- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-744-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01050-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- M. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo M. R. priteisti 83,59 Eur skolą, 166,68 Eur delspinigių, 8,36 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. R. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 83,59 Eur skolos; 40 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo atsiskaitymą su ieškove, priteistina 83,59 Eur neišpirktos turto vertės. Ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktas – mobilusis telefonas „Nokia“ yra kilnojamasis daiktas, tad šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu taikytinu visų formų netesyboms bei formuojama teismų praktika, sumažino skaičiuotinų procentų dydį nuo 0,2 procento iki 0,05 procento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius už 3988 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 166,68 Eur sumą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, atsižvelgiant, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į nepagrįstai ilgą delspinigių susidarymo laikotarpį, teismas laikė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Atsižvelgė, kad ieškovė yra praleidusi bendrąjį ieškinio padavimo senaties terminą, į tai, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teismas ieškovės prašomus priteisti delspinigius mažino iki 40 Eur. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 8,36 Eur baudą - 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, atmetė, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas). Teismas patenkino 48 procentus (123,59 Eur / 258,63 Eur x 100 proc.) reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 7,20 Eur (15 Eur žyminio mokesčio x 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo iš atsakovo M. R. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 40,00 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 166,68 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 8,36 Eur dydžio baudą; patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (83,59 Eur skolos, 166,68 Eur delspinigių, 8,36 Eur baudos, kitų sumų), likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovo UAB „Kapitalo valda” naudai 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismo sprendimas už akių dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas priteisti 126,68 Eur (166,68 Eur – 40,00 Eur) dydžio delspinigius yra nepagrįstas (subjektyvaus pobūdžio), neproporcingas (neadekvatus), neteisingas, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ieškovo atžvilgiu (nors ir stipresnio kontrahento), o priteista 40,00 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu neįvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu. Atsakovas pažeidė Sutarties 5.2 p., 5.5 p., t. y. ieškovui nepranešė apie savo telefono numerio, darbovietes ir kitų reikšmingų (susijusių su Sutarties vykdymu) aplinkybių pasikeitimą, taip pat nepateikė ieškovui (nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam) jokių duomenų apie atsakovo finansine būklę ir jos pasikeitimą. Atsakovas net nuo 2007-06-15 nevykdo Sutarties, t. y., skolon įsigijęs daiktą (mobilųjį telefoną), kreditoriui sumokėjo tik 3 (tris) pačias pirmąsias Išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 10 (dešimties) įmokų), kai tokie pažeidimai yra akivaizdūs. Atsakovas nepranešė kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (kas yra akivaizdu, kadangi skolininkui išsiųsti dokumentai skolininko nurodytu adresu neįsiteikia ir t. t.), todėl iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteista ir 8,36 Eur dydžio bauda.
5.2. Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo (sumažinimo) yra nepagrįstas, subjektyvus (kadangi nėra aiškaus pagrindimo, kodėl delspinigiai sumažinti būtent iki 40,00 Eur dydžio), netgi neteisėtas ieškovo (apelianto) atžvilgiu, pažeidžiantis LR teisės aktų taikymo praktiką. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, jeigu sumažino 0,05 proc. delspinigių dydį dar labiau, tai, nėra pagrįsta. Jeigu pirmosios instancijos teismas 0,05 proc. dydžio delspinigius paskaičiavo už už trumpesnį laikotarpį, tai neaišku už kiek dienų.
5.3. Tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kurios įsigaliojo. 2011-04-11. LR vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. LR vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims (Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1080-638/2017).
5.4. Atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį nebuvo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pažymėtina, kad CK 6.73 str. 2 d.ir CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas talko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja ir ši teises norma yra imperatyvi.
5.5. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, nepriteisė baudos, motyvuodamas tai tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis (LR vartojimo kredito Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, neturėjo jokio pagrindo ieškovės laikyti kredito davėju, kadangi tai ne kredito sutartis. Ieškovas jau ieškinyje nurodė, kad prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, pats sumažino iki 0,05 proc.
