- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 2-44-399/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Marijampoles savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius, Kauno savivaldybes administracijos vaiko
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampoles rajono apylinkes teismo teiseja Janina Zaržeckiene, sekretoriaujant I. Gudaitienei., N.Matusevicienei, L. Bucnskienei., J. Petraitienei. dalyvaujant ieškoves G. B., atstovei advokatei V.Jurcikonienei, atsakovui E. B., atstovei advokatei A.Braciulienei, vertejai L.Baktienei, instituciju teikianciu išvadas byloje atstovems N.Popierienei ir D. Barauskienei teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves G. B. ieškini ir patikslinta ieškini atsakovui E. B., institucijos teikiancios išvada byloje Marijampoles savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius ir Kauno savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes ir atsakovo priešieškini su patikslinimu del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes ir
Aprašomoji dalis
Nustate:
Šalies argumentai
Ieškoves atstove paaiškino, kad ieškove palaiko savo reikalavimus pagal paskutini patikslinta ieškini ir prašo nutraukti santuoka, sutinka, kad santuoka butu nutraukta del abieju sutuoktiniu kaltes nenurodant kaltes formu ir aplinkybiu, vaiku gyvenamaja vieta prašo nustatyti su ja, sutinka su psichologines ekpertizes išvadomis ir mano, kad vaiku nuomone yra itakota atsakovo ir todel jos sako, kad nori gyventi su tevu, ieškove vaiku neišsiveže jega iš mokyklos, nes nenorejo mergaiciu traumuoti ir viska bande išspresti teisetomis priemonemis. G. B. savo gyvenimo su jokiu kitu vyru nesieja, su atsakovo ivardintu asmeniu kaip jos sugyventiniu, pažistama tik iš verslo reikalu, su juo artimu santykiu nebuvo ir nera ir jis su ieškove negyveno ir negyvena. Ieškove išvykusi i Vokietija tik del sveikatos bukles ir pagimdžiusi kudiki gyvens Lietuvoje. Nesutinka, kad ieškoves nešitumas ar kudikio gimimas yra kliutis dukroms Evelyn ir Emily gyventi su motina. Prašo priteisti išlaikyma vaikams po 300,00 Lt kas menuo kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra ir už ta laikotarpi kai vaikai faktiškai yra pas atsakova, ši reikalavima grindžia tuo, kad vaikai pas atsakova yra neteisetai. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka kaip išdestyta atsakovo priešieškinyje, mažina reikalavimus dalyje turto padalinimo, tai yra palaiko atsisakyma raštu reikalavimo padalinti kaip bendraja jungtine nuosavybe turta esanti Vokietijoje, kadangi turta isigijo dalines nuosavybes teise, o butent kiekvienas po ½ dali ir jo dalinti nutraukiant santuoka pagrindo nera, palaiko kitus savo reikalavimus dalyje turto padalinimo, tai yra prašo ieškovei priteisti už automobili F. D. pinigine kompensacija 4000 litu, paaiškejus, kad jis yra netinkamos naudoti pagal paskirti bukles ir yra užsienio valstybeje, atsakovui paskirti kita automobili, jai priteisti už dulkiu siurbli, bulviu tarkavimo mašinele, radijo žadintuva kompensacija 747,00 Lt paaiškejus, kad buitines technikos nera natura, nesutinka, kad jai butu paskirta puse UAB “Intransauto” akciju, prašo už jas priteisti 5.000,00 litu kompensacija, mano, kad esant tokiems konfliktiniams santykiams tarp ieškoves ir atsakovo nebus galima valdyti bendroves jeigu bus akcijos padalintos per puse abiem sutuoktiniams. Žemes sklypa Klaipedos rajone, Dercekliu kaime ieškove paveldejusi ir turtas turi likti jos asmenine nuosavybe, kreditoriu neturi, išlaikymo sau neprašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas palaike priešieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad sutinka santuoka nutraukti del abipuses kaltes, prašo vaiku gyvenamaja vieta nustatyti su juo, nes to nori dukros ir jis mano, kad vaikai toki sprendima prieme savarankiškai, nesutinka su psihologines ekspertizes išvadomis, nes ekspertus galejo itakoti ieškoves sesuo, kuri buvo atvežusi G. B. atlikti ekspertizes ir buvo užejusi pas eksperte. Be to ekspertizes akte neivardinta kuo dukroms pasireiškia jo kaip tevo atstumimas. Sutinka, kad del bendravimo tvarkos su vaikais ginco nera, išlaikymo sau priteisti neprašo, nesutinka, kad butu priteistas išlaikymas po 300 litu kiekvienai dukrai, nes ieškove visa laika praše priteisti po 200 litu kiekvienai dukrai bei nesutinka, kad butu priteistas išlaikymas ieškovei už laikotarpi kai vaikai yra su juo ir jis vaikus pilnai išlaiko. Del dalintino turto kiekio ir vertes ginco nera, tik jis nesutinka kompensuoti ieškovei už puse akcija, mano, kad jos turi buti padalintos lygiomis dalimis natura, nesutinka, moeti kompensacijos ieškovei už automobili bei kita turta. Kreditoriu neturi.
Atsakovo atstove paaiškino, kad vaikai turi likti gyventi pas atsakova, nes to nori pacios dukros, nesutinka su ekspertu išvadomis, kad vaikai negali savarankiškai suformuluoti savo nuomones bei, kad yra susiformaves tevo atstumimo sindromas, nes šios išvados nepagristos jokiais duomenimis. Mano, kad vaikai turi likti gyventi su tevu ir del to, kad pasikeite aplinkybes byloje, o butent nera nustatyta, kad ieškove gyvens Lietuvoje, nes ji deklaravo gyvenamaja vieta Vokietijoje, kur gyvena neaišku kokiomis salygomis bei su kuo, gimus ieškoves kudikiui ji visa demesi skirs jam ir jo pritruks dukroms. Mano, kad byla neturejo buti baigta nagrineti šiame posedyje iš esmes, nes pagal atsakovo gautus dokumentus Vokietijoje gali atsirasti kreditorius.
Institucijos teikiancios išvada Kauno miesto savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove D. Barauskiene pasisake, kad išvada raštu palaiko, tai yra mano, kad vaiku gyvenamoji vieta turi buti nustatyta su motina, nes byloje nera duomenu, kad G. B. netinkmai vykde motinos valdžia ar neturi pagrindu ar motyvacijos buti motina. Vaikams atsakovo itaka yra akivaizdi ir i vaiku nuomone neturetu buti šiuo atveju atsižvelgta, sutinka su ekspertu išvada, kad mergaites dar nepakankamai subrende apsispresti su kuriuo iš tevu likti gyventi ir ju gyvenimas su motina geriau atitinka vaiku interesus.
Institucijos teikiancios išvada byloje atstove Marijampoles savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove N.Popieriene dave priešinga išvada, tai yra pasisake, kad vaiku gyvenamoji vieta butu nustatyta su atsakovu. Savo išvada, kad vaikams geriau gyventi su tevu motyvavo tuo, kad motina retai bendrauja su dukromis, o tevas jomis rupinasi nuolat ir tinkamai, psichologines ekspertizes išvados kai kur prieštaringos ir jomis taip pat galima suabejoti, mergaites tikrai psichologiškai nesugniuždytos, kadangi visi ju mokslo rezultatai rodo priešingai ir, kad mergaitems vel nebutu šokas paimant jas iš tevo, mano, kad gyvenamoji vieta turi likti su tevu, nes to nori pacios mergaites, jos priprato mokykloje, turi draugu kieme ir be to reikia atsižvelgti, kad motinai G. B. nebus tiek laiko rupintis dukromis, gimus kudikiui, kiek jomis rupinasi atsakovas. Taip pat nepaneigta galimybe, kad G.bauer gyvens Vokietijoje kur ir šiuo metu išvykusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, patikslintas ieškinys ir priešieškinis (su patikslinimais) tenkintini dalinai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituoke 2001-04-06 Vokietijoje, irašas apie tai Marijampoles savivaldybes administracijos civilines metrikacijos skyriuje atliktas 2008-01-08, irašo Nr. 3, sutuoktiniu prašymu (b.l. 5, t. 1, 69-78, t.4). Gyvenant santuokoje gime du vaikai: 2002-05-13 gime dukra E. B., 2003-07-02 gime dukra E. B. (b.l. 6,7, t.1).
E. B. vardu yra registruotos nuosavybes teise transporto priemones C. G. Voyager 1996 m. gamybos ir F. D. 1999m. gamybos (b.l. 9, t.1.). E. B. vardu nuosavybes teise nekilnojamuju daiktu Lietuvos Respublikoje registruotu nera, G. B. vardu registruotas žemes sklypas 0.0600ha Klaipedos savivaldybeje, Dercekliu kaime (b.l. 12,13 t. 1) igytas iki santuokos, tai yra 1994-06-05 ir nedalintinas kaip sutuoktiniu turtas. Ginco del šio žemes sklypo byloje nera. Vokietijoje esantis turtas sutuoktiniams priklauso po ½ nuosavybes teise ir jis nedalinamas nesant pagrindo ir šaliu reikalavimu (atsisake bylos nagrinejimo eigoje b. l. 24-41, t.3.n 84-104, t.4).
UAB “Intransauto” akcininku ir vadovu yra E. B., turintis 100 vnt. paprastuju vardiniu akciju, nominalios 100 Lt vertes kiekviena, bendroves istatinis kapitalas tokiu budu yra 10000 litu (b.l. 20-22, t. 3, 126, 127-132).
Byloje pateikta specialisto išvada 2010-03-16 (b.l. 33, t.1), kurioje konstatuota, kad E. B. kojoje yra kraujosruva, kuri atsirado motinos teigimu tevui sudavus diržu. Šia aplinkybe atsakovas neige. Išklausyta dukra E. B. teismo posedžio metu nepatvirtino, kad jai sudave diržu tevas.
2009-09-11 Marijampoles AVPK miesto policijos nuovados rašte (b.l. 34, t. 1) nurodyta, kad tarp sutuoktiniu buvo kiles asmeninio pobudžio konfliktas.
Ieškove nuo 2008-01-18 iki 2010-05-01 dirbo UAB “Intransauto” (b.l. 35, t. 1), kurios akcijas prašo dalinti ir del jos atleidimo iš darbo taip pat yra iškelta civiline byla.
Iš pateiktos 2010-03-09 M. R. Stankeviciaus vidurines mokyklos charakteristikos del E. B. matyti, kad 2009m. lapkricio men. keturis kartus lankesi psihologo konsultacijoje, motina lankesi karta, nes mergaite uždara, jautri, dažnai buna susimasciusi, tarsi panirusi i save. Mergaite veluodavo i pirma pamoka, atrodydavo, kad ji nepailsejusi, sutrikdavo kai jos ateidavo pasiimti tetis, tevai tarsi lenktyniauja kuris pirmas pasiims vaika iš mokyklos. (b.l. 46, t. 1). Pateikti duomenys ir iš Kauno kovo 11-osios vidurines mokyklos, kad E. B. nuo 2010-04-08 mokesi šioje mokykloje, yra gabi, darbšti, savarankiška, motina ja rupinasi tinkamai. (b.l. 3, t.3).
D. E. Bauer yra duomenys iš Marijampoles vaiku lopšelio-darželio “Vaivorykšte “ 2010-03-09 (b.l. 48, t. 1), kad vaika i darželi atveda ir iš jo pasiima motina, tevas – viena, du kartus per menesi. Mergaite gabi, darbšti, viskuo domisi, apie tevu santykius nežinoma. Bei iš Kauno darželio-mokyklos “Vaidilute”, kad (b.l. 45, t.2) mergaite nuo 2010-04-08 iki 2010-06-01 lanke priešmokyklinio ugdymo grupe, yra gabi, tinkamai prižiureta, jautri.
Vaiku sveikta tuo metu rupinosi motina (b.l. 47, t. 1).
Vaikai nuo 2010-09-17 mokosi Marijampoles “Ryto” pagrindineje mokykloje, jas nuolat palydi i mokykla ir iš jos pasiima tevas, motina lankesi mokykloje 4 kartus, su dukromis bendravo 3 kartus. Mergaites ir motina bendravo šiltai, nuoširdžiai, mergaites praše, kad tevai gyventu kartu, nes juos abu myli (b.l. 104, t. 3). Duomenys iš tos pacios mokyklos, kad tevas domisi mergaiciu ugdymu ir ju laisvalaikiu: nupirko papildomai pratybu sasiuvinius, veža i baseina, sporto kluba (b.l. 24, t. 4).. Evelyn ir E. B. nuo 2010-09-01 lanko Marijampoles sporto mokyklos plaukimo skyriu, E. B. taip pat lanko sportiniu šokiu studija “Pukas, Emily- lanko karate kluba “Tornadas” (b.l. 30-33, t. 5).
Byloje pateikti Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus sprendimai 2011-04-27 (b.l. 34,35, t.5), kuriais Evelyn ir E. B. pripažintos Lietuvos Respublikos pilietemis.
Byloje yra duomenys apie kiekvieno iš tevu gyvenimo salygas. Motina G. B. gyvena jos tevams priklausanciame triju kambariu bute pagal panaudos sutarti Kaune, Draugystes g. 9E-5, namuose sudarytos salygos vaikams, skirtas vienas kambarys su reikalingais baldais, namuose tvarkinga, švaru (b.l. 31,32, t. 2).
Vaikai nuo 2010-06-05 faktiškai gyvena su tevu nors ju gyvenamoji vieta, pritaikius laikina apsaugos priemone, nustatyta su motina. E. B. pripažines, kad po Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo palikta galioti nuostata, kad vaikai iki teismo sprendimo isiteisejimo gyvena su motina, G. B. leido jam bendrauti su vaikais kelias valandas, taciau kai jis norejo mergaites gražinti motinai, ji neatsiliepe mobiliuoju telefonu, todel dukras parsiveže i Marijampole (b.l. 38, 39, 47, 48 t.2) . Pacios mergaites tuo metu (2010-06-11) išreiške nora likti su teciu, skundesi, kad mama paeme ju telefonus, neleido skambinti teciui.
Del kilusio nesutarimo tarp tevu su kuriuo turi gyventi vaikai yra pasisakiusi Vaiko teisiu apsaugos kontroliere (b.l. 96-99, t. 3), nurodant, kad ir patys tevai turi bendradarbiauti ir vaiku gyvenamosios vietos bei tevu bendravimo su vaikais klausimus spresti abipusius sutarimu išimtinai vaiku interesais. Taciau tevai i šia išvada demesio nekreipe per visa bylos nagrinejimo laikotarpi. Byloje esantys duomenys, kad tevai nesugebejo išspresti net klausimo del ugdymo istaigos vaikams parinkimo (pakeitimo) tai tik patvirtina (b.l. 185-189, t.4, 1, 3, 8,9-12,16 t. 5).
Ieškove ir atsakovas viena po kito formulavo prašymus del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ir jie buvo sprendžiami.
Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad Marijampoles rajono apylinkes teismo nutartimi 2010-04-16 taikyta laikinoji apsaugos priemone ir priteista iš atsakovo E. B. laikinas materialinis išlaikymas nepilnameciams vaikams E. B., gimusiai 2003-07-02, ir E. B., gimusiai 2002-05-13, išlaikyti po 200,00 Lt kas menuo kiekvienam vaikui iki civilines bylos išnagrinejimo iš esmes. Laikina išlaikyma išimtinai vaiku poreikiams tenkinti uzufrukto teise naudoja ieškove G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ši nutartis nepanaikinta ir nepakeista. Ji išsiusta antstoles patvarkymu i atsakovo darboviete UAB „Intransauto“ (b.l. 160, t4.).
2010-04-12 nutarimi taikyta laikina apsaugos priemone ir nepilnameciu dukru E. B., gim. 2003-07-02, ir E. B., gim. 2002-05-13, gyvenamoji vieta nustatyti kartu su ju motina G. B. uždrausta atsakovui E. B. matytis su nepilnametemis dukromis Emily, gim. 2003-07-02, ir Evelyn, gim. 2002-05-13, uždrausta jas lankyti vaiku mamos ir nepilnameciu vaiku gyvenamojoje vietoje ir nepilnameciu vaiku ugdymo istaigose, kurias dukros lankys ar bet kurioje kitoje vietoje, iki isiteises teismo sprendimas civilineje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-05-31 buvo palikta galioti Marijampoles rajono apylinkes teismo 2010-04-12 nutarties dalis del nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kol bus išnagrineta civiline byla, nutarties dalis del draudimo atsakovui matytis su nepilnameciais vaikais panaikinta.
2010-07-09 Marijampoles rajono apylinkes teismo isiteisejusia nutartimi buvo dalinai tenkinti prašymai del laikinos apsaugos priemones taikymo (b.l. 65-68, t. 2) ir pavesta atsakovui vaikus ir ju dokumentus gražinti ieškovei, o jam nevykdant reikalavimo pavesta ieškoves pasirinktam antstoliui vaikus perduoti ieškovei bei nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Nutartis nera ivykdyta. 2011-02-21 antstoles A.Lukšienes akte nurodyta, kad mergaites išreiške aišku nenora eiti pas motina ir vykti kartu su ja iš atsakovo ir ju faktines gyvenamosios vietos ir nutartis galejo buti ivykdyta tik panaudojus prieš vaikus jega, kas nebuvo daryta ir nutartis liko neivykdyta, nes atsakovas tvirtino, kad vaiku dokumentu taip pat neturi, antstole praše LR CPK 771 str. pagrindu keisti vykdymo tvarka, nepažeidžiant vaiku interesu (b.l. 2-5, 11,12, 13-14, 31-31, 167-168,. t.4,) . 2010-12-23 nutartimi (b.l. 31-32, t. 4) nebuvo pakeista nutarties 2010-07-09 vykdymo tvarka ir nebuvo taikyta E B. bauda, kadangi nebuvo nustatyta jog nutartis neivykdyta del jo kaltes, nes antstole buvo nusprendusi vaikus motinai perduoti mokykloje, o mergaiciu ta diena nebuvo mokykloje del ju ligos. Nepakeista 2010-07-09 nutarties vykdymo tvarka ir 2011-06-20 nutartimi .
2010-09-28 nutartimi netenkintas ieškoves G. B. prašymas taikyti laikinaja apsaugos priemone ir laikinai kol- isiteises teismo sprendimas civilineje byloje riboti atsakovo E. B. tevo valdžia vaiku E. B. ir E. B. atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su vaikais. Netenkintas atsakovo E. B. prašymas taikyti laikinaja apsaugos priemone ir nustatyti nepilnameciu vaiku E. B. ir E. B. gyvenamaja vieta kol isiteises teismo sprendimas civilineje byloje su juo, nustatant, kad ieškove G. B. su vaikais gali bendrauti tik dalyvaujant atsakovui E. B.. Nutartis isiteisejusi (b.l. 7-10, t. 4).
Nebuvo tenkinti ir atsakovo prašymas keisti vaiku gyvenamaja vieta, nes ju motina suimta, nepasitvirtinus šiam teiginiui 2011-01-26 nutartimi bei 2011-02-18 nutartimi (b.l. 58-62,63,68, 138-140, t. 4, 19-23 t.5).
Tevu gyvenimo salygos buvo tikrintos kelis kartus, sutuoktiniams teigiant, kad kiekvienas ju gyvena su naujais partneriais (sugyventiniais). Šios aplinkybes nebuvo patvirtintos rašytiniais irodymais. Iš šeimos aplankymo akto 2011-01-05 (b.l. 48, t.4) matyti, kad atsakovas gyvena triju kambariu nuomojamame bute, vienas kambarys skirtas dukroms, jame yra visi reikalingi baldai bei priemones. Daiktu patvirtinanciu, kad gyvena moteris nerasta, atsakovas ir mergaites teige, kad kartu negyvena nei Rasa, nei joks kitas asmuo. Patikrinus 2011-01-21 G. B. gyvenimo salygos nustatytos analogiškos aplinkybes, tai yra buitines salygos vaikams tinkamos, daiktu, kad gyventu kitas asmuo be G. B. nenustatyta (b.l. 55, 56 t.4).
G. B. 2010-10-14 deklaravo savo gyvenamaja viea Kaune, Draugyste g. 9E-9, nuo 2010-04-02 registruota darbo biržoje, neakivaizdine forma studijuoja Kauno technologijos universitete (b.l. 42, 43 t. 2, 154, 155, t. 3). Byloje taip pat yra duomenys, kad G. B. nuo 2011-08-23 registruota Vokietijoje (b.l. 101-102, t.5). Ieškoves buvima Vokietijoje ir tai, kad ji yra nešcia patvirrtina tiek Lietuvos, tiek Vokietijos medicinines pažymos (b.l. 119-122,126, 127, t.5).
Teismo posedžio 2011-03-25 i byla buvo pateikti nepilnameciu vaiku keliones dokumentu kopijos, duomenys, kad nepilnameciams vaikams paskirta pinigine pašalpa Vokietijoje, 368 eurai kas menuo (b.l. 169-172, 173-180, t. 4)
E. B. buvo pradeti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 245 str. ir 294 str. (b.l. 65,79 t. 1 ir 28, t.2, 81, 82 t. 3). G. B. atžvilgiu taip pat buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai (b.l. 81, 82, 132 t. 3). G. B. ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. nutrauktas Marijampoles rajono apylinkes prokuraturos nutarimu 2011-02-24 (b.l. 155-157, t. 4), isiteisejusiu Marijampoles rajono apylinkes teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-218-416/2011) G. B. pripažinta kalta pagal LR BK 300 str. ir nuteista 6.500 litu bauda.
E. B. 2009-09-14 ir 2010-03-25 ispetas miesto policijos nuovados del netinkamo elgesio pagal G. B. pareiškimus (b.l. 190, t. 4, 37-40, t.5).
2011-03-17 Marijampoles rajono apylinkes teismo isiteisejusiu nuosprendžiu E. B. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 245 str. del 2010-07-09 nutarties nevykdymo 2600 litu bauda (b.l. 181-184, t. 4).
E. B. ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 163 str., 138 str. 2 d. 1 p. Del piktnaudžiavomo tevo teisemis ir pareigomis – LR BK 1163 str., nesunkaus mažamecio sveikatos sutrikdymo – 138 str. 2 d. 1 p. atsisakyta pradeti Marijampoles rajono apylinkes prokuraturos nutarimu 2011-09-16 (b.l. 104-107, t. 5).
E. B. yra baustas ir Vokietijoje, o butent 1996-01-27 Bonos žemes teismo nuosprendžiu del grupinio išžaginimo ir grupinio seksualinio išnaudojimo p 2 metais laisves atemimo, atideta 3 metams, bausme panaikinta 2000-02-03, 1998-07-07 Euskirchen pirmos instancijos teismo del nusižengimo narkotiniu medžiagu istatymui du kartus, bausme 2 metai laisves atemimo, atideta 5 metams, bausme panaikinta 2003-11-24 (b.l. 144-151, t. 3).
Teismo posedžio metu išklausytos nepilnametes pasisake, kad nori likti gyventi su teciu ir nenori gyventi su mama.
Tarp šaliu kilo gincas ar vaikai subrende tiek, kad gali savarankiškai spresti toki klasusima su kuriuo iš tevu gyventi po santuokos nutraukimo.
Byloje yra Marijampoles savivaldybes psichologines pedagogines tarnybos psichologinio ivertinimo išvada 2010-09-14 (b.l. 196- t.4), kurioje nurodyta, kad “ ... mergaites neturi tapataus šeimos vaizdo, yra viena prie kitos labai prisiriše, reaguoja i žodžius šeima, išsiskyrimas.. nerimu, pasimetimu...” Teigini, kad nenori grižti pas motina išsako tais paciais argumentais, kokius buvo išsakes E. B., kuris mergaiciu akivaizdoje, kalbejo apie netinkama G. B. elgesi. Mergaites išsake daug kritikos motinos elgesiu bei nepasitenkinima jos nauju draugu. Mergaites susitikimo su motina metu užsisklendžia, susigraudina, nieko nekalba, daroma išvada, kad tai gali reikšti jog mergaites apsidžiauge susitikimu su motina, taciau bijo rodyti šiuos jausmus. G. B. rupinosi mergaiciu emocine bukle ir nekalbejo apie savo santykius su E. B.. Duota išvada, kad šiuo metu mergaiciu poreikius geriau patenkina tevas (b.l. 42, t.5).
Liudytoja apklausta savivaldybes psichologe J. A. paaiškino, kad mergaites susije viena su kita, prrie tevo jauciasi laisviau, prie motinos labjau isitempe, emociškai prisiriše prie abieju tevu, mergaites kalba lyg bijodamos kažka pasakyti neteisingai.
Liudytoja apklausta “Ryto” mokyklos psichologe Ugne lengvinaite-Žemaitiene paaiškino, kad (b.l. 50-51, t5) individualiai su mergaitemis Evelyn ir E. B. nebendravusi, o tik pamokelese “savaite be patyciu” kartu su kitais vaikais ir šios mergaites niekuo neišsiskyre nuo kitu vaiku.
Apklausti kiti liudytojai patvirtino, kad mergaites atvyksta i mokykla tinkamai apsirenge, pasiruoše pamokoms ir yra gabios bei nusiskundimu del ju elgesio mokykloje nera (b.l. 46-53, t.5).
Apklausta liudytoja R. S. paaiškino, kad su E. B. ja dieja artimi santykiai kaip vyro ir moters, taciau kartu jie negyvena, susitinka karta ar du per savaite. Ji lankosi atsakovo namuose, pagamina valgyti, patvarko kambarius, bendrauja ir su Evelyn bei E. B., kurios nenori grižti gyventi pas motina ir vis kalba apie tadžika su kuriuo ju mama bendrauja ar bendravo. Ji su G. B. jokiu konfliktu neturejo ir jokiu pykciu tarp ju negali buti, kadangi sutuoktiniai jau negyveno, kai ji (R. S.) pradejo bendrauti su E. B.. Su mergaitemis ji bendrauja draugiškai ir mano, kad niekas ir toliau nepasikeis jeigu vaiku gyvrenamoji vieta bus nustatyta su tevu.
Teismo nutartimi nepilnameciams vaikams buvo paskirta psichologine ekspertize (b.l. 55-56,t. 5). Iš pateiktu Ekspertizes aktu (b.l. 66-75, t. 5) matyti, kad abi mergaites prisiriše viena prie kitos, nori bendrauti su abiem tevais, taciau del užsitesusio konflikto šeimoje igijo tevu atstumimo sindroma (vidutinio sunkumo), sunku joms išsakyti savo paciu nuomone tiek del socialines brandos stokos, tiek del tevo itakos bei jo neigiamos nuostatos apie vaiku motina formavimo ir mergaites nera pilnai socialiai subrende ir dar negali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti savo nuomones su kuriuo iš tevu nori likti gyventi.
Del santuokos nutraukimo
Sutuoktiniai taikytis ir gyventi bendrai nesutinka Ginco, kad G. B. ir E. B. šeima iširo byloje neliko.
Sutuoktiniai privalo buti vienas kitam lojalus, vienas kita gerbti, remti moraliai ir materialiai (LR CK 3.27 str. 1 d). Lojalumo pareiga be kita ko pažeidžia ir santuokine neištikimybe.
Preziumuojama, kad santuoka iširo del kito sutuoktinio kaltes nustacius, kad jis buvo neištikimas, žiauriai elgesi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeima ir visiškai ja nesirupina (LR CK 3.60 3 d.).
Bylos nagrinejimo eigoje abu sutuoktiniai sutiko santuoka nutraukti del abieju kaltes
Teismas sutinka su tuo, kad sutuoktiniai nebuvo lojalus vienas kitam, negerbe vienas kito ir kilus sunkumams šeimoje,sutuoktiniai nesprende kilusiu klausimu atvirai pasikalbedami, nieškojo pagalbos (psichologo, Šeimos kriziu centre ir panašiai), o pradejo vienas kita skaltinti, tuo tik gilindami kilusius nesutarimus šeimoje. Ivertines byloje esancius irodymus ir tai, kad per visa laikotarpi nuo bylos iškelimo, sutuoktiniai nieškojo galimybes susitaikyti, daryti nuolaidas vienas kitam ir išsaugoti šeima, Teismas daro išvada, kad sutuoktiniai nebuvo lojalus vienas kitam, negerbe ir nepadejo vienas kitam ir tai reiškia, kad ju santuoka iširo ir iširo del abieju kaltes ir šiuo pagrindu santuoka nutraukia (LR CK 3. 61 str.).
Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardes moteriai B., vyrui B., nes ginco del pavardes nekilo (LR CK 3.69 str.).
Išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas, nes sutuoktiniai darbingi ir tokio reikalavimo nei vienas nereiške (LR CK 3.72 str.)
Del vaiku gyvenamosios vietos nustatymo
Tevams gyvenant skyrium, vaiku gyvenamoji vieta nustatoma tevu susitarimu, o jiems nesusitariant, vaiku gyvenamaja vieta nustato teismas su vienu iš tevu, gyvenamoji vieta vaiko gali buti keiciama iš esmes pasikeitus aplinkybems (LR CK 3.169 str.).
Tevai yra nepilnameciu vaiku atstovai pagal istatyma, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaiku auklejima ir priežiura privalantys veikti vaiku interesais (LR CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tevai turi teises ir pareigas išvardintas LR CK 3.155 str. (tevu valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikams tinkamas salygas augti, vystytis, lavintis.
Tevai gyvenantys skyrium taip pat turi pirmiausia žiureti savo vaiku interesu ir jais vadovaujantis spresti iškilusius klausimus del vaiku gyvenamosios vietos, mokslo istaigos ir panašiai. Šioje byloje tiek ieškove, tiek atsakovas neieško to kas geriausia atitinka vaiku interesus ir nesprendžia jokiu klausimu bendru sutarimu, o tik gilina kilusi ginca visiškai neatsižvelgdami i tai, kad butu užtikrintos vaiku teises ir interesai.
Tevas, ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teises kliudyti antrajam iš tevu bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).
Vaikas, kurio tevai gyvena skyrium, turi teise bendrauti su abiem tevais (LR CK 3.170 str. 2d.).
Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnameciais vaikais sprendžia pirmiausia žiurint nepilnameciu vaiku interesu ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str.).
Bylos duomenimis nenustatyta, kad tevai vengia atlikti pareigas aukleti vaikus, jais rupintis ar žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalinga itaka amoraliu elgesiu. Vaiku tevai nera pakankamai atidus ir rupestingi veikdami vaiku interesais, kadangi per visa bylos nagrinejimo laikotarpi nei vienas nebande rasti kompromiso tiek vaiku gyvenamosios vietos, tiek bendravimo su vaikais klausimais, o tik kiekvienas irodinejo kad yra teisus jis, o neteisus kitas iš tevu.
Vaikai turi augti saugioje ir iprastoje aplinkoje ir negali buti ju gyvenamoji vieta keiciama eile kartu. Byloje susikloste tokia situacija, kad Vaiku gyvenamoji vieta nustatyta isiteisejusia teismo nutartimi su ieškove, taciau faktiškai ilga laika, tai yra nuo 2010-06-05 faktiškai gyvena su tevu ir teismo posedžio metu išklausyti nepilnameciai vaikai, pasisake, kad nori likti gyventi su tevu (b.l. 111-115, t. 3).
Bet kuris gincas susijes su nepilnameciais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.3 str., 3.174 str. 3 d.) ir i vaiko nora gali buti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams.
Teismas sutinka su psichologines ekspertizes išvada, kad vaikai dar nera pilnai socialiai subrende ir, kad ju nuomonei susiformuoti galejo itakos tureti ir tevas, taciau iš byloje esanciu ir aptartu irodymu matyti, kad vaikai jau ir anksciau - 2010-06-11 yra pasisake, kad ju mama bendrauja su kitu asmeniu, ivardintu “tadžiku” del to mažai skiria laiko mergaitems, kurios nusiskunde del netinkamai suorganizuotos gimtadienio šventes, telefonu paemimo, draudimo skambinti tevui ir panašiai bei išreiške ir tuo metu -2010-06-11 nora likti su tevu, nors per toki trumpa laika 5 dienas nuo 2010-06-05 iki 2010-06-11 tevas tikrai negalejo padaryti lemiamos itakos vaiku nuomonei, tai leidžia manyti, kad jau tuo metu buvo tam tikra itampa tarp vaiku ir motinos . Susikloscius situacijai, kad vaikai liko pas teva, per visa ši laikotarpi nuo 2010-06-05 ir byloje nera duomenu, kad atsakovas netinkamai vykdytu tevo valdžia dukru atžvilgiu, ta aplinkybe, kad atsakovas teistas Vokietijoje ir Lietuvoje (del nutarties nevykdymo) neduoda pagrindo išvadai daryti, kad atsakovas nesirupina ar netinkamai rupinasi dukromis, nes tai paneigia kiti bylos irodymai. Mergaites laisviau jauciasi su tevu Su motina santykiai turi buti atkurti ir esant nustatytai aplinkybei, kad ieškove esiregistravo savo gyvenamaja vieta ir Vokietijoje, bylos nagrinejimo pabaigoje taip pat buvo Vokietijoje ir nors jos atstove tvirtino, kad ieškove yra Vokietijoje tik kol pagimdys kudiki, kurio šiuo metu laukiasi, taciau tai patvirtinanciu irodymu byloje nera. Be to šioje byloje ir nera esminis dalykas kur motina ar tevas gyvens su vaikais, kadangi mergaites kalba vokiškai, yra gyvene Vokietijoje ir joms nebutu labai sunku vel ten gyventi. Sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo klausima esminis dalykas, prie kurio iš tevu vaikai labjau prisiriše, kuris skiria didesni demesi vaiku interesams, kadangi buitines salygos gyventi yra tiek pas teva, tiek pas motina, nei vienam iš tevu netaikytos poveikio priemones del netinkamo tevo (motinos) valdžios vykdymo, nera nustatyta bylos duomenimis, kad vaiku gyvenamosios vietos nustatymas su tevu prieštarautu vaiku interesams, o i vaiko nora gali buti neatsižvelgta tik jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams. Teismas daro išvada, kad šiuo metu vaiku interesus geriau atitinka ju gyvenamosios vietos nustatymas su tevu ir ja nustato su tevu E. B.(LR CK 3.174 str.).
Del vaiku išlaikymo
Nustacius vieno vaiko gyvenamaja vieta su tevu, iš kito tevu, šiuo atveju iš motinos priteisiamas išlaikymas nepilnameciams vaikams. Atsakove yra darbinga, laikinai nedirba, registruota darbo biržoje, kitu išlaikytiniu kol kas neturi, nes kudikis kurio laukiasi dar negimes. Atsakovas taip pat darbingas, UAB “Intransauto” vadovas, taigi šiuo metu gali didesne dalimi prisideti prie vaiku išlaikymo. Byloje nera duomenu, kad vaikai turi specialiu poreikiu, kadangi vaikai lanko vaiku ugdymo istaigas ir atsižvelgiant i iprastinius vaiku poreikius, vadovaujantis prioritetiniais vaiku interesu ir apsaugos principais, reiškianciais, kad visos abejones vertinamos vaiku naudai, išlaikymas vaikams nustatomas periodinemis išmokomis po 200,00 Lt kas menuo, kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Išlaikymas nustatomas dviems vaikams todel vadovaujamasi ir LR CK 3.198 str. nuostata ir jis nustatomas tokio dydžio, kad pakaktu protingiems vaiku poreikiams tenkinti. Iš esmes pasikeitus aplinkybems išlaikymo dydis ar forma gales buti keiciami (LR CK 3.201 str.,LR CK 3.200str.).
Del bendravimo su vaikais tvarkos
Tevas, ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teises kliudyti antrajam iš tevu bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).
Vaikas, kurio tevai gyvena skyrium, turi teise bendrauti su abiem tevais (LR CK 3.170 str. 2d.).
. Tevas, ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teises kliudyti antrajam iš tevu bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).
Vaikas, kurio tevai gyvena skyrium, turi teise bendrauti su abiem tevais (LR CK 3.170 str. 2d.).
Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnameciais vaikais sprendžia pirmiausia žiurint nepilnameciu vaiku interesu ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str.).
Sprendžiant šaliu ginca del bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiama i tai, kad tevai, gyvendami skyrium, turi lygias teises ir pareigas vaiku atžvilgiu, kad šios teises ir pareigos turi buti igyvendinamos vaiko interesais ( CK 3. 156 str. , 3. 170 str. ).
Tevu valdžia negali buti naudojama priešingai vaiku interesams (LR CK 3.159 str. 2d., 3d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad yra gincas tarp skyrium gyvenanciu tevu del bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklejant ir bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu (LR CK 3.175 str. ).
Bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant i vaiku interesus sudarant salygas skyrium gyvenanciai motinai maksimaliai bendrauti su vaikais, kadangi byloje nera irodymu, kad motinos bendravimas su vaikais gali kenkti vaiku interesams, tai yra nera pagrindo nustatyti minimalu motinos bendravima su vaikais (LR CK 3.175 str. 2d.).
Šioje byloje kiekvienas iš tevu, matyt, tikedamsis, kad gyvenamoji vieta vaiku bus nustatyta su juo reikalavimus dalyje bendravimo tvarkos nustatymo suformulavo labai abstrakciai, tai yra kiekvienas (b.l. 16, t. 3 ir 109, t. 4) prašo nustatyti, kad bendrauja 1 ir 3 kiekvieno menesio savaitgali bei visa liepos menesi. Teismo nuomone tai nera tinkamas bendravimas vaiku su motina, kadangi neapima nei švenciu, nei kitu atostogu dienu, o ryšiai tarp motinos ir vaiku jau ir taip like silpni, todel teismas šioje dalyje vaiku prioritetiniais interesais tenkina daugiau reikalvimu negu pareikšta ir nustato pilnesne vaiku bendravimo su motina tvarka (LR CPK 376 str. 3 d.).
Tevu bendravimo ir dalyvavimo auklejant vaikus pagrindinis tikslas turi buti paruošti vaika savarankiškai gyventi visuomeneje, taigi tevu ir vaiku bendravimas nera tik pasimatymas, susitikimas ar tam tikras laikas, kuri šalys gali laisvu nuo darbo metu skirti vaikams, tai turi buti – nuolatinis bendravimas su vaikais ju interesais, nekenkiant vaiku normaliam vystymuisi ir visus kilusius klausimus del salygu skyrium gyvenanciam tevui (motinai), tas iš tevu su kuriuo gyvena vaikas turi spresti išimtinai vaiko interesais, tai yra vaiko tevo ir motinos tarpusavio nesutarimai negali buti pagrindu riboti vaiko bendravima su tuo iš tevu, kuris gyvena skyrium. Be abejo patys tevai turi derinti savo pozicijas del nuoseklaus vaiko auklejimo, panašaus dienos režimo nustatymo, sveikatos priežiuros (maitinimo, rengimosi, žaidimu pobudžio) veikdami išmitinai vaiko interesais.
Tevams netaikytos jokios poveikio priemones del netinkamo tevo valdžios naudojimo (LR (duomenys neskelbtini) str., LR CK 3.180 str.) ir teismas daro išvada, kad nera pagrindo riboti motinos bendravima su vaikais tvarka.
Atsakovas taip pat turi pareiga sudaryti salygas, kad motina ir vaikai galetu tinkamai bendrauti (LR CK 3.170 str. 3 d.).
Nustatyti bendravimo tvarka vaiku ir motinos konkrecioje vietoje (gyvenamojoje vietoje) pagrindu nera, kadangi nenustatyta, kad vaikams ar ju tevams yra kažkokia gresme buti kitur, jiems neskirta jokia apsauga, netaikytos poveikio priemones.
Tevai turi rupintis, kad vaiku akiratis butu pleciamas, jis igytu nauju, igudžiu ir ispudžiu atitinkamai kiekvienam amžiaus tarpsniui, kas nera galima vaikams ir tevams bunant vienoje ir toje pacioje vietoje kiekviena karta ir tokiu budu, nesant duomenu, kad nuolatinis
maksimalus bendravimas gali pakenkti vaiku interesams, teismas daro išvada, kad yra reikalinga nustatyti tokia vieno iš tevu, gyvenancio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarka, kuri užtikrintu šio tevo maksimalu, galima dalyvavima bendraujant ir auklejant vaika, atitinkancia vaiko interesus, atsižvelgiant i jo amžiu ir sveikatos bukle, tai yra nustatoma tvarka turi buti protinga, sažininga ir teisinga tiek paciu vaiku, tiek ju tevu atžvilgiu ( CK 3.175 str. ), tuo paciu atsižvelgiama ir i tai, kad tevai turi aukleti vaika ne tik leisdami su juo laika, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir budami pavyzdžiu vaikams ( žr. CK 3.175 str. komentaro 341 p.).
Nagrinedamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimu negu ju pareikšta (LR CPK 376 str. 3 d.), teismas tuo paciu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (LR CPK 5 str., 135 str.) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebutu realiai vykdoma.
Tevu gyvenanciu skyrium nuo vaiku teises ir pareigos bei atsakomybe vaiku atžvilgiu yra tokia pati kaip ir tevu gyvenanciu kartu su vaikais (LR CK 3.155 str., 3.156 str.).
Šioje byloje nustatant tevo bendravimo su vaikais tvarka, ji nustatoma tokia, kad atitiktu nepilnameciu vaiku amžiu ir individualias savybes.
Iš esmes pasikeitus aplinkybems bendravimo tvarka gali buti keiciama.
Atsižvelgiant i visas išvardintas aplinkybes nustatoma tokia motinos ir vaiku bendravimo tvarka:
Kiekvieno menesio pirmos ir trecios savaites savaitgaliais nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos .
Lyginiais kalendoriniais metais ieškove bendrauja su vaikais antra Kaledu, antra Velyku dienomis nuo 11 iki 17 valandos.
Nelyginais kalendoriniais metais - bendrauja su vaikais pirma Kaledu ir pirma Velyku dienomis nuo 11 iki 17 valandos.
Ieškove bendrauja su vaikais Motinos diena nuo 11 val. Iki 17 valandos.
P. J. ar Žolines diena nuo 11 iki 17 valandos.
Vaiku gimimo dienomos nuo 10 valandos iki 15 valandos.
Vasaros atostogu metu ieškove bendrauja su vaikais liepos menesi 20 dienu nepertraukiamai suderinusi laikotarpi su iatsakovu prieš tris dienas.
Rugpjucio menesi benrdauja nepertraukiamai 10 dienu suderinusi laikotarpi su atsakovu prieš tris dienas.
Kitu vaiku atostogu metu ieškove bendrauja su vaikai ne mažiau kaip po dvi dienas iš eiles, konkretu laikotarpi suderinusi su atsakovu prieš tris dienas
Vaikams esant ieškoves žinioje už ju sauguma, sveikatos bukle atsakinga yra motina.
Del turto padalinimo
Nutraukiant santuoka dalinamas turtas, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe (LR CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str., 3.127 str.). Del turto vertes ginco tarp sutuoktiniu nekilo, todel laikoma, kad nurodyta ieškinyje verte ir yra bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje (LR CK 3.119 str.).
Sutuoktiniai kartu negyvena. Nei vienas iš sutuoktiniu nepraše šios datos laikyti gyvenimo skyrium data ir neformulavo reikalavimu dalinti tik ta turta, kuris buvo igytas iki tada kai sutuoktiniai pradejo gyventi skyrium (LR CK 3.127 str. 2 d.).
LR CK 3.117 str. 1 d. numatyta prezumcija, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios,. Atsižvelgiant i šaliu lygiateisiškumo prezumpcija, sutuoktiniams bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausancio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio ju pajamos ar koks veiklos pobudis. Butent šis principas ir yra pagrindinis daliu nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendra sutuoktiniu turta.
LR CK 3.123 str. 1 d. numatyta aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo lygiu daliu principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesne turto dali,o butent nukrypti nuo lygiu daliu principus galima atsižvelgiant i nepilnamecio vaiko interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bukle ir kitas svarbias aplinkybes.
Nukrypti nuo lygiu daliu principo šalys neprašo.
Dalinamas turtas lygiomis dalimis, paskiriant ieškovei automobili Craysler -4000,00 Lt vertes, atsakovui – F. D. -4000 Lt vertes, del kitu kinojamuju daiktu sutuoktiniai neirode, kad ju nera natura ir jie dalinami lygiomis dalimis kiekvienam. Del turto esancio Vokietijoje bylos duomenimis nustatyta, kad jis sutuoktiniams priklauso bendrosios dalines nuosavybes teise kiekvienam po ½ dali turto ir šis turtas nedalinams.
Del UAB “Intransauto” akciju padalinimo. Atsakovas nesutinka, kad už ½ dali akciju butu priteista ieškovei kompensacija bei nesutinka su jos dydžiu, teigdamas, kad bendrove likviduojama, taciau nepateike tai patvirtinanciu irodymu, tarp šaliu susikloste konfliktinai santykiai ir jiems paskyrus po ½ dali akciju bendroves valdymas bus apsunkintas, atsakovas nepateike jokiu irodymu del kitokios akciju vertes negu nominali, o irodyti nesutikima su ieškoves reikalavimu šioje dalyje turejo irodyti atsakovas (LR CPK 178 str.) ir esant išvardintoms aplinkybems ieškovei priteistina 5000 Lt pinigine kompensacija už ½ dali akciju,
Del prievoliu kreditoriui
Kiti šaliu posedžio metu nurodyti motyvai nenagrinetini kaip neturintys esmines reikšmes bylai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaujantis išdestytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str. teismas Nusprende:
Ieškini, patikslinta ieškini ir priešieškini su patikslinimu tenkinti dalinai.
Ieškoves G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , santuoka sudaryta 2001-04-06 Vokietijoje, Meckencheim, 2008-01-08 irašas apie tai atliktas Marijampoles savivaldybes administracijos civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 3, nutraukti del abieju sutuoktiniu kaltes.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes G. B. – Bauer, E. B. -Bauer
Nepilnameciu vaiku E. B., gimusios 2002-05-13 ir E. B., gimusios 2003-07-02, gyvenamaja vieta nustatyti su tevu E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
.Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyma nepilnameciams vaikams E. B., gimusiai 2002-05-13, ir E. B., gimusiai 2003-07-02, periodinemis išmokomis po 200,00 litu kiekvienai kas menuo nuo 2010-06-05 iki ju pilnametystes. Išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) E. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , vaiku poreikiams tenkinti.
Nustatyti ieškoves G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais E. B., gimusia 2002-05-13, ir E. B., gimusia 2003-07-02, tvarka taip:
Kiekvieno menesio pirmos ir trecios savaites savaitgaliais nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos .Lyginiais kalendoriniais metais ieškove bendrauja su vaikais antra Kaledu, antra Velyku dienomis nuo 11 iki 17 valandos.Nelyginais kalendoriniais metais ieškove bendrauja su vaikais pirma Kaledu ir pirma Velyku dienomis nuo 11 iki 17 valandos. Ieškove bendrauja su vaikais Motinos diena nuo 11 val. Iki 17 valandos.P. J. ar Žolines diena nuo 11 iki 17 valandos.Vaiku gimimo dienomos nuo 10 valandos iki 15 valandos.Kiekvienu metu Vasaros atostogu metu ieškove bendrauja su vaikais liepos menesi 20 dienu nepertraukiamai suderinusi laikotarpi su atsakovu prieš tris dienas.Rugpjucio menesi benrdauja nepertraukiamai 10 dienu suderinusi laikotarpi su atsakovu prieš tris dienas.Kitu vaiku atostogu metu ieškove bendrauja su vaikai ne mažiau kaip po dvi dienas iš eiles, konkretu laikotarpi suderinusi su atsakovu prieš tris dienas
Vaikams esant ieškoves žinioje už ju sauguma, sveikatos bukle atsakinga yra motina
Padalinti santuokoje igyta turta lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dali ir ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti automobili C. G. Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 litu vertes, dulkiu siurbli 352 Lt vertis, bulviu tarkavimo mašinele “BETM-1” 160 Lt vertes ir radijo žadintuva “Panasonic” 82 Lt vertes.
A. E. Bauer, asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti automobili F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertes, 100 vnt.paprastuju vardiniu UAB “Intransauto akciju 10.000 Lt vertes, virykle “Elektroliux” 899 Lt vertes.
Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000 litu pinigine kompensacija už ½ dali UAB “Intransauto” akciju.
Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovo E. B. 152 Lt kompensacija už jam tenkancia didesnes turto vertes dali (1493:2 yra 746,50 Lt, 899 -747 yra 152 Lt).
Priteisti iš ieškoves G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 305 Lt atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), r turetu bylinejimosi išlaidu ( LR CPK 93 str. 1 d., 1/2 dalis už psichologine ekspertize).
Sprendimui isiteisejus panaikinti laikinas apsaugos priemones taikytas Marijampoles rajono apylinkes teismo nutartimis.
Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 185 Lt žyminio mokescio ir 127 Lt bylinejimosi išlaidu, turetu ryšium su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei . (Bylinejimosi išlaidos turi buti sumoketos i Marijampoles apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, imoku kodas -5660, kvitas pateiktas teismo raštinei 114 kab per 30 d.).
Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320 Lt antrines teisnes pagalbos bylinejimosi išlaidu, valstybei . (Bylinejimosi išlaidos turi buti sumoketos i Marijampoles apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, imoku kodas -,
Isiteisejusio sprendimo kopija išsiusti civilines metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampoles rajono apylinkes teisma.