Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams antstoliui Gintui Badikoniui, uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“, K. K. dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, varžytynių pripažinimo neįvykusiomis bei turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – S. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas jos reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugpjūčio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0040/13/01726 bei atsakovui K. K. priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas peržiūri sprendimą tik skundžiamoje dalyje.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė J. Š. 2017 m. spalio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizę nagrinėjamoje byloje atlikusiam ekspertui Š. V. ieškovės pateiktas paklausimas su priedais (t. 3, b. l. 25-39) nėra reikšmingas nagrinėjant jos apeliacinį skundą, kadangi kartu nėra pateiktas eksperto atsakymas į šį paklausimą. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės prašymas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pilnos medžiagos gavimo ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas į šį prašymą, taip pat jų pagrindu gauta 2014 m. operatyvaus patikrinimo medžiaga (t. 3, b. l. 42-53) taip pat nelaikytini įrodymais, turinčiais reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimu (CPK 180 str.). Pažymėtina, jog ieškovė turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus ir pirmosios instancijos teismu, tačiau aplinkybių, kodėl to nepadarė, prašyme nenurodė. Dėl šių priežasčių visus apeliantės kartu su 2017 m. spalio 17 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus atsisakoma priimti. Atsakovas K. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė teismui papildomą įrodymą – atstovo R. K. sąskaitą už teisines paslaugas, kuri jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties minėtą įrodymą taip pat atsisakoma priimti.

Dėl ieškovės prašymo sustabdyti civilinę bylą

2017 m. spalio 16 d. ir spalio 17 d. apeliantė J. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui iš esmės analogiškus prašymus CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640 pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. 2A-2020-XX/2017). Nurodė, jog minėto hipotekos lakšto pagrindu įvyko šioje byloje ginčijamos varžytinės, o jį pripažinus negaliojančiu išnyktų ir varžytinių atlikimo pagrindas, t. y. bylos, dėl kurios prašoma sustabdyti šią bylą, rezultatas turi tiesioginę įtaką šiai civilinei bylai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei bylos sustabdymo institutą reglamentuojančias teisės normas, sprendžia, jog neegzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės prašymą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-415/2016, kt.). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Iš minėtos kasacinio teismo praktikos matyti, jog aptariamu pagrindu civilinė byla gali būti stabdoma ne bet kada, o tik nustačius, jog tarp bylų egzistuoja tiesioginis ryšys ir teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Nagrinėjamu atveju visi teismui reikšmingi faktai, siekiant išspręsti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, gali būti nustatyti šioje byloje. Šiuo metu minėtas hipotekos lakštas yra galiojantis, todėl ir varžytinės šiuo pagrindu negali būti pripažįstamos negaliojančiomis. Nors sutiktina su ieškove, kad hipotekos lakštą pripažinus negaliojančiu tai sukeltų šalims teisinius padarinius, šiuo momentu jie šioje byloje nagrinėjamam reikalavimui reikšmės neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad byla, dėl kurios prašoma sustabdyti šią civilinę bylą, pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta priimant ieškovei nepalankų sprendimą – ieškinį atmetus, todėl dar ir ši aplinkybė sąlygoja teismo vertinimą, jog neegzistuoja pagrindas bylą sustabdyti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas netenkinamas.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0040/12/04422 ir Nr. 0040/13/01726. Vykdomoji byla Nr. 0040/12/04422 buvo pradėta vykdyti 2012 m. gruodžio 3 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. JS-13195 pagrindu (vykdomoji byla t. 1, b. l. 4). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (vykdomoji byla t. 1. b. l. 16-17) matyti, kad antstolis 2012 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktu Nr. 0040/12/04422-KP3 areštavo ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą. 2013 m. sausio 21 d. vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/04422 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (vykdomoji byla t. 1, b. l. 23). Patvarkymas ieškovei įteiktas 2013 m. sausio 27 d.. 2013 m. vasario 6 d. patvarkymu antstolis įpareigojo ieškovę informuoti, kada turto vertintojas gali apžiūrėti Butą (vykdomoji byla t. 1, b. l. 24). Patvarkymas ieškovei įteiktas 2013 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ ekspertizės aktas Nr. 13-02-25A sudarytas 2013 m. vasario 25 d., ekspertizės akte nurodyta Buto kaina vertinimo dienai (2013 m. vasario 4 d.) yra 130 329,01 Eur (450 000 Lt) (vykdomoji byla t. 1, b. l. 25-56). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi panaikintas 2012 m. gruodžio 3 d. vykdomasis įrašas Nr. JS-13196, pagal kurį buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0040/12/04422. Šia nutartimi taip pat sustabdyti vykdomojo įrašo pagrindu atliekami vykdymo veiksmai. Išieškotojas S. K. 2013 m. gegužės 14 d. pateikė antstoliui prašymą pradėti vykdymo veiksmus pagal to paties hipotekos lakšto pagrindu 2013 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 174 000 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš J. Š. bei 2013 m. gegužės 14 d. vykdomąjį įrašą dėl delspinigių išieškojimo (vykdomoji byla t. 1, b. l. 2-3). 2013 m. gegužės 16 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdomuosius įrašus vykdyti ir pateikė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla t. 1, b. l. 18-19). 2013 m. gegužės 16 d. Turto arešto aktu (vykdomoji byla t. 1, b. l. 21-22) buvo areštuotas ieškovei priklausantis Butas. Vykdomojoje byloje Buto vertė buvo nustatyta pagal UAB „Negrita“ ankstesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/04422 parengtą ekspertizės aktą. 2014 m. sausio 14 d. Turto arešto aktas patikslintas įrašant Buto vertę 450 000 Lt (vykdomoji byla t. 1, b. l. 120-121). Jis įteiktas ieškovei 2014 m. sausio 18 d. 2014 m. kovo 12 d. paskelbtos Buto varžytynės (vykdomoji byla t. 1, b. l. 129). Ieškovė 2014 m. vasario 28 d. padavė antstoliui skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo (vykdomoji byla t. 2, b. l. 9-10), o Vilniaus miesto apylinkės teismo paprašė CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus (vykdomoji byla t. 2, b. l. 6-8). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi prašymas dėl vykdymo veiksmų tenkintas (vykdomoji byla t. 2, b. l. 19-20). Atsižvelgdamas į teismo nutartį antstolis 2014 m. kovo 14 d. patvarkymu atšaukė varžytynes (vykdomoji byla, t. 2, b. l. 21). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (vykdomoji byla t. 2, b. l. 23-25). 2014 m. birželio 9 d. buvo paskelbtos Buto varžytynės (vykdomoji byla, t. 2, l. 27-28). 2014 m. birželio 7 d. pareiškimu ieškovė prašė atšaukti varžytynes, nurodė, jog Butas buvo vertintas 2013 m. pradžioje, o 2014 m. nekilnojamojo turto kainos padidėjo. Varžytynės baigėsi jose nedalyvavus nei vienam dalyviui (vykdomoji byla t. 2, b. l. 44) ir antstolio 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis (vykdomoji byla, t. 2, b. l. 45). 2014 m. liepos 18 d. paskelbtos antrosios varžytynės, nustatyta turto kaina – 270 000 Lt. 2014 m. liepos 25 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 47672 Butas parduotas už 112 630,04 Eur (388 889 Lt) pirkėjui UAB „Saulex“ ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0040/13/01726 (vykdomoji byla, t. 3, b. l. 11, 18).

Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nustatydamas Buto kainą vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/01726 antstolis G. Badikonis turėjo teisę remtis vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/04422 atlikta ekspertize, o varžytinėse nustatyta pradinė Buto pardavimo kaina nebuvo mažesnė, nei turėjo būti nustatyta vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis. Nesutikdama su tokia teismo pozicija ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto aplinkės teismui 2013 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5650-141/2013 panaikinus notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-13196 bei sustabdžius visus vykdymo veiksmus, nekilnojamojo turto ekspertizės aktas šioje byloje iš viso negalėjo būti surašytas, perduotas antstoliui bei prijungtas prie vykdomosios bylos medžiagos. Dėl to jis negalėjo būti ir vėliau bet kokia forma naudojamas kitoje vykdomojoje byloje. Be to, antstolis negalėjo remtis kitoje vykdomojoje byloje esančiu ekspertizės aktu, o turėjo visus vykdymo veiksmus atlikti iš naujo. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei ginčui aktualias teisės normas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus vertina kaip nesudarančius pakankamo pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas atitinka CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindą, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat jos nurodyti faktiniai ieškinio motyvai atitinka CPK 602 straipsnio 1 d. 6 punkte reglamentuotą teisinį pagrindą. CPK 718 straipsnis nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalis nurodo, kad antrosiose varžytynėse kaina sudaro 60 proc. nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos. Pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas turi būti įkainojamas pagal rinkos kainas, o vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainojamas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).Kaip patvirtinta byloje surinkti duomenys, nustatant Buto kainą vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/01726, kaip rašytiniu įrodymu buvo remiamasi kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/04422 atlikta ekspertize. Šioje ekspertizėje nurodyta Buto kaina yra 450 000 Lt, ir būtent tokia kaina buvo įrašyta į turto arešto aktą, antstoliui G. Badikoniui patikslinant areštuoto Buto vertę (vykdomoji byla t. 1, b. l. 120-121). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir ginčija šią vertę, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, antstolio 2014 m. sausio 14 d. sprendimo patikslinti Buto kainą vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/01726 ieškovė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu neginčijo (CPK 681 str. 3 d. įtvirtinta teisė skolininkui per tris dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo). Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ji šį turto arešto aktą gavo 2014 m. sausio 18 d. Nors 2014 m. vasario 28 d. skunde dėl turto realizavimo iš varžytinių ir turto kainos nustatymo ieškovė jau ginčijo nustatytą Buto kainą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi šis skundas buvo atmestas teismui konstatavus, kad patvarkymas, informuojantis apie patikslintą turto vertę skolininkei buvo įteiktas tinkamai ir laiku, o pareiškėja rašytinių įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 13-02-24A, teismui nepateikė.Negana to, aplinkybę, kad nustatyta Buto kaina nebuvo per maža, patvirtinto ir byloje ieškovės prašymu atlikta teismo ekspertizė (vykdomoji byla t. 2, b. l. 2-66). 2015 m. gruodžio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. E15/12-28:03 nustatyta, jog Buto vertė tiek 2013 m. vasario 5 d., tiek 2014 m. birželio 9 d. buvo 479 939,20 Lt (139 000 Eur). Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lyginant vykdomojoje byloje ir teismo proceso metu atliktus turto vertinimus matyti, jog abu turto vertintojai yra nustatę labai panašias Buto 1 kv. m kainas. UAB „Negrita“ ekspertizės akte nurodyta, jog 1 kv. m kaina yra 5 000 Lt, o UAB „Butas tau“ ekspertizės akte – 1 467,94 Eur (5 068,50 Lt). Vertinimo skirtumas gaunamas dėl to, kad pirmasis ekspertas skaičiavo naudingą Buto plotą (89,87 kv. m), o antrasis – bendrą Buto plotą (94,68 kv. m). Atsižvelgus į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis tinkamai įgyvendino CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, bei CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareiga nustatyti teisingą turto kainą pirmosioms ir antrosioms varžytinėms. Antstolio nustatyta turto rinkos vertė sudarė 450 000 Lt, pirmosios varžytynės vykdytos nustačius 360 000 Lt kainą, o antrosios – 270 000 Lt. Tai, kad turtas iš antrųjų varžytinių faktiškai buvo parduotas už mažesnę, nei jį įkainojant nustatyta, rinkos kainą minėtai išvadai nėra reikšminga. Kaip minėta, apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad antstolis vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0040/13/01726 negalėjo joje remtis kitoje vykdomojoje byloje esančiais įrodymais, o turėjo visus vykdymo veiksmus, tarp jų ir Buto vertės nustatymą skiriant ekspertizę, atlikti iš naujo. Tačiau su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti. CPK 681 straipsnio 1 dalis neįpareigoja antstolio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau nurodo, jog turto vertei nustatyti ekspertizė gali būti skiriama esant vienai iš šių sąlygų: 1) skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant dėl turto vertės arba 2) antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisingai bei pagrįstai vertino, jog nei kreditorius, nei skolininkė (apeliantė) įstatymo nustatyta tvarka neginčijo antstolio sprendimo nustatyti Buto vertę remiantis kitoje vykdomojoje byloje atlikta ekspertize, antstoliui abejonių dėl jos taip pat nekilo, todėl jis, remiantis minėta teisės norma, ir neturėjo pareigos skirti dar vieną to paties turto vertinimo ekspertizę. Ekspertizės akto, kaip rašytinio dokumento naudojimas kitoje, nei jis buvo sudarytas, vykdomojoje byloje, nesant kitų esmingai suinteresuotų asmenų teises pažeidžiančių veiksmų, nėra pakankamas turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taip pat tokio sprendimo nelemia ir kitos apeliaciniame skunde šiuo klausimu ieškovės nurodytos aplinkybės.Pažymėtina, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tai reiškia, jog ieškovė, žinodama apie paskelbtas Buto varžytynes, turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už šį turtą sumokėti didesnę, negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse, kainą. Tačiau tokia savo teise ieškovė nepasinaudojo, be kita ko ir patvirtindama savo argumentų dėl galimybės turtą parduoti už didesnę kainą, nepagrįstumą.

Dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat ginčija teismo sprendimą priteisti atsakovui K. K. 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog atsakovas šios sumos, kaip jo patirtų bylinėjimosi išlaidų neįrodė, todėl sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, o atsakovo prašymas atmestas. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo ieškovės apeliacinio skundo argumentu.CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas K. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 102-105), atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 179-181), atsiliepimą į prašymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo (t. 1, b. l. 202). Tai pat atsakovas 2016 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjo suteiktą teisinę pagalbą. Su prašymu pateikti 2015 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 15-03-05, 2016 m. kovo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16-03-01 ir 2016 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 105-108) patvirtina, kad už atsiliepimų paruošimą bei konsultacijas atsakovas K. K. sumokėjo advokato padėjėjui R. K. 440 Eur. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas tinkamai pagrindė teismui savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl jų priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93). Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (ieškovės apeliacinis skundas atmetamas) apeliantės J. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės UAB „Saulex“ ir trečiojo asmens S. K. atstovas pateikė teismui prašymą priteiti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 55-60). Teismo vertinimu prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir proporcingos, todėl priteistinos iš ieškovės. UAB „Saulex“ naudai priteistina 300 Eur, S. K. naudai – 200 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“ (juridinio asmens kodas 302682983) iš ieškovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.