5.6. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
5.7. Teismo išvada, jog ieškovas delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakingas už pradelstą įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, jau 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Teismas nevertino tos aplinkybes, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovas patyrė įvairių papildomų išlaidų.
5.8. Negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo, skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina įvykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui, kreditoriui sumokėjo tik 3 (tris) pačias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 10 įmokų). Toks skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, skola santykinai nėra didelė iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiami delspinigiai (tik 40,00 Eur, kai skola 83,59 Eur).
5.9. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais negali ginti vien tik skolininko interesus kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja. Kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. vadovaudamasis LR vartojimo kredito Įstatymo 11 str. 8 d., bei įvertindamas sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros nustatymo aplinkybę, nors šio įstatymo nuostatos netaikomos šalių santykiams. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 40,00 Eur dydžio delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (83,59 Eur), t. y. daugiau kaip 2 (du) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą. Faktiškai, priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra santykinai (per)mažas.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.
Dėl faktinių aplinkybių
7. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. kovo 3 d. su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703583585, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio vertė 105,13 Eur (363 Lt). Atsakovas Sutarties 2.1. punktu įsipareigojo pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką sumokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike numatytas įmokas bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Mokėjimo grafike buvo nustatyta dešimt periodinių mėnesinių įmokų, paskutinė įmoka numatyta 2007 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovas nesilaikė išperkamosios nuomos mokėjimo grafiko ir mokėjimų neatliko, todėl pradinei kreditorei liko skolingas 83,59 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“, Reikalavimo perleidimo sutarties priede - 2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo akte Nr. 552 nustatyta, kad perleista atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 83,59 Eur (288,63 Lt) ir 30,09 Eur (103,91 Lt) delspinigių.
Dėl prejudicijos taikymo
8. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
9. Taigi, apelianto cituojama kasacinio teismo praktika šioje byloje taikoma teisės taikymo aspektu.
Dėl senaties termino
10. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentams, kad atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį nebuvo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. LR CK 6.73 str. 2 d. ir LR CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Vadovaujantis LR CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas talko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja ir ši teises norma yra imperatyvi.
Dėl įrodymų vertinimo
11. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundom argumentą, kad tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis. Todėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos įsigaliojusios 2011-04-11, šiuo atveju netaikomos, nes LR vartojimo kredito įstatymo 41 str. nurodoma, kad LR įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d.
13. Pripažintina, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu taikytinu visų formų netesyboms bei formuojama teismų praktika, sumažino skaičiuotinų procentų dydį nuo 0,2 procento iki 0,05 procento.
14. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo, galėjo spręsti dėl delspinigių priteisimo laikotarpio, kuriam taikyti senaties termino skolininkas neprašė. CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis numato, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Teismas pripažindamas skolininką silpnesniąja šalimi dėl to, kad turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynių metų nuo atsakovo įsipareigojimų perėmimo bei praėjus daugiau nei dešimt metų po atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, turėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Kaip teigia apeliantas, negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo, skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina įvykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui, kreditoriui sumokėjo tik 3 (tris) pačias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 10 įmokų). Toks skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, skola santykinai nėra didelė iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiami delspinigiai (tik 40,00 Eur, kai skola 83,59 Eur).
15. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis ir pripažindamas, kad ieškovas negali iš atsakovo reikalauti neprotingai didelių netesybų - už visas 3988 pradelstas dienas, kas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, sprendžia, kad prašomų priteisti netesybų laikotarpis mažintinas, nustatant netesybų sumą neviršijančią pagrindinės – 83,59 Eur skolos, likusioje delspinigių dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių atmetant (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudos
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo ir 8,36 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, laikytina, ieškovės siekimu nubausti atsakovą, o ne kompensuoti galimai patirtus ieškovės nuostolius. CK 6.71– 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos – netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Keičiant skundžiamą sprendimo už akių dalį, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 9,75 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos 4,84 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kapitalo valda“ (juridinio asmens kodas 126308223) 83,59 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų ir 59 ct) skolą, 83,59 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų ir 59 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,75 Eur (devynių eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 4,84 Eur (keturių eurų ir 84 ct) žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.