Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-2293-465/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
2-2293-465/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31935-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
R. M., D. V.
Atsakovas
J. H.
Civilinė byla Nr.2-2293-465/2015
Vieningas proceso Nr. 2-68-3-31935-2014-7Procesinio dokumento kategorija 99.5; 116.1; 30.9.1VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė

sekretoriaujant Stanislavai Justynai Stankevičdalyvaujant ieškovų atstovui adv.Vaidotui Vaičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir D. V. ieškinį atsakovei J. H. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ir atsakovė yra negyvenamųjų patalpų (unik. Nr. 4400-0185-2755 :1404), esančių Pylimo g. 33, Vilniuje, savininkai. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė R. M., įsigijusi butą gyvenamajame name, Pylimo g.33, Vilniuje, įgijo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę į minėtas negyvenamąsias patapas (toliau – Pastogę). Nupirkusi iš kitų bendraturčių jiems priklausiusias Pastogės dalis, ieškovė ketino įsirengti naują butą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės R. M. iniciatyva 2005 metais buvo parengtas jai prikalausančių idealiųjų dalių atidalijimo planas, o 2006-06-08 ieškovei išduotas statybos leidimas pagal jį įrengti Pastogėje butą. Įrengtas butas šiuo metu dar nėra įregistruotas. Ieškovai teigia, kad 2005-10-15 po santuokos sudarymo jie įsigijo ir kitiems bendraturčiams priklausiusias Pastogės dalis, išskyrus dalį, priklausančią atsakovei. Ieškovai nurodo, kad atsakovei, kaip buto, esančio Pylimo g. 33- 29, Vilniuje savininkei, pastate priklauso 9,45 kv.m Pastogės dalis, į kurią daiktinių teisių ji iki šiol nėra įregistravusi. Ieškovų teigimu, atsakovė jai priklausančią Pastogės dalį parduoti atsisakė, nesirūpina jų įregistravimu, kitų Pastogės naudojimo alternatyvų nesiūlo. Todėl ieškovai prašo atidalinti tiek atskirai ieškovei R. M., tiek ir abiems ieškovams bendrai priklausančias idealiąsias Pastogės dalis 168,70 kv.m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Pylimo g. 33, Vilniuje pagal architektės J.Norkutės 2014 metais parengtą atidalijimo planą. Atidalintoje Pastogės dalyje ieškovai ketina įsirengti atskirą butą. Pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą iš atsakovei priklausančių Pastogės dalių būtų suformuota atskira patalpa su atskiru įėjimu, kurią, pasak ieškovų, atsakovė galėtų naudotis nepriklausomai nuo ieškovų. Ieškiniu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovų lėšomis buvo įrengti laiptai. Visos negyvenamosios patalpos – palėpės dalys, išskyrus atskovės, yra įsigytos ieškovų, todėl palėpe niekas nesinaudoja. Nurodė, kad siūlomas patalpų atidalijimo variantas jokia forma netrukdys nei atsakovei, nei kitiems patalpų pastate savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu.

Atsakovei procesiniai dokumetai įteikti bei apie teismo posėdį pranešta CPK 130 str. tvarka. Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str.1,2 d.). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS kolegijos 2009-06-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009) , o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11746/16870 negyvenamųjų patalpų (toliau –Pastogės), esančių Pylimo g. 33, Vilniuje (unik. Nr. 4400-0185-2755:1404) idealiosios dalys, abiems ieškovams R. M. ir D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4179/16870 Pastogės idealiosios dalys, o atsakovei – 945/16870 Pastogės idealiosios dalys (pastarųjų nuosavybės teisė NTR nėra įregistruota) (b.l.11-13).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vienintelė iš namo bendraturčių neįregistravo savo nuosavybės dalies į Pastogę, bei, kaip nurodo ieškovai nesiekia jomis naudotis. Byloje nėra pateikta jokių Pastogės dalių panaudojimo alternatyvų, pasiūlymų dėl Pastogės dalies panaudojimo tvarkos. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio sprendimo varianto. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kaip matyti iš architektės J.Norkutės parengto negyvenamųjų patalpų atidalijimo plano, iš atsakovei priklausančios Pastogės dalių būtų suformuota atskira patalpa su atskiru įėjimu, kuri galėtų būti naudojama nepriklausomai nuo ieškovų. Teismo vertinimu, atidalijus pastogės dalis pagal ieškovų siūlomą planą, kiekviena iš atidalijamų dalių galės būti naudojamos kaip atskiri objektai ir toks jų naudojimas netrukdys naudoti butų ir kitų patalpų pagal jų paskirtį, dalis (CK 4.82 str.). Šių dalių naudojimui išskiriamos bendrojo naudojimo patalpos – 10.10 kv.m laiptai, dėl kurių su atsakove buvo suderinta dar 2005 metais. Pažymėtina, kad prašomi suformuoti atskiri daiktai iš esmės atitinka bendraturčių dalis bendroje dalinėje nuosavybėje bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais bei tenkintinais.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis CK 4.80 str.1 ir 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.1d. 3 p., 7 str.1d. bei vadovaudamasis CPK 93, 259-270 str. str., teismas nusprendė :

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) priklausančias 11746/16870 dalis 168,70 kv.m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unik. Nr.4400-0185-2755:1404), esančios Pylimo g. 33, Vilniuje pagal architektės J.Norkutės 2014m.parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir D. V. (a.k(duomenys neskelbtini) priklausančias 4179/16870 dalis 168,70 kv.m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unik. Nr. 4400-0185-2755:1404), esančios Pylimo g. 33, Vilniuje pagal architektės J.Norkutės 2014 m. parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą.

Priteisti iš atsakovės J. H. (a.k(duomenys neskelbtini) 82 EUR (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovų R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir D. V. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė