Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-02 · Civilinė byla Nr. 2S-510-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-02Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-02
Bylos Nr.
2S-510-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31935-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
R. M., D. V.
Atsakovas
J. H.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-510-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31935-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. M. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir D. V. ieškinį atsakovei J. H. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. M. ir D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1) atidalinti ieškovei R. M. nuosavybės teise priklausančią 11746/16870 dalį neįrengtos pastogės daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės J. N. 2014 m. parengtą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą;

2) atidalinti ieškovams R. M. ir D. V. nuosavybės teise priklausančias 4179/16870 dalis neįrengtos pastogės daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės J. N. 2014 m. parengtą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Įvertinęs tai, jog ieškinyje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai, o teismui pateiktas vieno ieškinio reikalavimo apmokėjimo kvitas, teismas įpareigojo ieškovus antrąjį ieškinio reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 135 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad ginčo palėpės bendrosios konstrukcijos priklauso ir kitiems namo patalpų savininkams, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisėms ir pareigoms. Remiantis išdėstytu, ieškovai įpareigoti pateikti teismui tikslų visų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų sąrašą (ieškinio parengimo/pateikimo dienai) bei įtraukti į bylą likusius neįtrauktus savininkus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodant jų rekvizitus CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nustatyta tvarka (CPK 47 str. 1 d.) bei pateikti trūkstamą ieškinio egzempliorių kiekį.

Kadangi su ieškiniu pateiktos 2005 m. vasario 28 d. atidalinimo plano ir 2014 m. atidalinimo plano kopijos, o reikalavimuose prašoma atidalinti pagal 2014 m. planus, todėl, atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, teismas, vadovaudamasis CPK 114 straipsnio 2 dalimi įpareigojo ieškovus pateikti teismui palėpės atidalinimo projektų originalus pilna apimtimi (su patalpų matavimais, patalpų eksplikacijomis, techniniais duomenimis, aiškinamaisiais raštais ir kt.), suderintus su teritorijos architektu ir kultūros paveldo apsaugos skyriumi.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai R. M. ir D. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.

Atskirojo skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinyje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai ir ieškovai įpareigoti antrąjį ieškinio reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Nors ieškiniu prašoma padalinti pastogę į tris dalis (R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 11746/16870 pastogės dalis; R. M. ir D. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 4179/16870 pastogės dalis; atsakovei nuosavybės teise priklausančias pastogės dalis, kurios yra neįregistruotos), tačiau iš esmės yra pareikštas vienas reikalavimas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio dalies atidalijimo iš bendrąją daline nuosavybės teise priklausančios pastogės. Ieškovo nurodytas atidalijimo būdas - kai atskirai prašoma išskirti ieškovei R. M. asmenine nuosavybe bei ieškovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias dalis - nereiškia dviejų savarankiškų reikalavimų, o tik nurodomas prašomas atidalinimo būdas.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukti visi daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkai, ir todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti tokių savininkų sąrašą ieškinio parengimo dienai bei pateikti trūkstamą ieškinio egzempliorių kiekį. Ieškovai nupirko visas kitiems bendraturčiams priklausančias pastogės idealiąsias dalis, išskyrus dalis, kurios priklauso atsakovei ir šiuo metu nėra įregistruotos ir teisės į jas priklauso atsakovei. Kadangi prašomas atidalinti nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso tik 3 asmenims, nėra jokio pagrindo teigti, kad atidalinimas iš šio daikto turės įtakos kitiems pastate patalpas turintiems asmenims. Teismo nurodytų asmenų (pastate patalpas turinčių asmenų) įtraukimas į procesą, nesant jų suinteresuotumui bylos išsprendimu, tik apsunkintų procesą, pakenktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimams (CPK 7 str.).

3) Teismas nepagrįstai nurodė teismui pateikti atidalijimo projektų originalus pilna apimtimi, suderintus su teritorijos architektu ir kultūros paveldo skyriumi. Joks teisės aktas nenustato reikalavimo bendraturčiams sprendžiant nuosavybės pasidalinimo klausimus juos suderinti su trečiaisiais asmenimis (teritorijos architektu bei kultūros paveldo skyriumi). Skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodytas tokio teismo reikalavimo teisinis pagrindas. Šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių, o ne nekilnojamojo daikto - pastogės rekonstrukcijos ar pertvarkymo klausimai, todėl reikalavimas suderinti atidalinimo planą su teritorijos architektu bei kultūros paveldo skyriumi yra nepagristi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-302/2013).

Įvertinęs šioje byloje pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus, nurodė ieškinio faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes) bei pateikė su ieškinio reikalavimais susijusius pagrindinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareikštą ieškinį, kaip vieną iš pagrindų nurodė tai, kad ieškovai nepateikė palėpės atidalinimo projektų originalų pilna apimtimi, suderintų su teritorijos architektu ir kultūros paveldo apsaugos skyriumi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo pagrindu teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio, nes tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Kaip paminėta, įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o šis reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti palėpės atidalinimo projektų originalus pilna apimtimi, suderintus su teritorijos architektu ir kultūros paveldo apsaugos skyriumi, iš esmės susijęs su ieškinio pagrindimu, todėl toks reikalavimas buvo nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį ir dėl to, kad ieškovai nepateikė tikslaus visų daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų sąrašo ir neįtraukė į nagrinėjamą bylą nurodyto namo savininkų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Tokio pobūdžio klausimai taip pat gali būti išspręsti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 226 str.). Be to, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami į procesą teismo iniciatyva (CPK 47 str., 1 d.), teismo iniciatyva tokie asmenys gali būti ir pašalinti iš bylos nagrinėjimo (CPK 47 str. 5 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių (daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų) teisėms ir pareigoms, turėjo teisę savo iniciatyva šiuos asmenis įtraukti į nagrinėjimą bylą, o ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai pareiškė du savarankiškus (neturtinius) ieškinio reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Ieškinio reikalavimų vertinimo nekeičia tas faktas, kad abu reikalavimai reiškiami dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi atskirai prašoma atidalinti ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir bendrai ieškovų jungtinės nuosavybės teise turimos neįrengtos pastogės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šie reikalavimai vertintini kaip savarankiški, todėl ir apmokestinami atskirai. Bylos duomenys įrodo, kad ieškovai apmokėjo tik vieną ieškinio reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį už antrą ieškinio reikalavimą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo, nes nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo teisiškai pagrįsti ir būtini. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, iš dalies naikintina, ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovų R. M. ir D. V. ieškinio atsakovei J. H. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė