Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui V. N., gynėjui adv. K. D., vertėjai L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 300 str.1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. B. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, o būtent: 2009-12-02, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VĮ „Regitra“ Marijampolės filiale, esančiame Gamyklų g. 4, Marijampolė, suklastojo automobilio „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) 20700 Lt vertės, 2009-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: 2009-12-02 transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus (išskyrus „150“ ir „13-20“) parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ „N. A.“ vardu pasirašė G. B. ir 2009-12-02 pranešime apie registracijos liudijimo priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) praradimą (prarastas) rankraštinius įrašus (išskyrus įrašą „151“) parašė G. B., ir tuo pačiu metu šiuos du žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t.y., 2009-12-02, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, pateikė VĮ „Regitra“ Marijampolė filialo specialistams, dėl ko minėtas automobilis buvo užregistruotas A. J. vardu, tokiu būdu įgydama galimybę naudotis N. A. vardu anksčiau registruotu automobiliu „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Apklausta kaltinamąja G. B. kalta neprisipažino. Pripažino atlikusi veiksmus, tačiau dėl jų mažareikšmiškumo nesutinka su jų kaip nusikaltimo vertinimu. Parodė, kad gyveno santuokoje su E. B.. Santuokoje buvo įgytas nurodomas a/m „Toyota Prius“, tačiau jis buvo registruotas ne vieno iš jų, bet N. A. vardu. 2009 metais prasidėjo faktinis santuokos irimo procesas. Artėjo ištuokos procesas. Kad jį palengvinti susitarė su E. B., kad jai atiteks šis automobilis, o E. B. liks žemės sklypas. Šie daiktai nebus įtraukti į turto dalybų procesą. E. B. šio susitarimo nesilaikė, nes automobilį jai perdavė be dokumentų. Reikalaujant šią problemą išspręsti, sakė, kad neranda N. A.. Tada jį susirado pati. Jis paaiškino, kad į šiuos reikalus nesikiš, nes tai jos ir sutuoktinio tarpusavio reikalai. Kadangi dėl susidariusios skyrybų padėties reikėjo naudotis automobiliu, jai nebuvo kitos išeities. Todėl ji padarė įrašus dokumentuose N. A. vardu ir pateikė juos „Regitrai“ tokiu būdu automobilį perrašydama pažįstamo A. J. vardu. „Regitroje“ J. buvo ir pats dėl visko pasirašė. Nemano, jog tai nusikaltimas.

Liudytojas E. B. parodė, kad automobilį įsigijo jis. Tačiau jo Lietuvoje užregistruoti negalėjo, nes įgijimo metu, būdamas Vokietijos piliečiu, dar neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje. Todėl jį užregistravo pažįstamo N. A. vardu. Su šiuo N. A. vardu registruotu Lietuvoje automobiliu 2005 metais išvyko į Vokietiją. 2007 metais sugrįžo į Lietuvą ir čia pradėjo gyventi. Automobilis liko Vokietijoje. Automobilį į Lietuvą parsigabeno 2008 metų gruodžio mėn. Po to vėl išvyko į Vokietiją. 2009 pradžioje sugrįžo iš Vokietijos ir automobilio jau neberado. Klausė G. B., kur automobilis, ji sakė, kad jis aikštelėje, nors jis žinojo, kad Giedrė su ja važinėja. Jau prasidėjo faktinis jų santuokos irimas, todėl klausė, kodėl ji naudojasi automobiliu, nors neturi jo registracijos dokumentų. Tik per advokatą B. sužinojo, kad ji tą automobilį be jo žinios užregistravusi kito asmens vardu. Jei siūlė, kad ji kompensuotų jam pusę automobilio kainos, tačiau ji nesutiko. Iš pradžių galvojo, kad tas automobilis kitam Lietuvos piliečiu realizuotas su N. A. žinia, tačiau iš jo sužinojo, kad G. B. tai padarė net be N. A. žinios, nors būtent jo vardu automobilis buvo registruotas. Pats asmeniškai į N. A. dėl automobilio perrašymo nesikreipė, nes tam nebuvo jokio reikalo. Iš N. A. buvo sužinojęs, kad jis tą automobilį buvo nuėmęs nuo įskaitos, tačiau savo sutikimo jo perleisti kam nors nebuvo niekam davęs. G. B. neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų su automobiliu.

