Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui išnaudojus visas galimybes įteikti atsakovui V. K. procesinius dokumentus tiesiogiai ir nesant galimybės įteikti atsakovui procesinių dokumentų kitu būdu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 2 dalis) bei taip pat išsiųsti byloje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi V. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nerasta, ieškovei paliktas kvietimas susisiekti su vyriausiąja specialiste. Vyriausioji specialistė lankėsi V. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nebuvo, atsakovas galimai gyvena ne Lietuvoje. Tarnybos nuomone, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį - sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi t. y., patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Išvadoje nurodoma, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareikštas vaiko interesais.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo atsirado papildomos išlaidos, kainos išaugo, o atsakovas apie vienerius metus išlaikymo visiškai nebeteikia. Ieškovė bandė tartis draugiškai, tačiau jis mokėti atsisakė. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu gyvena Švedijoje, su juo bandė tartis geranoriškai, bendraudama ryšių priemonėmis (per programą „messenger“). Ieškovė nurodė, turinti finansinių įsipareigojimų: yra pasiėmusi paskolą studijoms 15 metų, (mokėti likę 8 metai), taip pat yra nepadengtas išnaudotas 1000 Eur kreditinės kortelės limitas (lėšos panaudotos kelionei su dukra į Disneilendą, trūkstant lėšų pragyvenimui). Šiuo metu ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo pasiūlymų. Jos gaunamas pajamas sudaro apie 450,00 Eur per mėnesį pašalpa ir 50,00 Eur per mėnesį gaunami vaiko pinigai.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam teismo šaukimas į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 2 dalis), 2019 d. spalio 17 d. procesiniai dokumentai atsakovui taip pat išsiųsti elektroniniu paštu, gautas atsakymas, kuriame atsisakoma nurodyti teismui atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 36).

Byla išnagrinėta atsakovui bei Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (visiškai)

Iš į bylą pateiktų įrodymų bet ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą S. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 4). 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11882-726/2013 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnametės dukters S. K. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, o po santuokos nutraukimo atsakovas V. K. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Ieškovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius nurodė teismui pateiktoje vaiko poreikių vertinimo lentelėje (b. l. 7), kuriuos detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, kreipimosi į teismą metu ji su dukra gyveno ieškinyje nurodytu adresu, tačiau dabar gyvena draugui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, ji, šalių nepilnametė dukra S. K. bei ieškovės draugas gyvena trise ir naudojasi apie 100 kv. m. erdve. Ieškovė nurodė, jog ji prisideda prie būsto komunalinių mokesčių apmokėjimo (mokesčiai už elektrą, šaltą bei karštą vandenį, šildymą malkomis). Dukrai tenkanti mokesčių dalis sudaro iš esmės panašią sumą kaip ir tuomet, kai ieškovė su dukra dviese gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (apie 84 Eur per mėnesį), pramogoms (filmai, spektakliai, parodos, draugų gimtadieniai, teatrai, muziejai, batutų centrai) skiriama apie 20,00 Eur per mėnesį; ieškinio pateikimo metu S. K. lankė gimnastikos, o bylos nagrinėjimo teisme metu lanko gatvės šokių būrelį, kuriame užsiėmimai kainuoja taip pat 30 Eur per mėnesį (mergaitė gimnastikos nebelanko) edukacija mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – vidutiniškai 5,00 Eur per mėnesį; klasės fondas/Kalėdinė šventė – 5,00 Eur per mėnesį; pratybos, užduočių knygelės, paprastai įsigyjamos mokslo metų pradžioje ir šiais metais kainavę 60-70 Eur, kas sudarytų daugiau, nei 4,00 Eur per mėnesį; kanceliarinės prekės – apie 8,00 Eur per mėnesį; maistas namuose – 150,00 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų po 5 Eur per dieną; vaistai, vitaminai (pasak ieškovės, dukra didelių sveikatos problemų neturi, tačiau nešioja akinius, todėl didžioji dalis lėšų skiriama akinių įsigijimui bei stiklų keitimui) – vidutiniškai 10,00 Eur per mėnesį; vasaros stovyklos, kurios vyksta mokykloje, vasaros laiku, trunka apie savaitę, stovyklų metu vaikai turi įvairių užsiėmimų, veiklų, kainuoja 120-200 Eur; higienos reikmenys – 1,00 Eur; drabužiai ir avalynė – apie 25 Eur per mėnesį; atostogoms, kurias šalių nepilnametė dukra praleidžia kaime pas močiutę, ieškovė skiria apie 60 Eur, kas sudarytų 5,00 Eur per mėnesį; dukters gimtadieniui – 15,00 Eur per mėnesį; dukters telefonui – 10,00 Eur per mėnesį; maitinimui mokykloje – 2,30 Eur per dieną, kas sudarytų 50,00 Eur per mėnesį. Iš viso ieškovė nurodė, jog dukters išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 430 Eur per mėnesį.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 430 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos dukters poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproprocingomis. Pažymėtina, jog nepaisant teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, kad vasaros stovyklos mokykloje paprastai kainuoja apie 120-200 Eur, kas skaičiuojant aritmetinį vidurkį atitinkamai sudarytų 10-17 Eur per mėnesį, ieškovė į dukters poreikių lentelę įtraukė tik 8 Eur per mėnesį sumą, ieškovė taip pat nurodė, kad dukters gimtadienio šventimui, išsinuomojant batutą 2018 metais išleido apie 200 Eur (batutas buvo išsinuomotas iš pažįstamo asmens), 2019 m. švenčiant batutų erdvėje dukters gimtadienis kainavo 300 Eur - 400 Eur, kas skaičiuojant aritmetinį vidurkį (200 Eur + 350 Eur) / 2 = 275 Eur /12 mėn = 23 Eur), sudarytų apie 23 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė į dukters poreikių lentelę šio poreikio patenkinimui įtraukė tik 15 Eur per mėnesį sumą, išlaidas dukters higienai vertino 1 Eur per mėnesį, kas sudarytų tik 12 Eur per metus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas higienos priemonių kainas, net ir perkant pačius ekonomiškiausius produktus (šampūną, dušo želė, dantų šepetėlį, dantų pastą, skalbimo priemones ir pan.), tikėtina, kad asmens (vaiko) higienos poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė, nei ieškovės nurodyta suma. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės nurodytas išlaidas drabužiams, avalynei. Ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters drabužių ir avalynės poreikis yra tenkinamas itin kukliai, neretai drabužiai yra įsigyjami dėvėtų drabužių parduotuvėse, per įvairias akcijas, išpardavimus. Ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms, sudarančios 5 Eur per mėnesį arba 60 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų tik po 2-3 Eur kiekvienai vasaros atostogų mėnesių dienai (60 Eur / 3 vasaros mėn.) yra itin nedidelės, užtikrinančios minimalius vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukters išlaidos mobiliojo ryšio telefonui ir ryšio paslaugoms per mėnesį sudaro 10 Eur, kadangi dukra naudojasi paprastu, itin nebrangiu mobiliojo ryšio telefonu. Iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieškovė yra itin organizuota sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnametės dukters poreikiais, geba juos išdėstyti prioritetiškai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ir ekonomiškiausiu būdu pagal savo finansines galimybes šiuos poreikius patenkina.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters S. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430 Eur suma. Vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo metu ieškovė laikinai niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna išmoką bei aktyviai ieško darbo. Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso automobilis (2005 metų gamybos). Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 215 Eur, o atsakovas, būdamas darbingas, vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų ir turėtų skirti po 215 Eur.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams ieškovės prašoma priteisti 215,00 Eur suma laikytina protinga ir pagrįsta.

