Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1424-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-12
Bylos Nr.: e2S-1424-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-05-7-00002-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas: G. G.
Trečiasis asmuo: Mažeikių rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2S-1424-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00964-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.1.14; 3.3.2.6.2; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2374-1081/2024 pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovei G. G., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. G., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, prašydama priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 9 411,03 Eur nepagrįstai gautų lėšų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovei, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei, ėjusiai tarybos nario pareigas nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., pateikusiai Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, kad vykdydama tarybos nario veiklą patyrė nurodytas išlaidas, nepagrįstai buvo kompensuota 7 830,58 Eur degalų įsigijimo išlaidų, 647,00 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, 300,00 Eur transporto priemonės techninės priežiūros išlaidų ir 633,42 Eur kanceliarijos išlaidų.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį 2019 m.–2023 m. saistė teisiniai santykiai, apibrėžti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti lėšas tarybos nario išlaidoms kompensuoti, o trečiasis asmuo jai tas lėšas išmokėjo patikrinęs prašymų pagrįstumą. Atsakovė neturėjo jokios galimybės daryti įtakos trečiojo asmens sprendimams dėl prašymų kompensuoti išlaidas tenkinimo ar netenkinimo. Todėl šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 22 d., metu, teismui iškėlus klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo, iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-84-951/2024, ieškovė nesutiko su bylos sustabdymu. Nurodė, kad nors civilinis ieškinys šioje byloje ir kaltinimas baudžiamojoje byloje grindžiami tais pačiais dokumentais – atsakovės pateiktomis ataskaitomis ir kvitais, pagal kuriuos jai buvo išmokėtos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos lėšos, tačiau šioje civilinėje byloje nėra įrodinėjamas žalos padarymo faktas. Šioje civilinėje byloje įrodinėjama, jog atsakovės patirtos išlaidos buvo apmokėtos nepagrįstai, todėl ji privalo grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje sprendžiamas nusikalstamų veikų padarymo klausimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatas neturės įtakos šiai civilinei bylai.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas nurodė, kad tikslinga sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovei pareikšti kaltinimai, nes baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui.

6. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimą tikslinga sustabdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00002-2024-3).

8. Teismas nustatė, kad tiek šioje civilinėje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai, tiek Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024 atsakovei pareikštas kaltinimas yra grindžiami tuo, jog atsakovė, eidama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, neteisėtai ir nepagrįstai į išmokų ataskaitas įtraukė duomenis apie dalį patirtų kuro išlaidų karantino laikotarpiu ir automobilio remonto paslaugų išlaidas, kurios buvo susijusios ne su tarybos nario veikla, o su asmeninių poreikių tenkinimu. Taip pat atsakovė į ataskaitas įtraukė duomenis apie kuro kvitus, išduotus kitiems asmenims už degalus, nesusijusius su tarybos nario veikla, dėl ko buvo padaryta žala Mažeikių rajono savivaldybei. Teismas konstatavo, kad tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje būtina įvertinti didelę dalį tų pačių dokumentų, įskaitant išmokų ataskaitas, pirminius apskaitos dokumentus (kvitus ir kt.). Abiejose bylose turi būti nustatyta, ar pagrįstai atsakovė įtraukė nurodytas kuro ir transporto priemonės remonto išlaidas ir ar teisėtai ir pagrįstai pagal pateiktus dokumentus jai buvo išmokėtos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos lėšos. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024 yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų, pateikiant išmokų ataskaitas ir jas pagrindžiančius dokumentus Mažeikių rajono savivaldybei, ir dėl šių ataskaitų pagrindu išmokėtų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama, iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-84-951/2024 ir joje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, todėl byla sustabdytina (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00002-2024-3). Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje keliamas klausimas dėl atsakovės baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abiejose bylose remiamasi tais pačiais dokumentais ir nustatytomis aplinkybėmis dėl degalų įsigijimo ir transporto priemonės remonto karantino laikotarpiu bei atsiskaitymo už degalus banko kortelėmis, kurios nepriklausė atsakovei, tačiau šių bylų įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Todėl minėtos aplinkybės bus vertinamos skirtingais aspektais.

9.2. Šios nagrinėjamos civilinės bylos tiek pagrindas, tiek dalykas yra platesni. Ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovės 9 411,03 Eur, į kuriuos įeina: dyzelino įsigijimo išlaidos (atsakovė nuosavybės teise valdė transporto priemonę, kurios pagrindiniai degalai buvo benzinas); degalų įsigijimo išlaidos, patirtos trečiųjų asmenų ir apmokėtos banko mokėjimo kortelėmis, kurios nepriklausė atsakovei; skirtingų rūšių degalų įsigijimo išlaidos, kai degalai buvo perkami kelis kartus per dieną; degalų įsigijimo išlaidos, patirtos tarybos posėdžių metu; degalų įsigijimo ir transporto priemonės remonto išlaidos, patirtos karantino laikotarpiu; transporto priemonės techninės priežiūros išlaidos; kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nurodytas turtinės žalos dydis yra 6 234,75 Eur. Šią sumą sudaro: degalų įsigijimo išlaidos, patirtos trečiųjų asmenų ir apmokėtos banko mokėjimo kortelėmis, kurios nepriklausė atsakovei; degalų įsigijimo ir transporto priemonės remonto išlaidos, patirtos karantino laikotarpiu.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės, reikšmingos šiai civilinei bylai, turės būti nustatytos baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas taip pat nepagrindė, kodėl šių aplinkybių negalima nustatyti ir įvertinti nagrinėjant civilinę bylą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovė byloje prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kildinamą iš nepagrįsto praturtėjimo. Viena iš būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų yra ta, kad atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir pan.). Tai reiškia, jog teismas privalo nustatyti, kad atsakovė elgėsi neteisėtai (pažeidė įstatymus), dėl ko atsirado žala (nuostoliai), už kurią ji yra atsakinga.

10.2. Baudžiamojoje byloje, dėl kurios pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį sustabdyti civilinę bylą, yra aiškinamasi, ar atsakovė, vykdydama tarybos nario veiklą ir naudodama tam skirtas savivaldybės biudžeto lėšas, veikė teisėtai ar priešingai – neteisėtai ir padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir kartu sukėlė turtinę ir neturtinę žalą.

10.3. Tuo atveju, jei byloje bus nustatyta, kad atsakovė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, bus galima spręsti, ar jos veiksmais buvo padaryta kokia nors žala savivaldybės biudžetui. Taip pat paaiškės, ar yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Baudžiamojoje byloje, dėl kurios teismas priėmė sprendimą sustabdyti civilinę bylą, būtent aiškinamasi, ar atsakovė, vykdydama tarybos nario veiklą ir naudodama tam skirtas savivaldybės biudžeto lėšas, elgėsi teisėtai ar priešingai – neteisėtai ir padarė inkriminuojamas veikas, o kartu turtinę ir neturtinę žalą. Tuo atveju, jeigu byloje bus nustatyta, kad atsakovė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, bus galima spręsti ir dėl to, ar jos veiksmais padaryta kokia nors žala savivaldybės biudžetui. Taip pat bus aišku, ar yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Ieškovės vertinimu, atsakovei, pateikusiai Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, kad vykdydama tarybos nario veiklą patyrė nurodytas išlaidas, nepagrįstai buvo kompensuota 7 830,58 Eur degalų įsigijimo išlaidų, 6 47,00 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, 300,00 Eur transporto priemonės techninės priežiūros išlaidų ir 633,42 Eur kanceliarijos išlaidų.

15. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-84-951/2024, kurioje atsakovė yra kaltinama tuo, kad suklastojusi tikrus dokumentus bei juos panaudojusi apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Atsakovė kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės bei turtinės žalos patyrė juridinis asmuo. Būdama valstybės tarnautoja (valstybės politikė), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. eidama Mažeikių rajono savivaldybės svarbias viešai visuomenės renkamo tarybos nario pareigas, darančias didelę įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, pagal Reglamento 236 punkto nuostatą būdama asmeniškai atsakinga už savo, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narės, ataskaitoje pateiktų išlaidų duomenų tikslumą ir pagrįstumą vykdant tarybos nario pareigas, pažeisdama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-346 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 2 punkto nuostatas, numatančias, kad tarybos narys savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taip pat kitais savivaldybės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Reglamento 232, 234 punktais nustatyta tvarka dėl išmokų skyrimo su tarybos nario veikla susijusioms patirtoms išlaidoms apmokėti, panaudojimo ir atsiskaitymo už jas, siekdama sau turtinės naudos, pasinaudodama tarybos nario padėtimi ir tarybos nario teise iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gauti išmokas už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veiklos vykdymu, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. pateikdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijai suklastotas savo, kaip tarybos narės, išmokų ataskaitas (11 vnt.), jose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas išlaidas kurui bei automobilio remonto paslaugoms, nesusijusioms su tarybos nario išlaidomis, tokiu būdu apgaule įgydama svetimą – Mažeikių rajono savivaldybei priklausantį – turtą, G. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, veikdama priešingai savivaldybės interesams, padarydama kitas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tyčia pažeisdama tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jai, kaip valstybės tarnautojai, suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja, pakenkė Mažeikių rajono savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui ir sumenkino jų prestižą, dėl to didelę neturtinę bei turtinę 6 234,75 Eur žalą patyrė Mažeikių rajono savivaldybė, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

