Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1644-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2A-1644-661/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
L. A.
Trečiasis asmuo
E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e 2A-1644-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-01055-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės ( toliau – ir AB ) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. A. su trečiuoju asmeniu E. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės L. A. 1160,50 EUR dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 26 EUR dydžio žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė L. A. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/435048773 dėl automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės. 2017-10-15 (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ( autobusas ) Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo E. A. kaltės. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu pagal UAB „Truck Service Vilnius“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01002 apmokėjo 2321 € dydžio autobuso Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kainą. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas E. A. neturėjo 25 metų ( eismo įvykio metu jam buvo 21 m. ). Transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas L. A. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.5. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dalį – 50 proc., t. y. 1160,50 EUR.

2. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad atsakovė nuo ieškinio ginasi dviem aspektais: dėl ieškinyje nurodyto netinkamo ieškinio pagrindo ir dėl draudiminiams santykiams taikomo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškinys pareikštas CK 6.263 straipsnio pagrindu, kuris numato žalos atlyginimą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė vykdė savo pareigą ir šiuo atveju žala buvo sukelta nukentėjusiam asmeniui, kuriam ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovė, vykdydama savo tiesioginę veiklą, turėjo sąnaudų, kurių atlyginimas negali būti ginamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Ieškovė jokios žalos nepatyrė, atsakovė turėjo mokėti didesnę draudimo įmoką, tačiau ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti didesnės draudimo įmokos. Šuo atveju ieškovė galėtų reikšti regresinį reikalavimą, tačiau tik esant sutarties pažeidimui. Atsakovė sutarties sąlygų nepažeidė. Apie padidėjusią draudiminę riziką, t. y. transporto priemonės perdavimą 25 metų amžiaus neturinčiam asmeniui, atsakovė ieškovei pranešė 2017-10-16, t. y. kitą dieną po eismo įvykio, per sutartyje nustatytą 3 dienų laikotarpį. Teisę į reikalavimą ieškovė įgijo 2017-10-16, t. y. nuo sužinojimo apie eismo įvykį momento, todėl mano, kad ieškovė praleido ieškinio padavimo senaties terminą. Ieškovė ieškinį padavė 2018-11-14, t. y. praleidusi draudiminiams santykiams nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė priežasčių dėl kurių ieškinio senaties terminą praleido ir neprašo praleisto senaties termino atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas. Prašo atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. A. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1160,50 EUR draudimo išmoką, 26 EUR dydžio žyminį mokestį, iš viso – 1186,50 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 1160,50 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-11-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2017-10-15 perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui jaunesniam nei 25 metų amžiaus, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, dėl ko padidėjo sutartyje numatyta draudimo rizika, apie šį draudimo rizikos padidėjimą atsakovė ieškovui pranešė tik kitą dieną po rizikos padidėjimo – 2017-10-16, tuo pažeidė sutarties 1.5.3. punkte nustatytą įpareigojimą apie draudimo rizikos padidėjimą pranešimą draudikui pateikti ne vėliau nei rizika padidėja, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas 2018-11-14 mokėjimo pavedimu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 2321 EUR dydžio draudimo išmoką. Atsakovė padarytos žalos dydžio, išmokėtos išmokos dydžio neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliantė (atsakovė) L. A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio imperatyvas nustato draudiko teisę į regresinį reikalavimą kaltojo asmens atžvilgiu. Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas ui žalos padarymą asmuo. Apeliantė tikra, kad nėra atsakinga už žalos padarymą, todėl reikalavimas ieškinyje negalėjo būti nukreiptas į apeliantę.

7. Apeliantės manymu teismas taikė CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta normą , kurioje nustatyta kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, nors ieškovas šios normos taikyti neprašė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Draudiko pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką atsiranda ne iš nukentėjusiajam padarytos žalos, bet kyla iš jį ir draudėją siejančios draudimo sutarties.

Šalies argumentai

8. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikalavimo teisę ieškovas įgijo 2017-10-16 d. - kai sužinojo apie savo pažeistą teisę, o būtent, kad apdraustąją transporto priemonę vairavo asmuo neturintis 25 metų, arba 2017-10-23 d. kai ieškovas sudarydamas sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) galutinai buvo nustatė išmokėtiną sumą, todėl laikytina, kad pareikšdamas ieškinį 2018-11-14 d. terminą praleido.

Atsiliepimas

9. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir nepadarė jokių vertinimo taisyklių pažeidimų.

Šalies argumentai

10. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie rizikos dydį lemenčių aplinkybių pasikeitimą turi būti pateiktas ne po eismo įvykio, o prieš padidėjant draudimo rizikai. Žalos bylos administravimo metu L. A. informavo draudiką, kad ji yra automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Kadangi teisminės bylos parengiamojoje stadijoje nebuvo pateikti motyvai dėl automobilio savininko, ieškovas neteikė iš L. A. gautų duomenų apie šio automobilio savininką. Nustatant, kas yra automobilio savininkas, atsižvelgiama ne tik į registro duomenis, bet ir į šalių sudarytas bet VĮ Regitra nepateiktas automobilio pirkimo –pardavimo sutartis.