Pažymėtina, jog nuo 2013 metų, kuomet šalių nepilnametei dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 115,85 Eur per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2013 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, ugdymui. Teismas daro išvadą, kad 2013 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga apie 430 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (studijų programa – socialinis darbas) iki 2019 m. kovo 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Jai priskaičiuotas darbo užmokestis 2019 m. sausio – kovo mėnesiais vidutiniškai sudarė 1448 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 909 Eur per mėnesį. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovė gauna apie 540-457 Eur išmoką per mėnesį (b. l. 37 - 41), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos (b. l. 43). VĮ Regitra duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos (b. l. 45-47). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra fiksuota. Jokių kitų duomenų apie gaunamas pajamas, sveikatos būklę, turimus kitus išlaikytinius atsakovas nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus vyras, buvęs gaisrininkas, todėl bent jau praeityje jokių sveikatos nusiskundimų neturėjo, periodiškai vykdydavo sveikatos patikrą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (CMEK). Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra registruota (b. l. 44, 48). Juridinių asmenų registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (b. l. 49-54). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra (b. l. 55-58). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, šalių atžvilgiu šiuo metu nėra neužbaigtų vykdomųjų bylų (b. l. 59-67). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams: apie 80 Eur per mėnesį yra skiriama įmokoms už įsigytą automobilį mokėti (bendras paskolos terminas 5 metai, likę dar 4 metai), 20 Eur per mėnesį įmokai už įsigytą mobilaus ryšio telefoną, 38 Eur per ketvirtį studijų paskolai dengti (bendras paskolos terminas 15 metų, likę 8 metai), ieškovė taip pat turi padengti išnaudotą 1000 Eur kredito kortelės limitą, kuris buvo panaudotas jai su nepilnamete dukra vykstant į kelionę i Disneilendą bei sunkesniais gyvenimo laikotarpiais, kuomet trūko pinigų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukra, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį. Pasak ieškovės, atsakovas, šiuo metu galimai gyvenantis Švedijoje, jau apie metus laiko yra nusišalinęs nuo nepilnametės S. K. priežiūros bei auklėjimo, neteikia jai išlaikymo.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti pusę vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 215,00 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jų patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto gaunamo minimalaus darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013), nesant byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai, pakeičiant (padidinant) 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. gegužės 7 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., sudarantį po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametei dukrai išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 35,69 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (215,00 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 5,29 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11882-726/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 215,00 (du šimtus penkiolika) Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,98 Eur (keturiasdešimt eurų 98 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.