16. Ieškovė teigia, kad baudžiamojoje byloje sprendžiamas atsakovės baudžiamosios atsakomybės klausimas, o civilinėje byloje nagrinėjama atsakovės nepagrįsto praturtėjimo esmė, todėl ieškovė mano, kad byla neturėtų būti stabdoma.

17. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.

18. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, ir dėl šios priežasties nusprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimas negali būti tęsiamas, iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-84-951/2024 ir joje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

20. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civiliniame ginče nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 34 p.).

21. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą yra siejama su asmens veikos pavojingumu visuomenei, o civilinė atsakomybė – su teisinių santykių tarp šalių reguliavimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo argumentus, su jais sutinka. Pritaria apeliantei, kad šios nagrinėjamos civilinės bylos pagrindas ir dalykas yra platesni, nes ieškovė reikalauja priteisti didesnę sumą, t. y. 9 411,03 Eur, kurią sudaro įvairios atsakovės patirtos išlaidos, tokios kaip degalų įsigijimas, transporto priemonės remontas ir techninė priežiūra, taip pat kanceliarinių prekių įsigijimas, o baudžiamojoje byloje nurodytas tik tam tikras turtinės žalos dydis, t. y. 6 234,75 Eur, apimantis tik degalų įsigijimo išlaidas ir transporto priemonės remonto išlaidas.

22. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024 sprendžiama, ar atsakovė padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu), t. y. ar buvo panaudoti ar pagaminti melagingi dokumentai, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo), t. y. ar buvo siekta turtinės naudos apgaulės būdu, ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo), t. y. šiuo atveju analizuojama, ar atsakovė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos ar sukeldama žalos viešiesiems interesams. O šioje civilinėje byloje nagrinėjama atsakovės atsakomybė dėl nepagrįsto praturtėjimo ir vertinama, ar turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo (CK 6.242 straipsnis). Taigi baudžiamoji ir civilinė atsakomybė yra nagrinėjamos skirtinguose teisiniuose kontekstuose, todėl jos turi atskirus tikslus bei vertinimo kriterijus.

23. Baudžiamojoje byloje siekiama nustatyti, ar atsakovė padarė nusikalstamas veikas, kurios turi būti įrodytos remiantis griežtais kaltės nustatymo principais. Tuo tarpu civilinėje byloje orientuojamasi į nepagrįsto praturtėjimo klausimą, vertinama, ar atsakovė įgijo turtą be teisėto pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsniu. Nors tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje vertintina dalis vienodų (dokumentų) įrodymų, tačiau kiekviena byla nagrinėjama pagal atskirus teisės aktus ir sukelia skirtingas teisines pasekmes. Be to, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Teismas nepagrindė, kokios konkrečios baudžiamojoje byloje nustatytinos aplinkybės turi esminę prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai. Be to, net jei baudžiamojoje byloje būtų konstatuota, jog atsakovė nepadarė nusikalstamų veikų, tai savaime nepanaikina galimybės vertinti, ar jos veiksmai sukelia pasekmes civilinės teisės prasme.

24. Teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

25. Apibendrinant pažymėtina, kad civilinės bylos sustabdymas iki baudžiamosios bylos galutinio išsprendimo reikštų proceso vilkinimą (CPK 7 straipsnis), nes baudžiamoji byla gali užtrukti, o civilinėje byloje aptartos aplinkybės gali būti savarankiškai įvertintos ir nenulemtos baudžiamojoje byloje priimto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas šioje situacijoje nėra būtinas, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatai nėra tiesiogiai lemiantys civilinėje byloje spręstinų klausimų ir įrodinėjimo dalyko. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie tam tikri faktai baudžiamojoje byloje nustatytini, kurių pats civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali nustatyti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje reikės įvertinti daug tų pačių dokumentų (įrodymų), kad baudžiamojoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę, nepagrįstos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, todėl skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinami prašymai stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymus stabdyti civilinės bylos Nr. e2-2374-1081/2024 nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-951/2024, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė