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai nurodo, kad išieškotojas nepagrįstai prašo priteisti išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai, nes byla nesudėtinga, nebuvo didelių laiko sąnaudų, byla išnagrinėta per vieną posėdį rašytinio proceso tvarka, antstolis teisine pagalba nesinaudojo. Dėl vykdymo išlaidų atlyginimo nurodo, kad Darbo kodekso 2 str. 1 d. 6 p. nustato darbo santykių teisinio reglamentavimo principą – teisingą apmokėjimą už darbą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 str. 2 dalis imperatyviai nurodo, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomą darbą. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Antstolių įstatymo 21 str. 1 d.). Antstoliai nėra valstybės tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Vykdymo išlaidos išieškomos užbaigus vykdomąją bylą, tačiau teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį antstolis gali kreiptis dėl šių išlaidų išieškojimo. Nepriteisiant antstolio patirtų vykdymo išlaidų būtų pažeidžiami protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai, pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Antstolis išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė 2004-04-26. Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymo Nr. 1R-352, kuriuo patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija, 3 punkte nustatyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki 2005-11-04, taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432.
Apeliantės argumentai, kad antstolis negalėjo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš išieškotojo, nes įstatymas numato galimybę jas išieškoti tik iš skolininko, yra nepagrįsti. CPK 593 str. 2 dalyje pateiktas pareiškimų sąrašas nėra baigtinis, teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę, kartu ir vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimu.
Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog aplinkybė, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą ir ėmėsi vykdymo veiksmų išieškotojui neapmokėjus vykdymo išlaidų, reiškia išieškotojo atleidimą nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui metu galiojusi Sprendimų vykdymo instrukcija numatė galimybę tik fizinį asmenį iš viso ar iš dalies atleisti nuo bylos administravimo mokesčio mokėjimo (Instrukcijos 55 p.) arba nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo atleisti išieškotoją vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybės naudai (Instrukcijos 59 p.).
CPK 610 str. nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Tai yra bendras principas, kurio išimtys nustatytos sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, išlaidos išieškomos iš skolininko, be to, nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir Instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui (Instrukcijos 59 p.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą ir nepareikalavęs administravimo išlaidų apmokėjimo prisiima šių išlaidų išieškojimo iš skolininko riziką. Tokios pat nuomonės šiuo klausimu laikėsi ir teisėjų kolegijos analogiškose bylose (2008-08-07 nutartis civilinėje byloje 2S-660-524/2008, 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-378-123/2009). Tačiau vien ta aplinkybė, kad antstolis išieškotojui iki vykdomosios bylos užbaigimo atidėjo viso administravimo mokesčio sumokėjimą, nors galėjo atidėti tik pusę, neatima iš antstolio teisės užbaigus vykdomąją bylą reikalauti net pusės atidėto administravimo mokesčio ar kitų vykdymo išlaidų. Išieškotojas, antstoliui pareikalavus, privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei kitas faktines vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas (Instrukcijos 82 p.). Apeliantės argumentas, kad išlaidos nurodytos ant netinkamos formos dokumento, neginčijant pačių išlaidų dydžio, yra formalus ir įtakos reikalavimo pagrįstumui neturi.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl kitų antstolio pažeidimų. Antstolis atsiliepime nurodo, kad teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį antstolis gali kreiptis dėl šių išlaidų išieškojimo. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad bet kuri teisė ir įstatymo saugomas interesas turi būti ginamas įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą. Instrukcijos 82 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Nors vykdomąją bylą antstolis užbaigė ir vykdomąjį dokumentą išieškotojui grąžino 2005-04-18 patvarkymu, pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškotojui priėmė tik 2007-12-27, t. y. daugiau nei po dvejų metų, kai pats vykdomojo dokumento vykdymas užtruko tik metus. Esant nurodytam vykdymo išlaidų atlyginimo reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad tokio uždelsimo negalima laikyti protingu, o reikalavimo priteisti vykdymo išlaidas– sąžiningu ir teisingu. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2006-06-27 nutartimi skolininkei A. Gertienės įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau antstolis reikalavimų iki pat 2006-11-10 sprendimo dėl įmonės pabaigos skolininkei nepareiškė.
Atmestini antstolio atsiliepime nurodyti argumentai dėl Darbo kodekso ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, neva nepriteisus vykdymo išlaidų antstolis būtų verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomą darbą, nes jis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, būtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte nustatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje instrukcijoje nustatyta tvarka mokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas. 68 punkte nustatyta, kad išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui bylos administravimo išlaidas, o 69 punkte – jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, bylos administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taigi teisės aktai nenustato antstolio pareigos vykdyti vykdomojo dokumento neatlygintinai, priešingai – antstolis nesilaikė teisės aktų nustatytos vykdymo išlaidų klausimo sprendimo tvarkos. Antstolio teisėti lūkesčiai negali būti kildinami iš jo padarytų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teisėjų kolegija mano, kad byloje nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų priteisimas antstoliui iš išieškotojo pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus lūkesčius (CPK 634 str. 2 d.), todėl išieškotojo atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su antstolio atsiliepimo argumentais apelianto išlaidų advokato padėjėjui klausimu. Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus už atskirąjį skundą užmokesčio dydis yra 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgiant į aplinkybes (Rekomendacijų 2.1 p.), kad byla nesudėtinga, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka viename teismo posėdyje, taip pat į reikalautą priteisti nedidelę išlaidų sumą, teisėjų kolegija mano, kad protinga ir pagrįsta iš antstolio išieškotojai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Lt (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl procesinių teisės normų pažeidimų naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir antstolio pareiškimą atmesti.
Iš antstolio Albino Zenkevičiaus išieškotojai UAB „G4S Lietuva“ priteisti 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų.