Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

Iš S. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasai buvo priteisti 25,05 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

26. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra telefono ekrano nuotrauka, iš kurios matyti, jog nuotrauka, kurioje matoma, jog nukentėjusiojo veidas prie kairės akies yra paraudęs, buvo išsiųsta „Messenger“ programėle 2024 m. rugpjūčio 8 d. 14.34 val. (t. 1, b. l. 172). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnai į vietą, kurioje buvo nukentėjusysis, atvyko 14.37 val. (t. 1, b. l. 10). Baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad panašiu laiku į tą vietą atvyko ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog A. K. veido nuotrauką E. S. padarė tuo metu, kai buvo laukiama policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos ekipažo. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nuotraukos padarymo momentas visiškai nėra reikšmingas tiek sprendžiant nuteistojo kaltės klausimus, tiek vertinant nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų patikimumą.

27. Iš liudytojos G. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. K. nurodė, jog jis buvo sustojęs prie šviesoforo, tuomet kilo konfliktas su kito automobilio vairuotoju, kuris papurškė jam ašarinių dujų. Nukentėjusysis minėjo, kad įvykio metu dėvėjo akinius nuo saulės. Liudytoja teigė, kad ant vieno iš automobilio langų matėsi lašai, ji matė dėmes ir ant akinių nuo saulės. Matėsi, kad nukentėjusiojo akių sritis yra paraudusi, jam ašarojo akys, nukentėjusysis teigė, jog jaučia fizinį skausmą, jis buvo išsigandęs. Nukentėjusysis lyg ir minėjo, kad dėl akinių jis mažiau nukentėjo nuo dujų. Jis sakė, kad graužia akis, degina. Liudytoja aiškino, kad, kiek prisimena, nukentėjusysis jai parodė dėmes nuo purškimo. Kur buvo pildomi procesiniai dokumentai, liudytoja neprisiminė, tačiau juose viskas buvo surašyta pagal nukentėjusiojo žodžius. Galėjo būti ir taip, kad A. K. išvažiavo su medikais, o liudytoja su kolega nuvyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjo, tuomet atvyko pas nukentėjusįjį į priimamąjį ir davė jam pasirašyti procesinius dokumentus (t. 2, b. l. 24-28). Iš liudytojo J. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. K. nurodė, jog jam pro atidarytą langą buvo papurkšta dujų. Dujų papurškė kito automobilio vairuotojas, kuriam nukentėjusysis buvo iš dešinės. Liudytojas prisiminė, kad ant A. K. veido buvo paraudimas. Jis ir kolegė tikrai nevežė nukentėjusiojo į ligoninę. Su nukentėjusiuoju daugiau bendravo kolegė. Liudytojas negalėjo patvirtinti ar paneigti kokių nors aplinkybių, susijusių su akiniais. Nuo nukentėjusiojo jokio kvapo neužuodė. Įvykio vietoje nesimatė jokių dujų panaudojimo žymių. Dėmės ant kelio galėtų matytis, jeigu dujų būtų purkšta labai daug (t. 2 b. l. 28-29). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių liudytojų parodymai patvirtina, jog ant nukentėjusiojo veido, praėjus nedaug laiko po įvykio, matėsi paraudimas. Abu liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis paaiškino, jog jam kito automobilio vairuotojas papurškė dujų. Liudytojos G. B., kuri daugiau bendravo su A. K., parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis skundėsi fiziniu skausmu, akių graužimu, deginimu. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė, jog ant automobilio lango bei nukentėjusiojo akinių matė dėmes nuo purškimo. Ši liudytojos, kuri niekaip nėra suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi, nurodyta aplinkybė sutampa su A. K. pirmosios instancijos teisme nurodyta analogiška aplinkybe bei leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų į nukentėjusįjį buvo purškiamos dujos. Aplinkybė, kad liudytoja neužfiksavo ant automobilio bei akinių nuo saulės matytų dėmių, nepaneigia fakto, jog tokios dėmės/lašai iš tikrųjų buvo.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 27 pastraipoje aptarti liudytojų G. B. ir J. T. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinys buvo surašytas pagal aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusysis. Faktas, kad pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole yra netiksliai užfiksuoti konkrečių procesinių veiksmų atlikimo laikai, nėra pagrindas nesivadovauti šiame protokole užfiksuotais duomenimis ar teigti, jog konkretūs veiksmai apskritai nebuvo atlikti. Pastebėtina, kad policijos pareigūnai į vietą, kurioje buvo A. K., atvyko 14.37 val., o į gydymo įstaigą nukentėjusysis buvo pristatytas 15.17 val. (t. 1, b. l. 46). Liudytoja G. B. teigė, kad galėjo būti, jog A. K. išvažiavo su medikais, o ji tuo metu su kolega nuvyko į įvykio vietą, tuomet nuvyko pas nukentėjusįjį į priimamąjį ir davė jam pasirašyti procesinius dokumentus (t. 2, b. l. 27). Taigi nekyla abejonių, kad bent jau dalis procesinių veiksmų galėjo būti atlikta ar pradėta atlikti toje vietoje, į kurią atvyko policijos pareigūnai ir kurioje jų laukė nukentėjusysis, o protokolo surašymas buvo užbaigtas vėliau, nurodant netikslius veiksmų atlikimo laikus. Iš liudytojo J. T. parodymų matyti, kad jis apskritai neatsiminė, ar nukentėjusysis vyko į gydymo įstaigą, liudytojas tik kategoriškai nurodė, jog jis ir kolegė tikrai nevežė nukentėjusiojo į tokią įstaigą. Tokia liudytoja pozicija leidžia daryti išvadą, kad pagal jo parodymus negalima spręsti apie procesinių dokumentų pildymo aplinkybes, nes jis šių aplinkybių paprasčiausiai neatsiminė.

29. Faktai, kad liudytojas J. T. nurodė, jog nuo nukentėjusiojo neužuodė jokio kvapo (kaip galima suprasti dujų), o toje vietoje, kurioje vyko įvykis, nesimatė dujų panaudojimo žymių, niekaip nepaneigia A. K. teiginių, kad nuteistasis įvykio metu jam į veidą papurškė dujų. Teigtina, kad dujų kvapas, jeigu panaudotos dujos turėjo kokį nors kvapą, galėjo išsivėdinti/išsigaruoti iki to momento, kai liudytojas susitiko su A. K., kuris prieš susitikimą vandeniu plovė sužalotą akį. Taip pat akivaizdu, kad jokių dujų panaudojimo žymių įvykio vietoje galėjo ir nelikti, nes jomis buvo purškiama į nukentėjusįjį, kuris tuo metu buvo automobilyje. Taigi jokių akivaizdžių/pastebimų dujų panaudojimo žymių įvykio vietoje, kurioje vyksta transporto priemonių eismas, praėjus kuriam laikui galėjo ir nelikti. Be to, liudytojas J. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, jo nuomone, ant kelio dangos dujų panaudojimo požymių galėtų būti tuo atveju, jeigu jų būtų panaudota daug.

30. Nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją iš dalies patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Iš specialisto išvados matyti, kad, remiantis medicininiais dokumentais, buvo padaryta išvada, jog A. K. buvo nustatytas cheminis pirmo laipsnio kairės akies junginės ir kairės akies nudegimas. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti dirginančioms cheminėms medžiagoms kontaktuojant su akies vokų oda ir akies junginėmis. Šie sužalojimai buvo padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.20 val., ir yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 48). Pastebėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo nustatyti būtent toje veido pusėje, kuri įvykio metu turėjo būti arčiau S. D., t. y. nuteistasis nukentėjusiajam buvo iš kairės pusės.

31. Specialistė, apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino padarytas išvadas (t. 2, b. l. 34-36). Iš specialisto išvados bei specialistės paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad apžiūros metu, kuri buvo atlikta 2024 m. rugpjūčio 13 d., ant nukentėjusiojo veido nebuvo nustatyta sužalojimų. Tuo pačiu specialistė paaiškino, kad pirmo laipsnio nudegimai sugyja per 3-7 paras, todėl šiuo atveju pagal medicininius dokumentus nustatyti sužalojimai 2024 m. rugpjūčio 13 d. galėjo būti sugiję (t. 2, b. l. 35). Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad aplinkybė, jog 2024 m. rugpjūčio 13 d. ant nukentėjusiojo veido nebuvo jokių sužalojimų, paneigia dujų panaudojimo faktą, tuo labiau, kad įvykio dieną nukentėjusiojo veido paraudimus matė liudytojai E. S., G. B. bei J. T., be to, sužalojimai buvo užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, kurių turinį vertino specialistė.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti prielaidos, jog nukentėjusiojo kairė akis buvo sužalota iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis tvirtino, kad iki įvykio jo akis nebuvo sužalota, o iš liudytojo E. S. parodymų matyti, jog jis matė nukentėjusįjį 2024 m. rugpjūčio 8 d. ryte ir jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo. Faktą, kad A. K. akis buvo sužalota jo susidūrimo su S. D. metu, iš dalies patvirtina ir E. S. teiginiai, jog nukentėjusysis, atvažiavęs prie darbovietės, iš karto bėgo plauti akį. Taigi nuteistojo gynėjo prielaida, kad nukentėjusiojo kairė akis galėjo būti sužalota dar iki įvykio su S. D., yra visiškai nepagrįsta ir deklaratyvaus pobūdžio.

33. Iš specialistės I. D. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad paprastai dujų poveikis pasireiškia per kelias sekundes ar minutes. Ar asmuo gali vairuoti tuomet, kai jam buvo papurkšta dujų, priklauso nuo asmens savijautos (t. 2, b. l. 35). Liudytojas J. T. išsakė nuomonę, kad asmeniui, prieš kurį yra panaudotos dujos, vairuoti automobilį yra pavojinga, automobilio valdymas yra apsunkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nereikia turėti nei specialių žinių, nei išskirtinės gyvenimiškos ar profesinės patirties, jog būtų galima daryti išvadą, kad asmeniui, kuriam regėjimas yra sutrikęs dėl cheminių medžiagų poveikio, yra sunkiau valdyti transporto priemonę bei atlikti kitus veiksmus, kuriems būtinas regėjimas. Vis tik nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad A. K. dujų poveikis nebuvo toks, kuris būtų jam visiškai sutrukdęs automobiliu nuvykti iki savo darbovietės bei paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Čia būtina įvertinti ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog įvykio metu A. K. dėvėjo akinius nuo saulės, kas, be jokių abejonių, sumažino dujų poveikį nukentėjusiajam, be to, įvykio metu dujomis buvo paveikta viena nukentėjusiojo akis. Taigi nepagrįsta nuteistojo gynėjo prielaida, kad tuo atveju, jeigu A. K. įvykio metu būtų papurkšta ašarinių dujų, jis dėl dujų poveikio nebūtų galėjęs paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą bei automobiliu nuvykti iki darbovietės.

34. Nekyla jokių abejonių, kad akių sužalojimus gali sukelti ir dezinfekcinis skystis, buitinė chemija, dezodorantai ar pan. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodė nukentėjusysis, t. y. papurškus jam į veidą ašarinių dujų. Sutiktina su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad galima kelti įvairių versijų apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes, tačiau tokios versijos turėtų būti pagrįstos byloje surinktais duomenimis bei nustatytais faktais, o ne deklaratyviais hipotetiniais teiginiais.

35. Iš apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „007 (K.1045 Ukmergės-M.Lietuvio g. vald) 2024-08-08“, kuriame yra užfiksuota tai, kas vyko šviesoforų reguliuojamoje Ukmergės g. ir M. Lietuvio g. sankryžoje 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 14.00 val. iki 14.30 val., protokolo turinio matyti, kad jame nėra užfiksuotas nagrinėjamas įvykis. Akivaizdu, kad apžiūrėtame vaizdo įraše įvykis ir negalėjo būti užfiksuotas, nes jis vyko prie sankryžos, o vaizdo fiksavimo įranga yra fiksuojama tik pati sankryža. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek iš apžiūros protokolo, tiek iš vaizdo įrašo yra matyti, jog A. K. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo apie 14.17 val. Taigi yra akivaizdu, kad susidūrimas su S. D. įvyko prieš tai, kai nukentėjusysis automobiliu įvažiavo į sankryžą, t. y. apie 14.17 val., o ne apie 14.20 val., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Tokį faktą patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad apie tai, jog buvo papurkšta dujų, nukentėjusysis Bendrajam pagalbos centrui pranešė 2024 m. rugpjūčio 8 d. 14.17 val. Tuo pačiu būtina pastebėti ir tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl kokių nors priežasčių sankryžoje iki 14.17 val. ar vėliau būtų sutrikęs transporto priemonių eismas.

36. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, kad A. K. negalėjo patirti sužalojimų, nes įvykio metu dėvėjo akinius nuo saulės, kurie apsaugojo jį nuo dujų poveikio. Pažymėtina, kad akiniai nuo saulės pirmiausia yra skirti apsaugoti akis nuo žalingo saulės poveikio. Akiniai nuo saulės nėra sandarūs apsauginiai akiniai ir, be jokių abejonių, dujos per atvirus tarpus, esančius šonuose, viršuje bei apačioje, gali patekti ir patenka į akis. Be to, dujos į žmogaus organizmą gali patekti ir įkvėpus jų per nosį ar burną. Nagrinėjamu atveju galima tik daryti išvadą, kad A. K. dėvėti akiniai nuo saulės sumažino jam papurkštų dujų poveikį, tačiau visiškai nuo jo neapsaugojo.

37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad tuo atveju, jeigu S. D. būtų papurškęs dujų, nuo jų būtų nukentėjusi ir automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje buvusi jo sugyventinė. Visų pirma pažymėtina, kad apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistojo sugyventinė būtų apipurkšta dujomis. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo sugyventinė būtinai turėjo būti paveikta būtent į nukentėjusįjį purškiamų dujų. Be to, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog tuo metu, kai į jį buvo purškiamos dujos, nuteistojo ranka buvo ištiesta ir toliau nuo keleivės. Šie faktai taip pat leidžia daryti išvadą, kad net ir nuteistajam papurškus dujų į nukentėjusįjį, greta nuteistojo sėdėjusi sugyventinė nebuvo paveikta dujų.

38. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta, jog S. D. 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.17 val., tyčia papurškė A. K. į veidą ašarinių dujų, tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu pirmojo laipsnio kairės akies junginės ir kairės akies vokų nudegimu. Tuo pačiu teigtina, kad S. D. nurodyta įvykių versija, kuri iš esmės atitinka jo sugyventinės R. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, yra paneigta anksčiau aptartais duomenimis ir išdėstytais argumentais.

39. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo teiginys, jog neigiami padariniai A. K. sveikatai kilo dėl jo paties veiksmų, t. y. dėl to, jog nukentėjusysis po įvykio plovė akį, yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu S. D. nukentėjusiajam nebūtų papurškęs į veidą dujų, jokių neigiamų padarinių jo sveikatai nebūtų kilę, nes jis nebūtų turėjęs imtis veiksmų, kurie, jo nuomone, turėtų sumažinti dujų poveikį, kurį jis pajuto praėjus trumpam laiko tarpui po jų papurškimo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, specialistė I. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog gausus akies praplovimas vandeniu yra pirmoji pagalba ir pagrindinis gydymas cheminio nudegimo atveju. Tais atvejais, kai nėra fiziologinio skysčio, tai rekomenduojama pirmoji pagalba yra būtent plovimas paprastu vandeniu 10-20 minučių, tačiau paveiktos vietos negalima trinti, nes tai gali sukelti papildomą paraudimą (t. 2, b. l. 35-36).