11. Draudėjui kyla atsakomybė dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, informacijos draudikui nesuteikimo. Be to, vairuotojas apie sutartį ir jos vykdymą (draudimo įmokų mokėjimą ir kt.) turi tik tokią informaciją, kokią gauna iš automobilio savininko, nes draudėjas turi informuoti apdraustuosius apie rizikos dydį įtakojančias (LR draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. Nutarimo Nr. N-47 40. p.) ir kitas aplinkybes. Draudimo sutarties 4.2. numato, kad Draudėjas laikomas atsakingu už Sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš Sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai.

Šalies argumentai

12. Apeliantė teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017-10-16 d., kai AB „Lietuvos draudimas“ sužinojo, kad automobilį vairavo jaunesnis nei 25 metų asmuo. Nei draudikas, nei kitas asmuo 2017-10-16 d negalėjo reikšti ieškinio draudėjui. Priešingai, nei subrogacijos atveju (subrogacija yra asmenų pasikeitimas egzistuojančioje prievolėje), regresinė prievolė yra nauja prievolė. Draudikas (draudimo bendrovė) turi teisę pareikšti regresinį reikalavimą atsakingam asmeniui tik tada, kai išmoka draudimo išmoką. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

14. Šioje byloje ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir apeliantė L. A. 2017-07-29 sudarė transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius ne mažesnis nei 25 metai. Transporto priemonę draudimo sutarties galiojimo metu vairavo jaunesnis nei 25 m. amžiaus asmuo. Apie rizikos dydį lemiančių aplinkybių pasikeitimą draudėjas laiku neinformavo draudiko. AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo draudimo išmoką. Kadangi draudėjas pažeidė draudimo sutartyje ir įstatyme numatytas pareigas, draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos dalį.

15. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu 2017-10-15 transporto priemonę vairavo BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad eismo įvykis įvyko dėl E. A. kaltės. Atsakovė, prašomos priteisti 50 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio ( 1160,50 EUR), neginčija.

16. Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. CK 6.987 straipsnyje draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

17. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016). Sutarties nuostatos, kad draudimo sutarties vykdymo metu turi būti keičiamasi informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui (pvz., apie transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui), skirtos šalių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti.

18. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 114 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi šalims sudarant sutartį), draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant draudimo sutartį turi būti vadovaujamasi, be kita ko, priežiūros institucijos – Draudimo priežiūros komisijos – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (toliau – ir Sąlygos) (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (Sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

20. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Sąlygų 36 punkte nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (Sąlygų 37 punktas). Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (Sąlygų 38 punktas). Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas, draudikui pareikalavus, privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (Sąlygų 39 punktas).

21. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

23. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu, be kita ko, draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas).

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, apeliantė (atsakovė) Draudėja L. A. ir AB „Lietuvos draudimas“, 2017-07-29 sudarydami transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau „Sutartį“) susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo (sutarties 1.5.2.5. p.). Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką- šiuo atveju įmoka būtų buvusi ne 116,49 Eur, o 262,11 Eur.

25. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas E. A. neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo 21 m.). Transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t.y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.5. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas" išmokėtos išmokos dalį.

26. Ieškovas 2017-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 12985718 pervedė į UAB „Truck Sevice Vilnius“ sąskaitą 2321 EUR už 2017-10-15 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, ir tokiu būdu atlygino 2017-10-15 eismo įvykio metu nukentėjusio asmens UAB „Autobusų nuomos centras“ patirtą žalą, todėl įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovę.

27. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2017-10-15, ieškovas apie draudžiamąjį įvykį sužinojo 2017-10-16, atsakovei pateikus pranešimą apie įvykį. Tačiau šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę draudiminiai teisiniai santykiai, todėl ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ( CK 1.127 straipsnio 4 dalis ), o ne nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis ). Ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2017-11-14 – mokėjimo nurodymu pervedė 2321 EUR į UAB „Truck Sevice Vilnius“ sąskaitą už eismo įvykio metu sugadinto autobuso remontą, ieškinį teismui pateikė 2018-11-14, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ( CK 1.125 straipsnio 7 dalis ).

28. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė (atsakovė) 2017-10-15 perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui jaunesniam nei 25 metų amžiaus, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, dėl ko padidėjo sutartyje numatyta draudimo rizika, apie šį draudimo rizikos padidėjimą atsakovė ieškovui pranešė tik kitą dieną po rizikos padidėjimo – 2017-10-16, tuo pažeidė sutarties 1.5.3. punkte nustatytą įpareigojimą apie draudimo rizikos padidėjimą pranešimą draudikui pateikti ne vėliau nei rizika padidėja. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas 2018-11-14 mokėjimo pavedimu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 2321 EUR dydžio draudimo išmoką. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1160,50 EUR yra pagrįstas.

Dėl bylos baigties

29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (atsakovės) L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjas Alvydas Barkauskas