Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1042-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
2S-1042-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03814-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1042-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03814-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 119.12; 130.1.4; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-223-896/2014 pagal E. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovės dukroms E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio ir padidinti jį iki 800 Lt kiekvienai.

Atsakovė pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad šalys ir jų vaikai gyvena Vokietijoje, todėl ieškinys teismingas šios valstybės teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 120 Lt dokumentų vertimo išlaidas. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvena Vokietijoje, vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvena Vokietijoje, ten lanko mokyklą, ieškovas yra Vokietijos Federacijos pilietis, todėl jo gyvenamoji vieta, sprendžiant klausimą dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, nėra svarbi, konstatavo, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001) 5 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra teismingas Vokietijos Federacijos teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nustatęs, kad ieškovas 2013 m. spalio 18 d. kreipėsi į Vokietijos instituciją su prašymu išieškoti iš atsakovės išlaikymą, padarė išvadą, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas kreipėsi į teismą tuo metu, kai jau žinojo apie gyvenamosios vietos pakeitimą, vaiko teisių apsaugos skyriaus neinformavo apie būsimą išvykimą, nenurodė, kad vaikai nebelanko mokyklos Marijampolėje, t. y. suteikė neteisingą informaciją, neinformavo teismo, kad kreipėsi į atsakingą instituciją Vokietijoje dėl išlaikymo išieškojimo, konstatavo, kad ieškovo procesinis elgesys nesąžiningas, todėl yra tikslinga iš jo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Pažeisti teisingumo ir protingumo principai, viešasis interesas, nes byloje buvo bandoma spręsti prioritetinius su vaikų interesais susijusius klausimus.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovui dėl susiklosčiusios gyvenimiškos situacijos (Vokietijoje teko prižiūrėti ligotą motiną, kurios sveikata pablogėjo) turėjo išvykti su vaikais į Vokietiją, nes Lietuvoje jų nebuvo su kuo palikti, atsakovė jais nesirūpino, neteikė išlaikymo.

Neatsižvelgta, kad išlaikymas vaikams priteistas Lietuvoje ir prašoma jį tik padidinti, padidėjus paaugusių vaikų poreikiams. Lietuvoje ieškovas į teismą kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d., o Vokietijoje prašymas pateiktas tik 2013 m. spalio 18 d. Teismas privalėjo nagrinėti anksčiau pagal teismingumą priimtą dokumentą. Ieškovas kreipėsi dėl pašalpos vaikams skyrimo, nes atsakovė neteikia vaikams jokio išlaikymo. Šis kreipimasis nereiškia, kad pašalpa bus skirta, be to, ją mokės ne atsakovė, o už pašalpų skyrimą atsakinga Vokietijos institucija.

Nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byla yra nesudėtinga, ji nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, teismo posėdžiai buvo trumpi, ieškovas taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl priteisto dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra pagrįstos. Ieškovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, jis, kaip tėvas, gynė vaikų teises į tinkamą jų materialinį išlaikymą.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad, vaikams gyvenant su ieškovu Vokietijoje, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturi realios galimybės ištirti vaikų aplinkos, nustatyti jų poreikius. Šalių nesaisto jokie ryšiai su Lietuva, jie neturi nekilnojamojo turto, o Vokietijoje yra pradėti procesiniai veiksmai dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra teismingas Vokietijos Federacijos teismui pagal ieškovo gyvenamą vietą. Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės (duomenys neskelbtini) miesto valdyba nuo 2013 m. spalio 14 d. šalių nepilnametėms dukterims paskyrė po 180 eurų dydžio išlaikymą, nes atsakovė nėra pajėgi mokėti išlaikymą vaikui. Kadangi dukterims, kurioms yra suteikta Vokietijos pilietybė, yra skirtas valstybės išlaikymas, dėl kurio mokėjimo skola skaičiuojama atsakovei, nėra pagrindo Lietuvoje didinti dukterų išlaikymui skirtą sumą, priteistą 2011 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimu. Bylos nagrinėjimas neprasidėjo tik dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesine padėtimi (bylos nagrinėjimo vilkinimo, teismo įpareigojimų nevykdymo), todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas ­– teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties priėmimo metu šalys ir jų vaikai gyveno Vokietijoje bei pastarojoje valstybėje jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apygardos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas E. B. ieškinį atsakovei G. B. pareiškė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad kreditorės šioje byloje yra šalių nepilnametės dukros E. ir E. B. Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2013 m. spalio 17 d. raštas Nr. VR-1614 (b. l. 78), kuriame pažymima, kad pagal Mokinių registro duomenis E. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. spalio 8 d. mokėsi Marijampolės P. A. pagrindinėje mokykloje, E. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. spalio 9 d. mokėsi Marijampolės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, įrodo, kad šalių nepilnametės dukros ieškinio padavimo metu, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d., gyveno Lietuvoje.

Kadangi ieškinio padavimo metu atsakovė gyveno Vokietijoje, todėl konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta pagal Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtintas taisykles.

Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtintos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 punkte esanti specialios jurisdikcijos taisyklė nustato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Nagrinėjamu atveju ieškinys Marijampolės rajono apylinkės teismui paduotas 2013 m. rugsėjo 30 d., civilinė byla iškelta 2013 m. spalio 1 d. Darytina išvada, kad civilinės bylos iškėlimo metu kreditorių E. ir E. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, todėl civilinė byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Minėta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalies nuostata numato alternatyvųjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą. Ši nuostata įtvirtinta vadovaujantis viešuoju interesu, t. y. siekiant palengvinti teisminės gynybos prieinamumą asmenims, turintiems teisę į išlaikymą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių ieškinio pareiškimo vietos variantų priklauso kreditoriui, todėl šalių nepilnametės dukters atstovui (CPK 38 str. 4 d.) pasirinkus Lietuvos Respublikos teismą, šis pagrįstai priėmė jam teismingą ieškinį.

CPK 781 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nacionalinio teismingumo prioritetas, nustatantis, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėmęs Lietuvos Respublikos teismams teismingą bylą, vėliau negalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą tuo pagrindu, kad po ieškinio priėmimo pasikeitė aplinkybės – šalių dukros su ieškovu išvyko gyventi į Vokietiją, t. y. jis privalo bylą išnagrinėti iš esmės.

Teisiškai nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje nagrinėjamo ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byloje nėra duomenų apie minėtos valstybės teismuose nagrinėjamą ieškovo E. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovo 2013 m. spalio 14 d. kreipimasis į (duomenys neskelbtini) miesto valdybą dėl išlaikymo šalių dukroms skyrimo negali būti prilyginamas ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, Reglamento Nr. 44/2001 27 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos tuo pačiu ieškinio pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, savo iniciatyva sustabdo bylos procesą, kol nustatoma pirmojo iškėlusio bylą teismo jurisdikcija; jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei anksčiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Virginija Gudynienė