Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus, Laisvydo Zederštremo,

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (pirma veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (antra veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), J. T. pripažintas recidyvistu.

Civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš J. T. R. L. naudai 1 200 Eur žalos atlyginimo. Iš J. T. priteista 200 Eur valstybės patirtų išlaidų už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad J. T. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. J. T. nusikalto būdamas teistas trylika kartų (iš jų devynis kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną kartą – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje), neišnykus teistumui (1 t., b. l. 162–165, 166–170, 171–187). Po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2025 m. sausio 21 d., J. T. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Be to, J. T. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 189–192). Visa tai rodo, kad J. T. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 194), dėl abiejų veikų nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Įstatymų leidėjas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, yra numatęs keturias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus J. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas tik laisvės atėmimo bausmes – taip jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė nusikalsti dar kartą ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas, t. y. areštas, du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę būtų netikslinga.

11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

12. Nuteistajam J. T. už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 2 metams, savo dydžiais yra žymiai mažesnės negu sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat ne per griežta, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams. Kadangi naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. T. padarė 2024 m. gruodžio 14 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, atsižvelgęs ir į tai, kad nuteistojo naujai padarytos nusikalstamos veikos ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams taip pat nėra per griežta, todėl ją švelninti atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jis nuo teisėsaugos nesislapstė, yra nustatyta J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo. Be to, nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau yra įvertinta jam skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Skundžiamu nuosprendžiu J. T. nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą galutine laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausme, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujus tyčinius nusikaltimus J. T. padarė būdamas teistas trylika kartų, neišnykus teistumui, po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2025 m. sausio 21 d., J. T. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Be to, nors dviem ankstesniais nuosprendžiais J. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tai nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus J. T. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai J. T. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio

17. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

19. Nukentėjusysis R. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš kaltinamojo J. T. 900 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 52–53). Ieškinyje nurodė, kad 900 Eur turtinė žala atsirado dėl to, kad tapo neeksploatuojamos visos keturios jo automobilio padangos (važiuota „nuleistomis“ padangomis), pamestas duslintuvas, nuplėštos užpakalinės posūkių lempos, sugadinta ir nebetinkama naudojimui nesenai remontuota važiuoklė. Pažymėjo, kad jis neturi lėšų nuvykti į atitinkamą įmonę, jog būtų surašytas automobilio sugadinimo aktas ir apskaičiuota remonto kaina, todėl nurodo remonto vidutinę rinkos kainą, kokia būtų norint suremontuoti jo automobilį. Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą vertina 300 Eur, nes automobilis jam reikalingas susisiekimui, todėl labai pergyveno ir patyrė stresą jo neradęs bei sužinojęs, kad jo automobilis yra sudaužytas, nebevažiuojantis (1 t., b. l. 52–56). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis savo ieškinį palaikė, kaltinamasis J. T. sutiko ieškinį atlyginti (1 t., b. l. 61–66). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 900 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė nukentėjusiajam R. L. iš J. T. 1 200 Eur žalos atlyginimo.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. T. nurodo, kad nukentėjusiajam dvi baltos spalvos plastikinės talpos, su jose buvusiu žalios spalvos žymėtu dyzelinu, yra grąžintos pagal 2024 m. gruodžio 15 d. pakvitavimą, todėl prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. Kaip jau minėta, nukentėjusysis, prašydamas priteisti jam 900 Eur turtinei žalai atlyginti, savo ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą patyrė todėl, kad jo automobilis po vagystės tapo neeksploatuojamas – buvo sugadintos visos keturios automobilio padangos, pamestas duslintuvas, nuplėštos užpakalinės posūkių lempos, sugadinta ir nebetinkama naudojimui automobilio važiuoklė. Taigi, nukentėjusysis nenurodė, kad jis turtinę žalą patyrė ir dėl to, jog J. T. iš jo garažo pagrobė jam priklausančias dvi plastikines talpas, su jose buvusiu žymėto dyzelino kuru. Be to, ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas kaip liudytojas R. L. nurodė, kad jis apsisprendė nereikšti J. T. civilinio ieškinio dėl pavogti ir negrąžinto 25 litrų žymėto dyzelino kuro, jam svarbiausia yra automobilis. Kartu nukentėjusysis pažymėjo, kad jam policijos pareigūnai grąžino dvi iš jo pavogtas plastmasines talpas, kuriose buvo 50 litrų žymėto dyzelino kuro (1 t., b. l. 31–32). Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, kad į nukentėjusiojo nurodytą 900 Eur sumą turtinei žalai atlyginti pagrobto dyzelino kuro ir talpų, į kurias jis buvo supiltas, vertė nėra įskaičiuota, tenkinti nuteistojo prašymą ir mažinti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. L. turtinę ir neturtinę žalą patyrė būtent dėl neteisėtų J. T. veiksmų, konstatuoja, kad civilinis ieškinys nukentėjusiajam priteistas pagrįstai. Nepriteisti pareikšto civilinio ieškinio ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.