Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2007 m. kovo 3 d. su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio vertė 105,13 Eur (363 Lt). Atsakovas Sutarties 2.1. punktu įsipareigojo pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką sumokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike numatytas įmokas bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Mokėjimo grafike buvo nustatyta dešimt periodinių mėnesinių įmokų, paskutinė įmoka numatyta 2007 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovas nesilaikė išperkamosios nuomos mokėjimo grafiko ir mokėjimų neatliko, todėl pradinei kreditorei liko skolingas 83,59 Eur.

2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Iš pateikto priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties – 2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 552 nustatyta, kad perleista atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 83,59 Eur (288,63 Lt) ir 30,09 Eur (103,91 Lt) delspinigių.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovo priteistina 83,59 Eur neišpirktos turto vertės.

Atsakovas pažeidęs mokėjimų grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, taip pat įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.1. punktas). Be to, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2.-5.5. punktus atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei sumokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.

Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktas – mobilusis telefonas „Nokia“ yra kilnojamasis daiktas, tad šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, todėl teismas ex officio (lot – pagal pareigas) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

Pažymėtina, jog ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu taikytinu visų formų netesyboms bei formuojama teismų praktika, sumažino skaičiuotinų procentų dydį nuo 0,2 procento iki 0,05 procento. Vis tik, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius už 3988 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 166,68 Eur sumą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Konkrečiu atveju, atsižvelgtina į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgtina į prievolės sumą, kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į nepagrįstai ilgą delspinigių susidarymo laikotarpį, t. y. kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynių metų nuo atsakovo įsipareigojimų perėmimo bei praėjus daugiau nei dešimt metų po atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, todėl teismas laiko, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovės teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė save pristatydama, kaip investicine rizikos projektų, finansinio ir kito turto valdymo įmone, tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises finansų srityje, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo reikalauti neprotingai didelių netesybų, t. y. už 3988 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reikalauja neprotingai didelių delspinigių, į tai, jog nors atsakovas nepateikė atsiliepimo ir neprašo taikyti, tačiau ieškovė yra praleidusi bendrąjį ieškinio padavimo senaties terminą, į tai, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teismas konstatuoja, kad, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 40 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8,36 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Be to, pastebėtina, jog įvertinus aukščiau išdėstytą bei atsižvelgus į bylos duomenis, laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti bauda siekiama nubausti atsakovą, o ne kompensuoti galimai patirtus ieškovės nuostolius. Tuo tarpu CK 6.71– 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos – netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 48 procentus (123,59 Eur / 258,63 Eur x 100 proc.) reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7,20 Eur (15 Eur žyminio mokesčio x 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223:

83,59 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 59 ct) skolos;40 Eur (keturiasdešimt eurų) delspinigių;5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;7,20 Eur (septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.