- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1396-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03814-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B., atstovaujamo advokato Igorio Manzurovo, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-472-329/2015 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl išmokų užskaitymo, išvadą byloje teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo E. B. ir atsakovės G. B. santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-399/2011. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu E. B., iš motinos atsakovės G. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovas E. B. ieškiniu prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl priteisto E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo padidinant išlaikymą iki 800 Lt kiekvienam vaikui, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–2). Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, bendrovė, kurios direktoriumi buvo ieškovas, veiklos nevykdo ir iš šios įmonės ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 125 Lt, todėl turi būti keičiamas priteistas vaikams išlaikymas, jį padidinant. Dukroms išlaikyti reikia po 1 000 Lt /231 Eur kiekvienai per mėnesį: maistui – po 90 Eur, higienos reikmenims – po 15 Eur, apatiniams ir viršutiniams drabužiams, avalynei – po 100 Eur, mokymosi priemonėms – po 52 Eur, laisvalaikiui, žaislams, transportui – po 31 Eur. Kadangi ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, todėl prašė priteisti iš atsakovės didesnę išlaikymo dalį – po 800 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį iki jų pilnametystės.
Šalies argumentai
Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ar kad pasikeitė vaikų poreikiai. Ieškovo nurodoma vaikams išlaikyti reikalinga suma po 1 000 Lt kiekvienam vaikui turi būti paskirstyta tarp abiejų tėvų lygiomis dalimis. Prašydamas padidinti išlaikymą vaikams, ieškovas nurodė vienintelę aplinkybę - kad bendrovė, kurioje jis dirbo direktoriumi, nevykdo veiklos ir jis negauna iš jos pajamų, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie visą savo turimą turtą ir pajamas, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Atsakovės turtinė padėtis nuo 2011-11-08 priimto teismo sprendimo nepagerėjo, ji gyvena Vokietijoje ir viena augina 2 metų vaiką, nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto, gauna tik 184 Eur vaiko pašalpą, ją pačią su vaiku išlaiko jos tėvai. Prie vaikų išlaikymo ji siekia prisidėti pagal galimybes, nupirkdama joms drabužių, kitų reikalingų daiktų, bet ieškovas, gyvendamas Vokietijoje, slepia nuo jos dukras, ignoruoja ją, nepriima daiktų. Atsakovė pateiktu patikslintu priešieškiniu ieškovui E. B. prašė užskaityti Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Meckenheimo miesto valdybos išmokėtą išlaikymą už G. B. dukroms E. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio, priteistą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-399/2011 (t. 4, b. l. 1–4). Ieškovas kreipėsi į Vokietijos valstybę su prašymu, kad būtų mokamas išlaikymas dukroms, nes atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, kadangi nedirba, augina mažametę dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal šį prašymą Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Meckenheimo miesto valdyba paskyrė nepilnametėms dukroms E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kiekvienai išlaikymo išmoką, kuri mokama už atsakovę, nes ji nėra pajėgi teikti išlaikymą vaikams. Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Meckenheimo miesto valdybai nusprendus už ją mokėti vaikams E. ir E. išlaikymą, ir esant priimtam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimui priteisti iš jos išlaikymą dukroms E. ir E., susidarė situacija, kad išlaikymas tiems patiems vaikams teikiamas dviejuose skirtingose valstybėse, todėl Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Meckenheimo miesto valdybai perėmus pareigą mokėti nepilnamečiams vaikams E. B. ir E. B. išlaikymą, šios valstybinės institucijos mokamos išmokos turi būti užskaitomos į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteistą iš atsakovės išlaikymo sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu (t. 4, b. l. 20–27) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. B. ir atsakovės G. B. iš kiekvieno valstybei po 13,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu E. B., iš motinos atsakovės G. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2013-09-30 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl priteisto E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo jį padidinant iki 800 Lt / 232 Eur kiekvienam vaikai kas mėnesį. Ieškovas, kaip pagrindinį motyvą iš atsakovės nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydžio padidinimui, nurodė jo turtinės padėties pablogėjimą, susijusį tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo direktoriaus pareigose, veiklos nevykdymu ir dėl to iš šios įmonės ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimu iki 125 Lt per mėnesį, o taip pat teismo posėdžio metu ieškovo atstovas būtinumą padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą papildomai motyvavo išaugusiais vaikų poreikiais. Savo pablogėjusiai turtinei padėčiai pagrįsti ieškovas su ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus (t. 1, b. l. 14–15) ir pažymą apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius (t. 1, b. l. 16). Jokių kitų duomenų nei apie savo, nei apie atsakovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, o taip pat apie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių skaičiuotę ieškovas nepateikė. Ieškovas su teismu nebendradarbiavo, teismo reikalavimų pateikti duomenis apie savo pajamas ir turtą Vokietijoje nevykdė, dėl ko jam buvo taikoma 500 Lt bauda. Teismas nustatė, kad ieškovas E. B. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis ieškovas iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Lt per mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 800 Lt iki 1 500 Lt per mėnesį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis ieškovas 2011 m., 2012 m., 2013 m. gavo pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 9 400 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 111,95 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 264,00 Lt. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas yra vienintelis akcininkas ir vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-02-15 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje bendrovėje gaunantis su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių ieškovo turtinei padėčiai nustatyti pagal jo gyvenamąją vietą Vokietijoje, tačiau tokių duomenų gauti nepavyko, Vokietijos atitinkamos institucijos atsisakė teikti duomenis apie ieškovo turtą tretiesiems asmenims. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė augina mažametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), atsakovė Lietuvoje socialiniu draudimu nėra drausta ir nekilnojamojo turto neturi, atsakovei Vokietijoje Federalinės įdarbinimo agentūros Bonos Šeimos išmokų tarnyba moka atsakovės auginamam vaikui A. B. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio 184 Eur vaiko pašalpą, jai pagal gyvenamąją vietą yra skiriamos išmokos pragyvenimui, būsto šildymui, į bylą pateikti paskolos rašteliai, sutartys patvirtina atsakovės teiginius, kad jai su vaiku išgyventi padeda kiti asmenys, skolindami pinigus bei teikdami piniginę paramą. Pagal ieškovo E. B. prašymą Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Meckenheimo miesto valdyba nuo 2013-10-14 ieškovui mokėjo vaikų E. ir E. išlaikymui skirtą išmoką, kuri dukros E. atžvilgiu buvo nutraukta mokėti nuo 2014-05-12, sulaukus dvylikos metų. Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad po 2011 m. lapkričio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. kad ieškovo padėtis žymiai pablogėjo, o atsakovės – pagerėjo. Taip pat ieškovas neįrodė ir padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių. Vien tai, kad vaikai pakeitė gyvenamąją vietą ir paaugo, teismo nuomone, nesudaro pagrindo, esant nepakitusiai atsakovės turtinei padėčiai, didinti iš jos priteistą išlaikymą. Kad atsakovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi ir išlieka sudėtinga, jai nedirbant ir vienai auginant mažametį vaiką, teismas sprendė įvertinęs pateiktus iš atsakovės gyvenamosios vietos duomenis. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už jo, todėl atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie dukrų išlaikymo, kaip neįrodytus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. (t. 4, b. l. 32–33) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį ieškinio dalyje panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinio dalyje sprendimą palikti nepakeistą, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų klausimą, kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir subjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas. Skunde teigiama, kad atsakovė vengia atlikti pareigą išlaikyti savo vaikus, su mergaitėmis nebendrauja ir neieško su jomis kontakto, nedalyvauja jų auklėjime. Šiai dienai mergaičių poreikiai žymiai išaugo, nes pasiekė paauglystės amžių. Teismo posėdžio metu buvo detaliai išvardintos poreikių apimtis ir kaina. Taip pat buvo nurodyta, kad vaikais ir jų išlaikymu rūpinasi tik tėvas, kurio pajamos sumažėjo, todėl būtina taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas. Nors jau abi mergaitės neteks galimybės būti išlaikomomis Vokietijos nuo š. m. liepos mėnesio, viena, E. B. jau netekusi tokios galimybės nuo 2014 m. gegužės mėnesio, teismas nusprendė, kad po 200 Lt priteista su iš atsakovės mergaitėms suma yra pakankama jų išlaikymui, kai teismų praktika nurodo, kad vidutiniškai kiekvienam vaikui turi būti skiriama 1 MMA (1 050 Lt apie 306 eurai) per mėnesį. Apeliantas mano, kad jo pateikti dokumentai patvirtina jo pasikeitusią turtinę padėtį bei padidėjusius vaikų poreikius, tačiau teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus byloje ir padarė neteisingas išvadas, kad priteistinos išlaikymo sumos dydžio iš atsakovės keisti nereikia. Atsakovė nėra neįgali ir gali tinkamai pasirūpinti teikiant reikiamą išlaikymą jos vaikams. Šiai dienai šią pareigą išimtinai atlieka tik atsakovas be minimalios atsakovės pagalbos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra 1 050 Lt (306 Eur). Sutinkamai su teismų praktika išlaikymo dydis vaikams turi būti siejamas su MMA. Taigi, laikantis šios nuostatos, kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama kas mėnesį po 1 050 Lt išlaikymui. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovo atlyginimas yra labai mažas, tai didesne išlaikymo dalimi vaikų išlaikymui turi prisidėti atsakovė, kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti skirdama po 800 Lt (231,70 Eur).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė G. B. (t. 4, b. l. 38–43) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2014 m. gegužės 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-399/2011 dalyje priteisto materialinio išlaikymo išieškojimo vykdymą iš atsakovės G. B. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovės pareiga išlaikyti nepilnametes dukteris niekur nedingo, o buvo tik sustabdytas išieškojimo vykdymas, todėl 2014 m. pabaigoje pagal antstolio paskaičiavimus atsakovė turėjo 17 136,18 Lt (kas atitinka 4 992 Eur) įsiskolinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, todėl mokėtino išlaikymo dydžio padidinimas iš esmės pažeistų atsakovės interesus, kadangi išaugtų dar didesnis įsiskolinimas. Šiuo metu atsakovė studijuoja ir viena augina mažametę dukterį A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), tad neturi galimybės dirbti. Jokių išmokų Lietuvoje atsakovė negauna, tai buvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovė gauna tik 184 Eur per mėnesį Vokietijoje dukters A. B. išlaikymui, atsakovei skiriamos išmokos būsto šildymui, pragyvenimui ji nuolat skolinasi pinigų iš draugų ir artimųjų. Dabartinė atsakovės materialinė padėtis leidžia atsakovei skirti ne daugiau kaip po 57,92 Eur kiekvienos dukters išlaikymui. Jei teismas nustatytų didesnį išlaikymo vaikams dydį, tai atsakovės materialinė padėtis dar labiau pablogėtų, o tai iš esmės pažeistų ne tik atsakovės, bet ir mažametės dukters A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) interesus. Teismui yra pateikti įrodymai, kad ieškovas yra skolingas atsakovei 21 708,75 Lt (kas atitinka 6 287,29 EUR) sumą, ieškovui vengiant grąžinti skolą atsakovei, pastaroji neturi lėšų mokėti išlaikymą dukroms E. B. ir E. B.. Išlaikymas E. B. ir E. B. yra teikiamas dvejose valstybėse, tai yra Lietuvoje (išlaikymo įsiskolinimas pagal antstolio apskaičiavimus vis didėja) ir Vokietijoje (Vokietijoje dukroms išlaikymą teikia valstybė), todėl nėra teisinio pagrindo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą Lietuvoje, nes tai nepagrįstai suvaržytų ir apsunkintų atsakovės bei jos mažametės dukters A. B. padėtį. Byloje ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir neįrodė, kad padidėjo vaikų poreikiai. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtą ir pajamas Vokietijoje, todėl teismas objektyviai negalėjo įvertinti visų faktinių aplinkybių. Be to, iš pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, nuslėpė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas gavo 18 775,95 Lt pajamų. Be to, ieškovui priklausančios bendrovės 2011–2013 m. laikotarpiu veikė pelningai (t. 3, b. l. 145–150). Ieškovas yra nesąžiningas ir siekia priversti atsakovę mokėti išlaikymą dukroms E. B. ir E. B. ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Atsakovė nevengia atlikti pareigos išlaikyti dukteris ir byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pagal galimybes ji stengiasi prisidėti prie dukterų išlaikymo, tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės galioja 2014 m. gegužės 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priteisto materialinio išlaikymo išieškojimo vykdymą, atsižvelgiant į atsakovės turtinius interesus ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsakovės materialinei padėčiai pagerėjus, atsakovė nedelsiant grąžins susidariusį įsiskolinimą, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 105, 107, 109). Ieškovas geranoriškai neleidžia atsakovei bendrauti su dukterimis, todėl atsakovė nuo 2014 m. Vokietijoje veda bylą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. 2015-03-26 Vokietijos teismas Amtsgericht Rheinbach Familiengericht Beschluss priėmė sprendimą byloje dėl G. B. bendravimo su mergaitėmis tvarkos, kuriuo buvo paskirtas žmogus bendravimo tarpininkas, kuris užtikrintų susitikimų priežiūrą, kad atsakovė galėtų bendrauti su vaikais. Vokietijos teismo sprendimas priimtas po skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo, todėl atsakovė prašo prijungti šį įrodymą, kurio pateikimo galimybė iškilo vėliau, bei kuris paneigia ieškovo atstovo apeliaciniame skunde išsakytus teiginius, kad atsakovė neieško kontakto su savo dukromis E. B. ir E. B., be to, pagrindžia atsakovės teiginius, kad atsakovė visokeriopomis priemonėmis stengiasi bendrauti su vaikais. Atsakovės žiniomis, Vokietijoje, kur nuolat gyvena ieškovas, ieškovas gauna iš Vokietijos valstybės nedarbo socialinio draudimo išmoką (apie 1 000 Eur), o taip pat gauna išmokas iš JOBCENTER (po 180 Eur už kiekvieną nepilnametę dukterį) bei vaikų pinigus iš Famielienkasse (po 184 Eur už kiekvieną nepilnametę dukterį), ieškovas slepia nuo teismo Vokietijoje gaunamas pajamas, be to, gauna išmokas vaikams iš Vokietijos valstybės, todėl nepagrįsti yra ieškovo atstovo teiginiai, kad vaikų išlaikymo pareigą atlieka tik ieškovas. Ieškovui nepateikus įrodymų apie jo turtinę padėtį Vokietijoje, yra sunku nustatyti, kokio dydžio išlaikymą jis pats gali skirti dukroms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – Rheinbach apylinkės teismo, Šeimos bylų teismo sprendimą, kuris paneigia apelianto teiginius, jog atsakovė siekia bendrauti su vaikais.
