Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, pagal ieškovės E. J. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui R. G., išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio E. J. interesų nurodė, kad atsakovas neigia esantis nepilnamečio tėvu, todėl, esant ginčui tarp šalių, skyrius neprieštarautų, jog būtų atlikta medicininė ekspertizė, kuri patvirtintų ar paneigtų atsakovo tėvystę. Nurodo, kad Tarnybos specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje – bute, kuris priklauso ieškovės sugyventiniui nuosavybės teise, jame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu. Bute yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui gyventi, ilsėtis ir ugdytis. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 7 200,00 Eur, taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškinio reikalavimai būtų tenkinami.

7. Liudytoja T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės mama. Nurodė, jog pažįsta atsakovą, jis yra dukters buvęs draugas. Atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), jie gyveno netoliese, (duomenys neskelbtini). Sužinojo iš pažįstamų, kad dukra pradėjo draugauti su atsakovu. Atsakovas tuo metu buvo dešimt metų už jo dukterį jaunesnis. Atsakovo šeimoje daug protiškai neįgalių, todėl ji nenorėjo, kad dukra draugautų su atsakovu. Atsakovas buvo pradėjęs jai rašyti užgauliojančio turinio žinutes. Tai vyko apie (duomenys neskelbtini). Dukra gyveno Panevėžyje, nuomojosi butą, tiksliai nepamena kokioje gatvėje, gali būti (duomenys neskelbtini). Nuvažiuodavusi pas dukrą, nuolat rasdavo atsakovą pas ją. Gimė vaikas, dukra su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą tuo metu ir matė atsakovą. Žinojo, kad vaikas yra R. G., vaikas panašus, gimus vaikui gyveno kartu. Dukrą atsakovas mušdavo, todėl vaikas gimė ankščiau, 8 mėnesių. Dukra vėliau išėjo, po to ji atsakovo nebematė. Vaikas neįgalus nuo gimimo. Dukra viena išlaiko sūnų.

8. Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovės brolis. Atsakovas buvo jo klasiokas, jis yra (duomenys neskelbtini) tėvas. Visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Nuomojosi vieną butą, jis gyveno su savo drauge, sesuo su atsakovu. Apie pusę metų. Žino, jog atsakovas gyveno su seserimi tuo metu, kai gimė vaikas.

9. Liudytojas S. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovės draugas, kartu gyvena. Gyveno (duomenys neskelbtini). Ten yra bendrabutis. Ankščiau yra matęs, kad atsakovas ateidavo lankyti vaiko. Išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) su ieškove. Kelis kartus dar vežė vaiką pasimatyti atsakovui, į (duomenys neskelbtini). R. G. bendravo su vaiku kaip jo tėvas. Kiek jam yra žinoma, atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikui. Paskutinį kartą kai nuvežė vaiką, rado atsakovą neblaivų, po to karto vaiko atsakovui nebevežė.

Motyvuojamoji dalis

10. Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

12. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės sūnus E. J. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą gimimo įraše nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovas tėvystę ginčijo, tačiau nesutiko atlikti medicininės ekspertizės, teismas, siekdamas išspręsti tėvystės nustatymo klausimą, remiasi kitais byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais.

13. Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) draugavo su atsakovu. Apie ieškovės ir atsakovo santykius žinojo ieškovės motina, brolis, kurie davė parodymus teismo posėdžio metu. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu draugavo, gyveno kartu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir ieškovės brolis T. K. su drauge, ką jis pats patvirtino teismo posėdžio metu. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimus ieškovės sūnui E. J., atsakovas gyveno kartu su ieškove. Atsakovas oficialiai tėvystės nepripažino, tačiau vaiku nuo pradžių rūpinosi. Ieškovės teigimu, atsakovas naudojo prieš ją smurtą, todėl ji su juo nebegyveno. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog jiems yra žinoma, kad ieškovė veždavo nepilnametį E. J. pasimatyti su atsakovu. Atsakovas su vaiku bendravo kaip jo tėvas.

14. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo bendravimą patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog atsakovas su ieškove bendrauja, tačiau nepripažįsta, kad yra vaiko tėvas, pabrėžia, kad vaikas yra neįgalus.

15. Nepaisant to, jog atsakovas nurodo nesantis nepilnamečio vaiko tėvu, ieškovė, atsakovo teigimu, tik po vienuolikos metų kreipėsi dėl tėvystės nustatymo, kas reiškia, jog jis nėra nepilnamečio tėvas, tačiau atsakovas atlikti DNR ekspertizę atsisakė, vengė. Teismo vertinimu, tai rodo esant tikėtinas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl intymaus bendravimo su atsakovu ir atsakovo tėvystės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų turėjusi santykių su kitais vyrais tuo metu, kai ji tapo nėščia. Liudytojų parodymais yra nustatytas ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo prieš vaikui gimstant faktas, todėl konstatuotina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovą laikyti nepilnamečio vaiko E. J. biologiniu tėvu. Be to, atsakovo ekspertizės atsisakymas vertintinas kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 straipsnio 2 dalis, CPK 389 straipsnis). Teismas sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų (ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų), patvirtinančių atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Įvertinus Tarnybos išvadą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, įskaitant vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintas ir nustatytina, kad atsakovas R. G. yra nepilnamečio vaiko E. J. biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas E. J. yra atsakovo sūnus.

16. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

17. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

18. Atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus, parodymus ir Tarnybos į bylą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad nepilnametis nuo gimimo auga su motina - ieškove, yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. Atsakovas vaiko nepažįsta, jo neaugino, tarp atsakovo ir vaiko nėra emocinio ryšio. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė gali užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą ir sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, ieškovės charakterio savybės, gyvenimo būdas nedaro esminės žalos, nustato nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamąją vietą kartu su jo motina E. J. jos gyvenamojoje vietoje.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

20. Nustačius atsakovo tėvystę nepilnamečio E. J. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteisimo. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

21. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną; taip pat 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

22. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642,00 Eur, neatskaičius mokesčių.

23. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikia maistui apie 200,00 Eur, aprangai - apie 100,00 Eur, sveikatos priežiūrai - apie 60,00 Eur, ugdymo priemonėms - apie 20,00 Eur, komunalinių išlaidų dalis, tenkanti vienam asmeniui, - apie 20,00 Eur per mėnesį. Be to, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki (duomenys neskelbtini), todėl periodiškai tenka išleisti daugiau jo sveikatos priežiūrai. Ieškovės teigimu, būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga bent 400,00 Eur suma. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnamečio E. J. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 400,00 Eur suma per mėnesį, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui.

24. Iš ieškovės pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo šalpos neįgalumo pensiją dėl nepilnamečio E. J., apie 280,00 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, E. J. šiuo metu nedirba, gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) – 165,00 Eur; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (laikotarpiu (duomenys neskelbtini)) – gauna apie 180,00 Eur. Iš išrašo nustatyta, jog ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog gauna 100,00 Eur išmoką vaikui, 120,00 Eur slaugos išmoką, 280,00 Eur neįgalumo pensiją už vaiką. Taigi, ieškovės gaunamos pajamos neviršija 500,00 Eur per mėnesį. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė neturi nekilojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės paaiškinimais, Tarnybos išvada nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena su savo sugyventiniu jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

25. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018;2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

26. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nedirba. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto. Turi transporto priemonių. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį. Nors viename iš susirašinėjimų su atsakovu matyti, jog jis nurodo gaunantis pajamas, kurių pakanka išlaikyti save, oficialiai yra bedarbis, tačiau tokių atsakovo teiginių nepagrindžia byloje esantys duomenys, jie laikytini kaip atsakovo gynybinė pozicija bendraujant su ieškove.

27. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, kad šalių nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, atsakovui gyvenant užsienio valstybėje ieškovei vienai tenka vaiko priežiūros, slaugymo susirgus ir pan. našta, kas reiškia, kad ieškovė turės mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Įvertintina tai, kad atsakovas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, galimai uždirba daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.

28. Kartu pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

29. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis užsienio valstybėje. Byloje pateikti duomenys, jog yra priteistas išlaikymas dar vienam jo nepilnamečiam vaikui – J. G. Todėl daroma išvada, kad jis yra neabejotinai pajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

30. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ar jų nebuvimą, taip pat į tai, jog nepilnametis turi specialiųjų poreikių, konstatavus, kad nepilnamečio vaiko E. J. poreikių tenkinimui gali būti reikalinga ne mažesnė nei 400,00 Eur, suma per mėnesį, iš atsakovo nepilnamečiui priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismui patvirtinus vaiko kilmę iš atsakovo, nuo pat vaiko gimimo dienos atsakovui atsirado įstatymo nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą (CK 3.137 straipsnis, 3.192 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.

32. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, tenkinus visiškai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

34. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta antrinė teisinė pagalba. Gauta pažyma iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 348,57 Eur sumos, kuri priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis mokestis, kuris sudaro (200,00 Eur x 12 mėn. ) x 3 proc. x 75 proc. = 54,00 Eur, į valstybės biudžetą mokėtinas atsakovo. Už išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis, kuris sudaro (7 200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) = 162,00 Eur, į valstybės biudžetą mokėtinas atsakovo. Viso iš atsakovo priteistinas 216,00 Eur žyminis mokestis.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnis 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme (2021 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas uzufrukto teise valdo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 348,57 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 57 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teismo sprendimą po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.