Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V. (T. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2016 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 4) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda; 5) 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – laisvės apribojimo 1 metams

2 mėnesiams bausmė; 6) 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK

140 straipsnio 3 dalį – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; 7) 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio

2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo su įpareigojimais bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio

2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė

bausmė – laisvės apribojimas su įpareigojimais 6 mėnesiams su 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. V. (T. V.), panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023 m. sausio 30 d., apie 21.00 val., savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. S., – kambaryje tyčia ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį ir ne mažiau kaip 2 kartus tyčia kumščiu sudavė pastarajai į krūtinės ir šonkaulių sritis, tokiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais padarydamas jai muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, nosies kaulų bei dešiniojo 8-9 šonkaulių lūžius. Šiais savo veiksmais T. V. (T. V.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. T. V. (T. V.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad labai gailisi, į narkologo ar psichiatro įskaitas nėra įrašytas, galvos traumą turėjo, anksčiau buvo teistas. Teisės ir pareigos jam išaiškintos, viską suprato, advokatas ir vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, susipažino, viską suprato. Parodymus duoti sutinka jam suprantama lietuvių kalba. Paaiškino, kad J. S. yra jo sugyventinė, su ja gyvena kartu daugiau negu metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Su J. gyvena taikiai, tačiau kyla problemų, kai jie pavartoja alkoholinių gėrimų ir tada vyksta žodiniai konfliktai bei muštynės. Jie nėra priklausomi nuo alkoholinių gėrimų. Kai jis dirba, iš viso negeria alkoholinių gėrimų, tada negeria ir J. 2023 m. sausio 30 d. buvo išvažiavę su J. į Vilniaus miestą, į kavinę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Iš Vilniaus grįžo išgėrę alkoholio. Tiksliai nurodyti, kada grįžo iš Vilniaus negali, bet galimai apie 18.00 val. Būdamas namuose, jis dar išgėrė alaus, o J. negėrė, nes jau buvo daug išgėrusi. Gali būti, kaip surašyta pranešime apie įtarimą, kad apie 21.00 val. kambaryje tarp jo ir J. įvyko žodinis konfliktas. Nurodyti žodinio konflikto priežasties negali, nes dėl savo neblaivumo nepamena. Konflikto metu jis sudavė J. smūgius, tačiau kiek smūgių sudavė negali nurodyti dėl girtumo. Taip pat negali nurodyti būtent kur sudavė smūgius, bet galėjo suduoti smūgius į veido sritį, nes jos veide yra mėlynė. Tikrai dėl savo girtumo negali nurodyti, kiek kartų sudavė J. ir į kokias kūno vietas. Mano, kad J. irgi nelabai atsimins, kiek jis jai smūgių sudavė, nes ji irgi buvo girta. Jie gyvena kartu su jo motina ir broliu, todėl brolis išgirdęs, kad tarp jo ir J. vyksta konfliktas bei muštynės, iškvietė policiją. Kadangi jam reikėjo į darbą, o jis suprato, kad atvykę policijos pareigūnai jį sulaikys, išėjo iš namų ir išvažiavo į miestą, nes kitu atveju jis neišeitų į darbą ir jį prarastų. Jis labai gailisi dėl to, kad konflikto metu su sugyventine J., panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Jis jau apsisprendė, kad problemą su alkoholiu reikia spręsti, todėl planuoja eiti pas specialistus, kad daugiau tokių situacijų neįvyktų. Jis su sugyventine J. jau susitaikė, ji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų. Vilniaus teritorinės ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlygins. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, galės pagyventi pas pažįstamus, kurie jį priglaus, tačiau tikslaus adreso pasakyti negali. Žada nebendrauti ir neieškoti ryšio su J. (1 t., b. l. 128-131).

3. Papildomos 2023 m. balandžio 25 d. apklausos metu T. V. (T. V.) įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, jis parodė, kad savo kaltę dėl to, kad sumušė savo sugyventinę J. S. pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Prieš įteikiant pranešimą apie įtarimą jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, viską suprato, advokatas ir vertėjas jam nereikalingi, nes lietuvių kalba moka ir supranta. Pasilieka prie savo pirminių 2023 m. vasario 3 d. duotų parodymų. Dar kartą pasisako, kad įvykio dieną 2023 m. sausio 30 d. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, todėl, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, dėl savo girtumo visų aplinkybių nurodyti negali. Negali tiksliai nurodyti, kodėl 2023 m. sausio 30 d. tarp jo ir sugyventinės J. kilo konfliktas, kurio metu jis ją sumušė, t. y. sudavė smūgius kumščiu į veido, šonkaulių, krūtinės sritis. Taip pat negali nurodyti, kiek tiksliai sudavė smūgių kumščiu J., nes dėl savo girtumo nepamena, bet gali būti, jog sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Gali būti, kad sudavė J. ne mažiau negu 3 kartus į veido sritį ir ne mažiau negu 2 kartus į krūtinės ir šonkaulių sritis. Dėl to, kad naudojo fizinį smurtą prieš J. labai gailisi, jos atsiprašė. Šiuo metu nedirba, nes jam yra nedarbingumas, kadangi susilaužė koją (1 t., b. l. 143-146).

5. Kaltinamojo T. V. (T. V.) kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad T. V. (T. V.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei J. S.. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. T. V. (T. V.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailėjosi. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios duoti parodymai, specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo metu kitų objektų apžiūros protokoluose ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. V. (T. V.) objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas T. V. (T. V.) veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Teismas, skirdamas bausmę T. V. (T. V.), atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 61 straipsnis), taip pat į ankstesnį jo teistumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnyje. T. V. (T. V.) padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad T. V. (T. V.) atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, taip pat nustatant jam žemiau nurodytus įpareigojimus ir draudimus, kurie susiję su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis.

21. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki penkerių metų.

22. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

23. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK straipsniu, T. V. (T. V.) skiriama 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

24. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. V. (T. V.) paskirtos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

24. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

25. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 84-86), kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo atlyginti Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 201,32 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, esančią Swedbank, AB, yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.

26. T. V. (T. V.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b. l. 132-135), – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso ir policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašais bei kompaktinis diskas su J. S. medicininiais dokumentais – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

T. V. (T. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, T. V. (T. V.) paskirtą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. V. (T. V.) paskirtos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. V. (T. V.) atlyginti Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 201,32 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, esančią Swedbank, AB.

T. V. (T. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso ir policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašais bei kompaktinį diską su J. S. medicininiais dokumentais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.