C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateiktas prašymas dėl įrodymo prijungimo yra nesusijęs su tarp šalių iškilusiu ginču, todėl remiantis CPK 314 straipsniu atsakovės aptartas prašymas netenkintinas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Ieškovas prašė išlaikymo dydį, priteistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu, nepilnametėms dukroms E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį ieškinio dalyje panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai - Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu nepilnametėms dukroms E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikomą po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 231,69 Eur (800 Lt) per mėnesį kiekvienai dukrai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) bei pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad po 2011 m. lapkričio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. kad ieškovo padėtis žymiai pablogėjo, o atsakovės – pagerėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė augina mažametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), atsakovė Lietuvoje socialiniu draudimu nėra drausta ir nekilnojamojo turto neturi, atsakovei Vokietijoje Federalinės įdarbinimo agentūros Bonos Šeimos išmokų tarnyba moka atsakovės auginamam vaikui A. B. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio 184 Eur vaiko pašalpą, jai pagal gyvenamąją vietą yra skiriamos išmokos pragyvenimui, būsto šildymui, į bylą pateikti paskolos rašteliai, sutartys patvirtina atsakovės teiginius, kad jai su vaiku išgyventi padeda kiti asmenys, skolindami pinigus bei teikdami piniginę paramą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje tinkamai buvo įvertinta ir ieškovo turtinė padėtis. Ieškovas, kaip pagrindinį motyvą iš atsakovės nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydžio padidinimui, nurodė jo turtinės padėties pablogėjimą, susijusį tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo direktoriaus pareigose, veiklos nevykdymu ir dėl to iš šios įmonės ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimu iki 125 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pareikalavo ieškovą pateikti teismui duomenis apie savo pajamas ir turtą Vokietijoje, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė ( CPK 178 straipsnis). Teismas surinko duomenis apie ieškovo turtą Lietuvos Respublikoje bei nustatė, kad ieškovas E. B. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis ieškovas iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Lt per mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 800 Lt iki 1 500 Lt per mėnesį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis ieškovas 2011 m., 2012 m., 2013 m. gavo pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 9 400 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 111,95 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 264,00 Lt. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas yra vienintelis akcininkas ir vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-02-15 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje bendrovėje gaunantis su darbo santykiais susijusias pajamas. Taigi, ieškovas yra vienintelis įmonės akcininkas, taip pat įmonės direktorius, todėl sau mokamą atlyginimą nusistato tik jis pats. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, jog jo turtinė padėtis pablogėjusi dėl prarasto darbingumo ar padidėjusio išlaikytinių skaičiaus. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi atsakovė augina mažametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių turtinę padėtį nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo bei padidinti priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas taip pat neįrodė ir padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių. Vien tai, kad vaikai paaugo, nesudaro pagrindo, esant nepakitusiai atsakovės turtinei padėčiai, didinti iš jos priteistą išlaikymą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečių dukrų poreikiai išaugo dėl padidėjusių išlaidų dukrų sveikatos priežiūrai, mokymui, gebėjimų ugdymui ar pomėgiams. Nors apeliantas nepilnamečių dukrų išaugusius poreikius sieja su minimalia mėnesine alga, tačiau, kaip minėta, nenustačius atsakovės iš esmės pasikeitusios turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama kas mėnesį po 1 050 Lt išlaikymui, todėl didesne išlaikymo dalimi vaikų išlaikymui turi prisidėti atsakovė, kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti skirdama po 800 Lt (231,70 Eur).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą argumentaciją apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą ( CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 150 Eur už konsultacijas, 200 Eur už susipažinimą su bylą ir 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 4, b. l. 59). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 7., 8.11., 8.19. punktus, už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas maksimalus dydis 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 928,85 Eur (1,3 x 714,50 Eur), o už vieną teisinių konsultacijų valandą 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 71,45 Eur (0,1x714,50 Eur). Atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus dydžius bei į CPK 98 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, bei į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą (1 050 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, o taip pat atsižvelgiant į šios konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas byloje ( CPK 98 straipsnio 2 dalis), atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš ieškovo E. B. atsakovei G. B. priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septyni šimtai eurų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.