40. Pagal BK 284 straipsnį atsako ir tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys yra vienas iš būdų, kuriuo gali reikštis aptariamoje normoje aprašyta veika, t. y. nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme paprastai reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad S. D. veiksmai viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, t. y. privažiavimas prie pakankamai judrioje sankryžoje stovinčio A. K. vairuojamo automobilio ir papurškimas nukentėjusiajam ašarinių dujų į veidą, yra vertintini kaip įžūlūs bendrąja prasme. Vis tik vien tokių veiksmų padarymas neužtraukia atsakomybės pagal BK 284 straipsnį.

41. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šioje normoje numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-85-495/2025 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. D. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes ašarinės dujos prieš A. K. buvo panaudotos ir nežymus sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis įvykio dieną nebegalėjo atlikti darbinių funkcijų. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog dėl S. D. neteisėtų veiksmų iš tikrųjų buvo nutrauktas pašalinių žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir (ar) įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan., kas leistų daryti išvadą, jog šiuo atveju buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų kitiems žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan., kas rodytų visuomenės rimties sutrikdymą.

43. Kaip jau buvo minėta, vaizdo įraše „007 (K.1045 Ukmergės-M.Lietuvio g. vald) 2024-08-08“ nei iki 14.17 val., nei šiek tiek vėliau nėra užfiksuota jokių faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad asmenys, kurie hipotetiškai galėjo pastebėti neteisėtus nuteistojo veiksmus, iš tikrųjų juos matė ir į juos kaip nors sureagavo. Iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad apie 14.17 val. į sankryžą įvažiavo du automobiliai, paskui juos į sankryžą įvažiavo dar vienas automobilis (važiavo pirmąja eismo juosta) ir nukentėjusiojo vairuojamas automobilis (važiavo antrąja eismo juosta), tuomet paskui juos įvažiavo dar septyni automobiliai. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai, net jeigu juos ir matė kiti automobilių vairuotojai, niekaip nesutrikdė eismo. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo veiksmus matė koks nors pašalinis asmuo, kitų sankryžoje buvusių automobilių vairuotojai ar keleiviai. Nuteistojo neteisėti veiksmai truko neilgai, jo ranka, kurioje buvo laikomas dujų balionėlis, nebuvo išlindusi iš jo valdomo automobilio. Taigi visiškai tikėtina, kad kiti eisme dalyvavę asmenys galėjo nuteistojo veiksmų apskritai nepamatyti, o tuo pačiu ir niekaip nesureaguoti. Faktas, kad įvykio dieną A. K. nebegalėjo tęsti darbinių funkcijų atlikimo, neleidžia tvirtinti, kad kaip nors buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Teigtina, kad darbinių funkcijų nukentėjusysis nebegalėjo vykdyti dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, o ne dėl to, jog neteisėti veiksmai prieš jį buvo padaryti viešoje vietoje, kur juos potencialiai galėjo matyti kiti asmenys.

44. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nusikalstamus nuteistojo veiksmus galėjo matyti ir kartu su juo automobilyje buvusi R. T.. Vis tik ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad būtų mačiusi, jog nuteistasis nukentėjusiajam papurškė dujų, ji teigė, kad visas įvykis jai buvo nemalonus, todėl nelabai žiūrėjo ir gilinosi į susidariusią situaciją (t. 1, b. l. 26). Kita vertus, net jei ir būtų nustatyta, kad R. T. matė nusikalstamus nuteistojo veiksmus, šiuo atveju būtų galima tik spėlioti, kaip ji į tokius veiksmus sureagavo.

45. Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog S. D. 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.20 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, kur jis susikerta su Ukmergės g. ir M. Lietuvio g., vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie stovinčio A. K. vairuojamo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir be rimtos priežasties papurškė A. K. į veidą ašarinių dujų, tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu pirmojo laipsnio kairės akies junginės ir kairės akies vokų nudegimu. Tokie nuteistojo S. D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, o ne nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir S. D. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, yra perkvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis padarė galimai siekdamas pamokyti nukentėjusįjį už, jo manymu, netinkamą vairavimą, yra perteklinė ir yra šalinama.

46. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta S. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas S. D. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ši veika buvo padaryta viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, t. y. reiškiant nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu kelyje bei jo reakcija į paties nuteistojo nepagarbiai išsakytas pretenzijas. Įvertintina ir tai, kad S. D. anksčiau nebuvo teistas, jis yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kurie nėra susiję su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (užsiima individualia veikla). Čia pastebėtina tai, kad faktas, jog A. K. baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad nukentėjusysis nepatyrė žalos, o tik leidžia daryti išvadą, kad jis neprašo tokios žalos atlyginti.

47. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šiuo atveju skirti S. D. švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. viešuosius darbus, įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 46 pastraipoje, nėra pagrindo. Be to, viešųjų darbų bausmė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai asmuo sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju S. D., net ir apeliacinės instancijos teismui informavus jį apie galimybę nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltės nepripažino ir prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. jį apskritai išteisinti arba, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

48. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skirti nuteistajam kitų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, nes jos yra griežtesnės už nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pabloginti nuteistojo padėties šiuo atveju negalima, nes tam nėra baudžiamojo proceso įstatyme numatytų sąlygų (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog S. D., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimaliam dydžiui, kuris gali būti skiriamas už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Būtent tokios bausmės paskyrimas efektyviai užtikrins darnų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

49. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant, ar nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą) ir subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) padarytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tuomet, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų daroma išvada, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178-511/2020, 2K-219-303/2021, 2K-54-648/2025 ir kt.). Išvada apie nusikaltimo mažareikšmiškumą yra daroma įvertinus tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai.

50. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad neteisėtais tyčiniais S. D. veiksmais dėl menkavertės priežasties (nepasitenkinimo A. K. elgesiu kelyje bei jo reakcija į paties nuteistojo nepagarbiai išsakytas pretenzijas) nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis prieš nukentėjusįjį, kuris veiksmų padarymo metu dalyvavo transporto priemonių eisme, panaudojo specialią priemonę, kurios panaudojimas kitam asmeniui paprastai sukelia stiprų ašarojimą, akių bei kvėpavimo takų deginimą ir pan. Pasirinkta nusikalstamų veiksmų padarymo vieta (vieša vieta, kurioje buvo pašalinių asmenų), laikas (dienos metas) bei būdas rodo, kad nuteistasis buvo visiškai abejingas galinčioms kilti pasekmėms tiek nukentėjusiajam, tiek aplinkiniams (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu nukentėjusysis po dujų papurškimo nebūtų galėjęs valdyti automobilio, kurį laiką įvykio vietoje galėjo būti apsunkintas transporto priemonių eismas, pašaliniai asmenys galėjo patirti išgąstį ir pan.). Be to, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam buvo taikomasi į veido sritį, tokiu būdu, akivaizdu, siekiant padaryti jam daugiau žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad nukentėjusiojo patirtas skausmas bei diskomfortas buvo trumpalaikis. Iš paties A. K. parodymų matyti, kad dujų poveikio jis beveik nebejuto tik įvykio dienos vakare, kai ruošėsi miegoti (t. 1, b. l. 181), jam bent jau iki 15.17 val. kairėje akyje liejosi vaizdas (t. 1, b. l. 46). Liudytojos G. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti išvadą, kad fizinį skausmą nukentėjusysis jautė ir po įvykio praėjus mažiausiai dvidešimčiai minučių (dujos buvo panaudotos apie 14.17 val., o su liudytoja nukentėjusysis bendravo ne anksčiau nei 14.37 val.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-152-689/2021, 2K-130-387/2023 ir kt.). Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. D. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. D. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo S. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnį, perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti nuteistajam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.