Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Raimondui Merčaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. AM-ALYANN-105678627‑17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) vyriausiosios specialistės Živilės Adžgauskaitės 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. AM-ALYANN-105678627‑17 R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine nuobauda – 225 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad laiku neįvykdė teisėto Druskininkų agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. gegužės 21 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. DA-08-04 (toliau – Privalomasis nurodymas) – iki 2017 m. vasario 15 d. nepašalino visos medinių konstrukcijų tvoros su betoniniu pamatu iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos, esančios žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sodyba yra 1960 metų, tvora pastatyta taip pat šiais metais ir įregistruota VĮ Registrų centre 99 m ilgio. Upės krantas buvo veikiamas erozijos, todėl siekiant krantą apsaugoti nuo erozijos 2008-2010 metais per visą sodybos kraštą pagal susiformavusią upės vagos kranto liniją krantas buvo sutvirtintas akmenimis, nepaisant to, krantas ir toliau buvo veikiamas erozijos. Privalomąjį nurodymą, įsigaliojus teismo sprendimui, turėjo įvykdyti žiemos laikotarpiu. Tvora susidėjo iš medinės ir betoninės dalių, dalis tvoros buvo vandenyje, todėl žiemos metu išardyti betoninę dalį nebuvo galimybės. Iki Privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos, vasario mėnesio pirmomis dienomis, nuardė medinę tvoros dalį, užtikrindamas laisvą praėjimą, ir atsiradus galimybei bei leidžiant oro sąlygoms, samdėsi statybų firmą, kuri išpjovė tvoros betoninius pamatus. Tvorą nuardė apie 3 metrus iki sodyboje esančio lauko židinio ir stoginės, nes jo manymu išardyti tvorą už lauko židinio sienos nebūtų buvę protinga. Išardžius tvorą, dalis tvoros buvo likusi upės pakrantės apsaugos juostoje, todėl siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą kalbėjo su aplinkos apsaugos agentūros žmonėmis dėl kranto linijos, buvo supažindintas su saugomų teritorijų įstatymu, kuris reglamentuoja krantus ir jų atstatymą. Pagal teisinį reglamentavimą jis turi imtis priemonių išsaugoti, atstatyti krantą, o iki 4 a krantas atstatomas be derinimų, pranešimų ar kitų dokumentų. Susipažinęs su teisės aktais, nusprendė Privalomąjį nurodymą įvykdyti atstatydamas erozijos paveiktą krantą, todėl, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, ėmėsi kranto linijos, paveiktos erozijos, atstatymo darbų ir 2017 m. kovo 30 d. atstatė iš viso 33 ar 34 m². Kranto linija buvo atstatyta pagal 2005-2006 metais buvusį krantą, dviejuose taškuose, sodybos kraštuose ties tvora. Nuardžius dalį tvoros bei atstačius kranto liniją, tvora liko stovėti už upės pakrantės apsaugos juostos, todėl tvirtina, kad Privalomąjį nurodymą įvykdė visiškai. Laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą tinkamai neturėjo galimybės dėl oro sąlygų ir suklydo šiuo pagrindu nepateikdamas Departamentui prašymo pratęsti termino Privalomajam nurodymui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimu R. M. nubaustas 225 Eur bauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neįvykdė Departamento Druskininkų agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Privalomojo nurodymo reikalavimo iki 2017 m. vasario 15 d. iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pašalinti visą medinių konstrukcijų tvorą su betoniniu pamatu ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo <...> paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodami tuo, kad R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo faktą bei jo kaltę.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Administracinė atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties akto 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugo įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, <...>. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam nusižengimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog per nustatytą terminą neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M., nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, jį apskundė Departamentui, vėliau Kauno apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas priimtas teisėtai, R. M. apeliacinį skundą atmetė (administracinio nusižengimo byla, b. l. 65-75). Tuo pagrindu pripažintina, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas bei galiojantis, todėl turėjo būti laiku įvykdytas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas neginčija fakto, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. vasario 15 d., tačiau nurodo, kad nutarimas buvo priimtas vadovaujantis neišsamiais ir nepatikimais dokumentais, kurie negali būti vertinami kaip įrodymai, iš esmės neatlikus patikrinimo, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, bei nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo faktą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo argumentais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. <...>. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), todėl teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamento Druskininkų agentūra 2017 m. vasario 24 d. atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir surašė Faktų fiksavimo pažymą, kurioje užfiksavo, jog R. M. priklausančiame Žemės sklype Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje vykdomi tvoros griovimo darbai, vandens apsaugos juostoje dešinėje sklypo pusėje nuo vandens kranto linijos tvora nuardyta 3,15 m, kairėje sklypo pusėje – 2,73 m, tvoros betoninis pamatas iš vandens apsaugos juostos nepašalintas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19-20). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo, jog šio patikrinimo metu atlikti matavimai nebuvo fiksuojami jokioje pažymoje, schemoje, tiksli kranto linija nebuvo nustatinėjama, todėl jo pagrindu surašyta Faktų fiksavimo pažyma yra netinkamas įrodymas. Liudytojas, Departamento Druskininkų agentūros vedėjas, S. Kvaraciejus nurodė, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo terminui 2017 m. vasario mėnesį nuvyko patikrinti, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas. Atlikęs matavimus nustatė, kad Privalomasis nurodymas nebuvo laiku įvykdytas, nes upės pakrantės apsaugos juostoje buvo likusi dalis nenugriautos medinės tvoros bei visa betoninė tvoros dalis, visus nustatytus faktus bei matavimus surašė pažymoje. Kranto linija laikė tvoros betono krašto pabaigą, nuo kurio atliko visus matavimus, nes tokiu būdu kranto liniją bei apsaugos juostą nustatė ir 2014 m. Iš 2017 m. vasario 24 d. Faktų fiksavimo pažymos matyti, kad joje surašyti patikrinimo metu nustatyti matavimai, matavimai atlikti galiojančia matavimo juosta, prie šios Faktų fiksavimo pažymos pridėtos dvi nuotraukos su paaiškinimais, jog 2017 m. vasario 24 d. Ratnyčios upės vandens apsaugos juostoje dešinėje pusėje nuo vandens kranto linijos tvora nuardyta 3,15 m, kairėje pusėje nuo vandens kranto linijos tvora nuardyta 2,73 m (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19-23), kas paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nurodytas aplinkybes, jog šio patikrinimo metu atlikti matavimai nebuvo užfiksuoti. Iš prie šios Faktų fiksavimo pažymos pridėtų nuotraukų bei į bylą R. M. pateiktų 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 19 d. nuotraukų (b. l. 105-110, administracinio nusižengimo byla, b. l. 22-23) matyti, kad tvoros betoninio pamato pabaiga dešinėje sklypo pusėje sutampa su kranto linija, kairėje pusėje yra už kranto linijos virš upės. Įvertinus šias aplinkybes bei liudytojo S. Kvaraciejaus nurodytas aplinkybes, jog atstumai buvo matuojami nuo tvoros betoninio pamato krašto, pripažintina, kad 2017 m. vasario 24 d. Faktų fiksavimo pažymoje užfiksuoti matavimų duomenys turi tam tikrų netikslumų, nes atliekant matavimus nustatyta, jog kairėje sklypo pusėje tvoros medinė konstrukcija 2,73 m nuardyta ne nuo faktinės tuo metu buvusios kranto linijos kaip nurodyta šioje pažymoje, o nuo tvoros betoninio pamato krašto, tačiau vien ši aplinkybė, nėra pagrindas Faktų fiksavimo pažymos, kurioje užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, turintys reikšmės nustatant administracinio nusižengimo padarymo faktą, laikyti netinkamu įrodymu. Tuo pagrindu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas, kad 2017 m. vasario 24 d. Faktų fiksavimo pažyma yra netinkamas įrodymas, atmestina kaip nepagrįsta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas taip pat ginčija įrodymų – 2017 m. kovo 30 d. Faktų fiksavimo pažymos bei 2017 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akto – patikimumą ir leistinumą, pagrinde argumentuodami tuo, kad šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikrinimų metu nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Departamento atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šie dokumentai kaip įrodymai buvo vertinami tose ribose, kuriose patikrinimo duomenys susiję su nustatytu atstumu nuo medinės tvoros su betoniniu pamatu galo iki Ratnyčios upės kranto linijos. Pažymėjo, kad jau 2017 m. vasario 24 d. patikrinimo metu buvo nustatytas faktas, jog R. M. laiku tinkamai neįvykdė Privalomojo nurodymo, o vėliau atliktų patikrinimų dokumentai, tame tarpe ir ginčijami dokumentai, papildė bei pagrindė šį faktą. Byloje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti, ar R. M. įvykdė Privalomąjį nurodymą, 2017 m. vasario 24 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog Privalomasis nurodymas pradėtas vykdyti, tačiau nėra įvykdytas tinkamai (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 19-20). Liudytojas S. Kvaraciejus nurodė, kad siekiant pašalinti visus neaiškumus nusprendė atlikti kitą patikrinimą kviečiant patikrinime dalyvauti R. M.. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. M. buvo informuotas, jog pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui 2017 m. kovo 22 d. bus atliekamas patikrinimas dėl Privalomajame nurodyme duotų reikalavimų įvykdymo ar neįvykdymo fakto konstatavimo. R. M. prašymu patikrinimo data buvo perkelta į 2017 m. kovo 30 d., tačiau R. M. 2017 m. kovo 28 d. informavo, jog šiame patikrinime dalyvauti negalės, todėl R. M. pakartotinai buvo kviečiamas dalyvauti 2017 m. balandžio 6 d. atliekamame patikrinime (b. l. 24-30). Departamente 2017 m. kovo 29 d. gauti Seimo Antikorupcijos komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštas Nr. S-2017-3043 ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. kovo 29 d. raštas Nr. 3S-17779 dėl galimų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų R. M. priklausančiame Žemės sklype, todėl Departamento Kontrolės organizavimo skyrius 2017 m. kovo 30 d. atliko raštuose nurodytų aplinkybių patikrinimą bei surašė Faktų fiksavimo pažymą, kurioje be kita ko, nustatė, kad ties R. M. priklausančio Žemės sklypo šiaurės rytiniu ir pietrytiniu kampais Ratnyčios upės vagoje yra akmenų krūvos, kurių užimamas plotas upės vagoje ties sklypo šiaurės rytiniu kampu – 11,55 m², ties sklypo pietrytiniu kampu – 5,69 m², atstumas nuo medinių konstrukcijų su betoniniu pamatu tvoros iki esamos kranto linijos ties šiaurės rytiniu sklypo kampu, matuojant statmenai esamai kranto linijai – 2 m, atstumas nuo medinių konstrukcijų su betoniniu pamatu tvoros iki esamos kranto linijos ties pietrytiniu sklypo kampu – 2,5 m. Upės krantų erozijos požymių ar kranto linijos kasimo darbų ties sklypu nepastebėta (b. l. 39-40). Departamento Druskininkų agentūra pakartotinai 2017 m. balandžio 6 d. atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir surašė Faktų fiksavimo pažymą, kurioje konstatavo, kad neįmanoma nustatyti buvusio Ratnyčios upės kranto, nuo kurio buvo duotas Privalomasis nurodymas nugriauti 5 m medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais vandens apsaugos juostoje, nes Ratnyčios upėje suversti akmenys, užpilta skaldelė taip pakeista upės kranto linija, matavimus atliks ir tikslius duomenis pateiks matininkas A. B. (b. l. 33-34). Departamento Kontrolės organizavimo skyrius 2017 m. balandžio 6 d., tikslu patikrinti gautų pranešimų pateiktą informaciją bei faktus dėl galimų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų, dalyvaujant matininkui A. B., Ratnyčios upės ruože bei pakrantės apsaugos juostos teritorijoje prie R. M. priklausančio Žemės sklypo atliko patikrinimą bei 2017 m. gegužės 3 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. KO01-17/01, kuriame nustatė, jog prie R. M. priklausančio Žemės sklypo šiaurės rytinio ir pietrytinio kampų, Ratnyčios upės vagoje supiltos 2 akmenų krūvos, o 2017 m. balandžio 3 d. išsiaiškinta, kad ant akmenų užpiltas skaldos ir žvyro sluoksnis, kurio upės vanduo neapsemia. Sklypas ribojasi su Ratnyčios upe, o sklypo dalis nuo akmenų upės vagoje iki esamos tvoros su betoniniu pagrindu taip pat užpilta skaldos ir žvyro sluoksniu. Atlikus minėtus darbus buvo pažeista natūralios upės vaga, pakeista upės kranto linija, užpilta dalis Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos. Patikrinimo akte taip pat užfiksuoti patikrinimo metu matininko A. B. nustatyti matavimo duomenys, tarp kurių užfiksuota, jog sklypo šiaurės rytiniame kampe, Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, stovi 2,43 m tvoros su betoniniu pamatu, o sklypo pietrytiniame kampe – 2,12 m (b. l. 49-52). Liudytoja A. Bružienė, dalyvavusi ginčijamuose patikrinimuose, nurodė, kad patikrinimai atlikti siekiant nustatyti, ar nebuvo pažeidimų pakeičiant Ratnyčios upės kranto liniją. Pirmo patikrinimo metu (2017 m. kovo 30 d.) buvo rastos į upės vagą suverstos dvi akmenų krūvos ties tvoros galais. Antro patikrinimo metu (2017 m. balandžio 6 d.) buvo nustatyta, jog kranto linija buvo pakeista supilant akmenis, taip pat buvo užfiksuotas ir kitas pažeidimas, jog pakrantės apsaugos juostoje yra dalis tvoros. Remiantis patikrinimų metu nustatytais geodeziniais matavimais, foto fiksacija, apžiūra vietoje, 2017 m. gegužės 3 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo nurodyta aplinkybe, kad 2017 m. kovo 30 d. Faktų fiksavimo pažymoje bei 2017 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akte yra užfiksuoti duomenys iš atliktų patikrinimų, kurių tikslas nebuvo Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šie dokumentai negalėjo būti vertinami kaip įrodymai nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje sprendžiant administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. ANK 596 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Departamento nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatinėjama, ar R. M. iki nustatyto termino įvykdė teisėtą Privalomąjį nurodymą ir ar yra pagrindas jį traukti administracinėn atsakomybėn. Nustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios sudėties požymius turėjo būti nustatyta, jog R. M. iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos nepašalino medinių konstrukcijų tvoros su betoniniais pamatais. Ginčijamuose dokumentuose yra užfiksuoti atstumai nuo tvoros krašto iki kranto linijos, tvoros matmenys pakrantės apsaugos juostoje, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuose dokumentuose yra duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, visi duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas bei objektyvumas nekelia abejonių, todėl Departamentas priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai šiuos dokumentus laikė įrodymais ir jais rėmėsi nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą.

R. M. atstovas taip pat nurodo, jog 2017 m. balandžio 6 d. atlikto patikrinimo metu geodezininko A. B. matavimai yra neišsamūs, nes atliekant matavimus nebuvo nustatyta patikrinimo metu buvusi tiksli Ratnyčios upės kranto linija bei pakrantės apsaugos juosta, plane nenurodyti ir su pakrantės juostos šoninėmis dalimis nepažymėti koordinačių taškai, o kranto linija nepagrįstai nustatyta pagal 2014 m. kadastrinių matavimų duomenis, kadangi atliekant žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus kranto linijos nenustatinėjamos ir Nekilnojamojo turto kadastre neregistruojamos. Departamento atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad nustatant kranto liniją geodezininkas A. B. vadovavosi 2014 metų žemės sklypo kadastro duomenimis, pagal kuriuos R. M. priklausančio žemės sklypo riba sutapo su Ratnyčios upės kranto linija. Liudytoja A. Bružienė nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d. patikrinime dalyvavo geodezininkas A. B., kuris vykdė matavimus, nes tik jis galėjo tiksliai išmatuoti, kaip yra pakitusi kranto linija bei nuimant koordinates įvertinti situaciją pakrantės juostoje. Patikrinimo metu kranto linija buvo pakeista, ankstesnės kranto linijos nesimatė, todėl buvusi kranto linija buvo nustatyta pagal paskutinius 2014 m. kadastro duomenis, pagal kuriuos taip pat buvo nustatyta ir pakrantės apsaugos juosta, kadangi ji nuo 2014 metų nebuvo pakitusi. Iš prie 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. KO01‑17/01 pridėtų A. B. geodezijos individualios įmonės matavimų rezultatų (plano) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 55) matyti, jog šiame plane, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, yra užfiksuota patikrinimo metu buvusi faktinė situacija, plane nurodyta ne tik buvusi kranto linija, bet ir užfiksuoti patikrinimo metu buvusių sudėtų akmenų plotai, jų atstumai nuo buvusios kranto linijos iki krašto, užfiksuoti atstumai nuo tvoros pabaigos iki sklypo kampų, visi taškai sužymėti koordinačių žiniaraštyje, o tai yra pakankami duomenys nustatant bei įvertinant Privalomojo nurodymo metu buvusią kranto liniją, atstumus nuo tvoros galo iki kranto linijos bei pakrantės apsaugos juostą. Aplinkybė, kad koordinačių žiniaraščio sudarymo data nurodyta 2017 m. spalio 19 d., nepaneigia fakto, jog koordinatės buvo nustatytos 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo metu, kuriame dalyvavo bei matavimus atliko koordinačių žiniaraštį sudaręs geodezininkas, ką patvirtino ir Departamento atstovas bei liudytoja A. Bružienė. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, jog atliekant matavimus nepagrįstai buvo remiamasi 2014 m. liepos 4 d. IĮ „Žemata“ parengtu planu bei žemės sklypo kadastro duomenimis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 65-75), spręsdami Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimą, konstatavo faktą, jog Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ribose ir pačioje upėje, kuri ribojasi su R. M. priklausančiu žemės sklypu, Privalomojo nurodymo davimo metu buvo pastatyta medinių konstrukcijų tvora su betoniniais pamatais, šis faktas konstatuotas be kitų įrodymų remiantis ir 2014 m. liepos mėnesio žemės sklypo bei tvoros kadastriniais duomenimis pagal IĮ „Žemata“ parengtą planą, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Byloje duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys būtų nuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka, ar, kad nuo 2014 m. liepos 4 d. pasikeitė R. M. priklausančio Žemės sklypo riba ties Ratnyčios upeliu, ar nuo Privalomojo nurodymo davimo iki jame nustatyto termino pasikeitė kranto linija, nėra. Priešingai, iš byloje esančio 2014 m. liepos 4 d. Žemės sklypo plano (b. l. 75), R. M. pateiktų 2014 m. rugpjūčio 4 d. bei 2016 m. lapkričio 19 d. nuotraukų (b. l. 105-110), 2017 m. vasario 24 d. patikrinimo metu darytų nuotraukų (administracinio nusižengimo byla, b. l. 22-23), įvertinus tai, kad visa Žemės sklypo pakrantė buvo sutvirtinta akmenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuo Privalomojo nurodymo surašymo iki pirmojo patikrinimo atlikimo (2017 m. vasario 24 d.) kranto linija pakitusi nebuvo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog per minėtą laikotarpį kranto linija jo įsitikinimu keitėsi bei galimai buvo pasislinkusi apie 40 cm sodybos kryptimi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima kategoriškai daryti tokią išvadą, teismui nepateikė. Tuo tarpu, R. M. į bylą pateikta 2014 m. spalio 14 d. išvada dėl Ratnyčios upės ruožo ties (duomenys neskelbtini) (b. l. 91), neįrodo šio fakto, kadangi šioje išvadoje faktai apie R. M. priklausančio žemės sklypo krantą buvo nustatyti 2014 m. rugsėjo mėn., kokia buvo kranto padėtis vėliau, ar ji keitėsi, išvadoje duomenų nepateikta. Be to, nors šioje išvadoje nurodyta, jog krantas paplautas nuo 1,2 m iki 1,5 m nuo menamos kranto linijos, tačiau ši nustatyta aplinkybė nėra informatyvi, nes iš išvados turinio neaišku nuo kokios menamos kranto linijos atlikti šie matavimai bei kada ir kokiu būdu ši menama kranto linija buvo nustatyta. R. M. nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 5 d. raštas Nr. (12-6)-D8-4787 (b. l. 93), kuriame tik deklaratyviai nurodyta, jog Ratnyčios upelio krantuose vyksta erozija, tačiau tai neįrodo, kad minimu laikotarpiu Žemės sklype esantis krantas upės vandens buvo nuardytas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad Departamento atstovai bei geodezininkas, siekiant išsiaiškinti, ar Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas laiku, buvusią kranto liniją, kuri pagal 2014 m. liepos 4 d. žemės sklypo planą sutapo su Žemės sklypo riba, pagrįstai nustatinėjo pagal minėtą žemės sklypo planą. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad nustatyta kranto linija buvo naudojama įvertinant, ar Privalomasis nurodymas įvykdytas laiku, atmestinas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas, jog šiuo atveju kranto linija negalėjo būti nustatinėjama Departamento pareigūnų atliekamų patikrinimo metu, nes patikrinimai buvo atlikti žiemos ir pavasario laikotarpiu. Be to, teismas neturi pagrindo sutikti ir su R. M. atstovo argumentu, jog kranto linija bei pakrantės apsaugos juosta turėjo būti nustatinėjama pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis. R. M. atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatai (toliau –Nuostatai), kurių 30 punkte nurodyta, jog į kadastrą duomenys surašomi tik nustačius, kad tai teisingi duomenys ir informacija. Pagal šiame kadastre esančius kadastro duomenis nuo gyvenamojo namo iki kranto linijos yra virš 7 m, o tvoros Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje nėra. Nurodyti duomenys yra oficialūs ir turi pirmenybę prieš Nekilnojamojo turto registrą. Teismas sutinka su R. M. atstovu, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre esantys duomenys, atsižvelgiant į jo steigimo tikslą, yra pagrindinis oficialus šaltinis, apibūdinantis šių nuostatų 3 punkte nurodytas Lietuvos Respublikoje esančias upes, ežerus ir tvenkinius bei jų specifinius duomenis, tarp kurių ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas (Nuostatų 17.9., 18.7. punktai), tačiau, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjamo dalyko specifiką, vadovautis šiuo metu minėtame kadastre esančiais duomenimis nėra pagrindo, kadangi jie neatitinka faktinės situacijos. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenų (b. l. 95, 111-112), Žemės sklypo riba ties Ratnyčios upe pagal 2014 m. liepos 4 d. žemės sklypo plano koordinates taškuose Nr. 2 ir Nr. 10, šiame kadastre pažymėta sulig pakrantės apsaugos juostos pabaiga, t. y. nutolusi apie 5 metrus nuo Ratnyčios upės kranto linijos. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad surašant Privalomąjį nurodymą Žemės sklypo riba sutapo su upės kranto linija, o upės kranto linija pasikeitė tik R. M. 2017 m. kovo mėnesį į upės krantą bei upės vagą sudėjus akmenis. R. M. teismo posėdyje ne kartą akcentavo, jog Ratnyčios upė ties jam priklausančiu žemės sklypu išvalius krantą nuo 2005-2006 m. veikiama erozijos platėjo, dėl ko 2008-2010 metais krantas buvo sutvirtintas akmenimis. 2014 m. spalio 14 d. išvadoje dėl Ratnyčios upės ruožo ties (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nustatyti, kokia buvo istorinė upės vagos kranto linija, jos pobūdį tiriamame ruože ties (duomenys neskelbtini), yra neįmanoma. Archyvinė istorinė medžiaga, fiksuojanti upės kranto liniją, nėra įtikinama, o analizuoti topografiniai ar ortofoto žemėlapiai nėra tikslūs, nes juose pokyčiai nėra fiksuojami. Ratnyčios upės vaga tiriamame ruože ties (duomenys neskelbtini), yra šiek tiek platesnė (apie 2-3 m) lyginant su aukščiau ir žemiau esančiu ruožu (b. l. 91), tai matyti ir geodezininko A. B. 2017 m. balandžio 10 d. sudarytoje schemoje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 55). Šios aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Ratnyčios upės vagos plotis ties šiuo Žemės sklypu buvo išplatėjęs ir upės kranto linija sutapo su Žemės sklypo riba. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų neaišku, kada į upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą buvo įregistruoti R. M. atstovo pateikti duomenys, tačiau pagal byloje esančius įrodymus tiek Privalomojo nurodymo surašymo metu, tiek šiuo metu šie duomenys yra pasikeitę ir neatitinka upių, ežerų ir tvenkinių kadastre esančių duomenų, todėl šie duomenys kadastre turėtų būti tikslinami Nuostatų IV dalyje nustatyta tvarka ir jais remtis nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

R. M. bei jo atstovas įrodinėdami, jog Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, į bylą pateikė antstolės J. Jakimavičienės 2017 m. balandžio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 7. Iš šio protokolo (administracinio nusižengimo byla, b. l. 57) matyti, kad protokole R. M. priklausančiame Žemės sklype nustatyti faktai (atstumas nuo žemės sklypo juosiančios tvoros iki Ratnyčios upės kranto linijos) užfiksuoti 2017 m. balandžio 3 d. 2017 m. kovo 30 d. Faktų fiksavimo pažymoje nustatyta, jog ties R. M. Žemės sklypo šiaurės rytiniu ir pietrytiniu kampais, Ratnyčios upės vagoje yra akmenų krūvos (administracinio nusižengimo byla, b. l. 39-40). R. M. patvirtino, kad akmenys ties žemės sklypo tvoros galais pakrantėje bei upės vagoje buvo sudėti 2017 m. kovo mėnesį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolės 2017 m. balandžio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole R. M. Žemės sklypą juosiančios tvoros atstumai iki Ratnyčios upės kranto linijos buvo užfiksuoti jau šio žemės sklypo krante bei upės vagoje ties tvoros galais sudėjus akmenis, kurie buvo sudėti suėjus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui, todėl nustatant, ar R. M. nustatytu laiku įvykdė Privalomąjį nurodymą, šis antstolės protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės, ką pagrįstai nurodė ir Departamentas priimtame skundžiamame nutarime. R. M. skunde nurodo, kad jam nebuvo surašytas pakartotinis privalomasis nurodymas, kaip tai numato Įstatymo 24 straipsnis, kas patvirtina, jog jis nebuvo pasyvus ir Privalomąjį nurodymą įvykdė, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. Departamento Druskininkų agentūros vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, S. Kvaraciejus, neįvykdžius Privalomojo nurodymo, davė R. M. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. DA7-05, kuriuo nurodė iki 2017 m. birželio 30 d. pašalinti iš Žemės sklypo Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos pagal Privalomąjį nurodymą nepašalintą tvoros dalį (administracinio nusižengimo byla, b. l. 63-64), kas paneigia R. M. skunde nurodytas aplinkybes.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas nekelia abejonių, išanalizavo kiekvieną iš jų atskirai, nurodė, kuriais įrodymais remiasi bei kuriuos atmeta, ir įvertinęs jų visumą, pagrįstai nustatė, kad R. M. laiku tinkamai neįvykdė teisėto Privalomojo nurodymo reikalavimo pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais. Šios aplinkybės neneigia ir pats R. M., tačiau teigia, kad laiku tinkamai įvykdyti Privalomojo nurodymo negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Taigi, byloje taip pat keliamas ir R. M. kaltės vykdant Privalomąjį nurodymą klausimas.

Pažymėtina, kad konstatuoti asmens kaltę pagal ANK 317 straipsnio 1 dalyje nepakanka nustatyti fakto, jog asmuo nustatytu terminu neįvykdė jo atžvilgiu priimto privalomojo nurodymo, tačiau taip pat būtina nustatyti, kad asmuo tokius veiksmus atliko tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2679/2010, N62-3281/2010, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-631-397/2016, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-33-581/2017). R. M. nurodė, jog Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti žiemos laikotarpiu, todėl medinę tvoros dalį nuardė iki nustatyto termino, tačiau kadangi tvoros betoninės dalies esant šalčiams išardyti nebuvo galimybės, šią tvoros dalį išardė 2017 m. kovo mėnesį pasamdęs statybos įmonę. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 24 d. R. M. priklausančiame žemės sklype Ratnyčios upės vandens apsaugos juostoje buvo vykdomi tvoros griovimo darbai, iš pakrantės apsaugos juostos buvo nuardyta dalis tvoros medinės konstrukcijos, tvoros betoninis pamatas nepašalintas ir jo dalis sulig nuardytos tvoros medine konstrukcija 2017 m. kovo 30 d. jau buvo nuimta (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19-23, 45). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Privalomasis nurodymas nustatytu terminu nebuvo tinkamai įvykdytas. R. M. nurodo, kad Privalomąjį nurodymą įvykdyti laiku sutrukdė žiemos metu buvusios blogos oro sąlygos ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2017 m. vasario mėnesio orų apžvalgą, kuri patvirtina, jog šio mėnesio pradžioje žemiausia oro temperatūra buvo nukritusi nuo 11 iki 19 laipsnių šalčio, dirvožemio įšalimo gylis didėjo ir didžiausias įšalas susiformavo mėnesio viduryje (b. l. 89). Teismas įvertinęs tai, kad tvoros pamatus sudarė betonas, kurių dalis buvo žemėje, sutinka, kad esant žemės įšalui išardyti bei iš įšalusios žemės išimti betoninius tvoros pamatus vasario mėnesio pradžioje nebuvo galimybės, kas įvertinus tai, jog pamatų ardymo darbai buvo atliekami 2017 m. kovo mėnesį, leistų teigti, jog R. M. siekė įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau šios R. M. nurodytos aplinkybės (oro sąlygos) netrukdė R. M. iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos iki 2017 m. vasario 15 d. pašalinti visas tvoros medines konstrukcijas. R. M. nurodė, kad tvoros medinės konstrukcijos buvo nuardytos iki žemės sklype esančių statinių (lauko žininio bei stoginės), iki kurių, esant tinkamoms oro sąlygoms (2017 m. kovo mėnesį), buvo nuardytas ir tvoros betoninis pamatas. Abiejose sklypo pusėse tvora buvo nuardyta apie 3 metrus nuo tuo metu buvusios faktinės kranto linijos, ardyti tvorą toliau nei buvo statiniai, nebuvo protinga, todėl buvo sprendžiamas klausimas, kokiu būdu atlaisvinti 5 metrų pakrantės apsaugos juostą. Konsultavosi su aplinkos apsaugos agentūros žmonėmis, buvo supažindintas su saugomų teritorijų įstatymu, kurio pagrindu nusprendė atstatyti erozijos paveiktą krantą, todėl ties tvoros galais į upės vagą sudėjo akmenis ir tokiu būdu atstatė 2005-2006 metais buvusią kranto liniją bei įvykdė Privalomąjį nurodymą. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo turinio, jame aiškiai nurodyta, kad R. M. turėjo pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu patvirtinto Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 punktą Ratnyčios upei nustatyta 5 metrų vandens apsaugos juosta matuojama nuo upės kranto linijos. Byloje nustatyta, kad R. M. Žemės sklypą juosiančios tvoros dešinysis galas, esantis ties pietrytiniu sklypo kampu, sutapo su kranto linija, kairysis tvoros galas, esantis ties šiaurės rytiniu sklypo kampu, buvo užėjęs už kranto linijos ir baigėsi virš upės vagos. Taigi, R. M. tinkamam Privalomajam nurodymui įvykdyti turėjo iš upės vagos bei 5 metrus nuo upės kranto linijos, kuri nuo Privalomojo nurodymo surašymo iki 2017 m. vasario 15 d., nepasikeitė, pašalinti (kas pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia panaikinti, padaryti, kad nebebūtų) medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais. Nors R. M. atstovas nurodo, kad Privalomajame nurodyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta, jog vykdydamas šį reikalavimą R. M. privalo nugriauti tam tikro konkretaus ilgio tvoros dalį, tačiau tai neįrodo, jog R. M. nebuvo suprantamas Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas. R. M. teismo posėdyje nurodė, kad nuardžius apie 3 metrus tvoros nuo kranto linijos iki Žemės sklype buvusių statinių, toliau ardyti tvorą buvo neprotinga, todėl sprendė klausimą dėl kranto linijos atstatymo, kas leidžia spręsti, jog R. M. suprato, jog jis turi nuardyti 5 metrus tvoros nuo kranto linijos, tačiau jis nusprendė pakrantės apsaugos juostoje likusios tvoros negriauti, o ties tvoros galais pakrantėje bei upės vagoje sudėti akmenis, kuriuos sudėjus pasikeitė upės kranto linija. Byloje duomenų, kad Privalomąjį nurodymą būtų buvę galima įvykdyti kitokiu būdu, t. y. savarankiškai pakeičiant kranto liniją, taip kartu pakeičiant ir Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostą, nei ji buvo Privalomojo nurodymo surašymo metu, nėra, todėl vykdant šį Privalomąjį nurodymą pakrantės apsaugos juosta turėjo būti nustatoma nuo kranto linijos buvusios iki 2017 m. vasario 15 d. Pažymėtina, kad R. M. nusprendęs atstatyti krantą ir taip pakeisti kranto liniją turėjo bendradarbiauti su Departamentu, aiškintis, ar tai būtų tinkamas būdas Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau jis susidariusios situacijos ir jos išsprendimo būdų bei galimybių nesiaiškino, o vien jo nurodyta aplinkybė, kad tvorą ardyti už Žemės sklypo esančių statinių (lauko židinio bei stoginės) jo manymu nebuvo protinga nesudarė pagrindo pakeisti Privalomojo nurodymo įvykdymo būdo ir negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis sutrukdžiusi tinkamai jį įgyvendinti. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą ir juos išanalizavęs, sprendžia, kad R. M. gavęs Privalomąjį nurodymą, žinodamas, jog jis yra teisėtas ir turi būti įvykdytas, suprasdamas jo įvykdymo tvarką bei būdą, nesiaiškindamas susidariusios situacijos ir jos galimų kitų išsprendimo būdų bei galimybių, ką prieš atlikdamas kitokius veiksmus nei numatyta Privalomajame nurodyme privalėjo daryti, savo neveikimą pateisindamas Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų neprotingumu bei jo įvykdymu kitokiu būdu, siekė išvengti pareigos tinkamai įvykdyti Privalomąją nurodymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. M. kaltę tinkamai neįvykdžius Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų laiku, todėl pripažintina, kad R. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. R. M. skundžiamu nutarimu, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, taigi paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tyčia), nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytą žalą aplinkai, nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-14/2012, 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT‑14/2012), todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, Departamento nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo R. M. nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 225 Eur bauda, nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.