L. N. A. parodė, kad su E. B. susipažino apie 1999 metus, kuomet remontuodavo automobilius. Tikslios datos neprisimena, bet E. B. kreipėsi į jį prašydamas savo vardu užregistruoti a/m „Toyota Prius“. Jis įsigijo automobilį, bet nebūdamas susitvarkęs dokumentų dėl gyvenimo Lietuvoje jo negalėjo užregistruoti savo vardu. Todėl ir prašė, jį užregistruoti ant savęs laikotarpiui nuo 6 mėn. iki 1 metų, kol E. B. susitvarkys reikiamus dokumentus, o tada jau jį persirašys savo vardu. Nuvyko kartu į „Regitrą“ ir automobilį užregistravo jo vardu. Pats tuo automobiliu nė karto nesinaudojo ir jo daugiau nematė. Kadangi praėjo daugiau nei metai laiko nuo užregistravimo momento, o E. B. jo nepersirašė, jis pasinaudojo naujai įsigaliojusia tvarka ir sumokėjęs 11 lt mokestį tą automobilį iš nuėmė nuo įskaitos, kadangi jo realiai neturėjo, todėl nenorėjo, kad jis įskaitoje figūruotų jo vardu. Ta tvarka leido asmenims taip pasielgti. Po kiek laiko jį susirado G. B. ir aiškino kažką dėl mašinos. Į tai atsakė, kad tai jų šeimos tarpusavio turtiniai reikalai ir jis į juos nesikiš. Dar po kiek laiko buvo iškviestas į policiją, kur jam parodė mašinos realizacijos dokumentus, kuriuose buvo jo vardas ir pavardė. Iškart atpažino, kad parašas buvo ne jo, o kito žmogaus už jį padarytas. Mašinos pardavime jis nedalyvavo ir jokių dokumentų nepildė. Kuomet su E. B. pirmą kartą registravo tą automobilį, dokumentuose nurodė savo adresą. Juo ir dabar tebegyvena. Taip kad pagal tą įrašą bet kuris iš B.– G. ar E. - galėjo, jei norėjo jį susirasti. Daugiau jam nieko nežinoma.

Liudytojas R. B. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009 m. būnant darbo vietoje, t.y. garaže, esančiame P. A. g. 71 B, Marijampolė, atvažiavo iš matymo pažįstama G., ir paklausė, ar jis galėtų savo vardu priregistruoti automobilį. Jis atsisakė, tačiau paklausė tuomet pas jį dirbusio A., ar jis galėtų tai padaryti. A. J. su savimi turėjo asmens dokumentą, todėl sutiko savo vardu prisiregistruoti automobilį. Su G. B. yra susipažinęs dar iš ankščiau, nes juos siejo darbo reikalai.

Liudytojas A. J. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. įsidarbino pas R. B.. B. R. B. garaže prie jo ir kitų darbuotojų priėjo R. ir paklausė, ar kas nors turi asmens dokumentą. Jis pasakė, kad dokumentą turi. T. B. paprašė, kad jis ant savo vardo prisiregistruotų automobilį, kuris priklauso moteriai, kuri šiuo metu skiriasi. Po skyrybų automobilį moteris persiregistruos atgal. B. jam paaiškino, kad už tai jokia atsakomybė negresia, todėl Jis sutiko automobilį užsiregistruoti savo vardu. Tą pačią dieną su B. nuvažiavo į VĮ „Regitrą“, Marijampolės filialą, esantį Gamyklų g. 4, Marijampolėje. Ten susitiko su kaltinamąja ir visi trys nuėjo į VĮ „Regitra“ patalpas. Tačiau buvo pietūs, todėl į VĮ „Regitrą“ jis su G. B. atvyko vėliau. Moteris būdama prie langelio paėmė reikalingus dokumentus ir su jais priėjo prie jo. G. B. pirmiausia atsinešė tuščią blanką ant kurio buvo užrašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Ji jo akivaizdoje užpildė sutartį. Jis pastebėjo, kad G. B. rašydama sutartyje rašo ne savo asmens duomenis, o vyro. Paklausta, ji pasakė, kad tai yra jos vyro vardas ir pavardė. Policijoje jam parodyta pirkimo-pardavimo sutartis yra ta pati sutartis, kurios pagrindu jis 2009-12-02 įgijo automobilį „Toyota Prius“. Sutarties grafoje „Transporto priemonę pirko“ esantys rankraštiniai įrašai „J. A.“ yra ne jo paties parašyti. Rankraštinius įrašus atliko G. B.. Esantis parašas šalia šio įrašo yra jo. Sutarties grafoje „transporto priemonę pardavė“ esančius rankraštinius įrašus „N. A.“ jo akivaizdoje atliko G. B., šalia esantį parašą jo akivaizdoje parašė taip pat G. B.. Jis taip pat pasirašėi ir kituose dokumentuose: prašyme ir pranešime. Pranešimą ir prašymą jo akivaizdoje surašė G. B., ojis tik pasirašė prie savo vardo ir pavardės. Iš G. B. už atliktą paslaugą atlygio negavo. Atsisveikinant ji pasakė, kad mėnesio laikotarpyje automobilį reikės perregistruoti jos vardu. Jis pats minėtu automobiliu niekada nėra disponavęs. Kategoriškai patvirtino, jog vardą ir pavardę „N. A.“ bei parašą prie jų parašė G. B.. Tai ypač gerai atsimena, nes jam ši pavardė ir vardas pasirodė gana keisti, o G. B. paaiškino, kad tai jos vyro vardas ir pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2011-01-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu G. B. parodė vietą, kurioje pastatė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)t.2, b.l. 60-61); 2010-07-20 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas R. B. pagal pateiktas įklijuotas nuotraukas atpažino moterį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2(G. B.), kaip jo pažįstamą G., kuri paprašė jo perregistruoti automobilį(t.1, b.l. 81-84); 2010-07-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas A. J. parodė, vietą, kur jis laikinai dirbo pas R. B.(t.1, b.l. 66-69); 2010-05-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas A. J. pagal pateiktas nuotraukas atpažino moterį pavaizduotą Nr. 3(Giedrę bauer), su kuria 2009-12-02 VĮ „Regitra“ Marijampolės filiale, esančiame Gamyklų g. 4, Marijampolė, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jo vardu buvo užregistruota transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)t.1, b.l. 75-77); 2010-10-13 Specialisto išvada Nr. 11-2006(10), iš kurios matyti, kad, kad tyrimui pateiktoje 2009-12-02 transporto priemonės „Toyota Prius“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus (išskyrus „150“ ir „13-20“) parašė ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ N. A. vardu pasirašė G. B.. Tyrimui pateiktoje 2009-12-02 transporto priemonės „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėje „Transporto priemonę pirko“ A. J. vardu pasirašė pats A. J.. Tyrimui pateiktame pranešime apie registracijos liudijimo priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praradimą (prarastas 2009-12-02) rankraštinius įrašus (išskyrus įrašą „151“) parašė G. B.. Tyrimui pateiktame pranešime apie registracijos liudijimo priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praradimą (prarastas 2009-12-02) eilutėje „Parašas“ A. J. vardu pasirašė pats A. J.(t.1, b.l. 166-169); 2010-07-19 akistatos protokolu tarp A. J. ir G. B., kuriame užfiksuota, kad kiekvienas pasiliko ir patvirtino savo duotus parodymus. A. J. teigė kad G. B. VĮ „ Regitra“ jo akivaizdoje, savo ranka užpildė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. G. B. teigė, kad jokių dokumentų ji nepildė(t.2, b.l. 16-18); 2011-01-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. B. pateikė automobilio „Toyota Prius“ raktelį su signalizacijos pulteliu(t.2, b.l. 68); 2011-01-20 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, iš kurio matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) saugomas „Tobra ir ko“ aikštelėje (Kauno g. 160, Marijampolė) (t.2, b.l. 69); 2011-01-20 automobilio apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) po apžiūros automobilis prijungtas prie bylos (t.2, b.l. 70-76); 2011-01-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pateikta techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 03-301481 ir automobilio registracijos liudijimas Nr. C578138 (t.2, b.l. 80); Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos J. Z. 2011-01-28 raštu, iš kurio matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-44-399/2011 dėl G. B. ir E. B. santuokos nutraukimo. Šioje byloje automobilio „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nėra tarp dalintino turto(t.1, b.l. 79); 2009-12-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad parduodamas „Modelis „Toyota Prius“, „Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Transporto priemonę pardavė N. A.“ ir parašas, „Transporto priemonę pirko J. A.“ ir parašas(t.1, b.l. 7, 39); Iš 2009-12-02 pranešimo VĮ „Regitra“ matyti, kad A. J. praneša, kad prarado registracijos liudijimą jam priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pametimo aplinkybės – eksploatuojant(t.1, b.l. 40); Iš VĮ „Regitra“ 2010-04-09 išrašo matosi, jog automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-07-05 užregistruotas N. A. vardu, 2009-12-02 užregistruotas A. J. vardu(t.1, b.l. 18-20).

Tokiu būdu visų ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko kaltinamosios G. B. kaltę neginčytinai įrodyta. Ji pati pripažįsta įvykdžiusi jai inkriminuotus veiksmus, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Laiko, jog jis buvo įvykdyti dėl susiklosčiusių itin nepalankių jai šeiminių aplinkybių – skyrybų proceso bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Buvo reikalinga naudotis automobiliu, tačiau dėl netinkamo jo registravimo ne šeimos, o pašalinio asmens vardu, to padaryti negalėjo. Todėl pasirinko tokį elgesio būdą. Tačiau teismas laiko, jog G. B. atliko veiksmus, kurie draudžiami baudžiamojo įstatymo, jos veikia atitinka LR BK 300 str.1d. požymius.

G. B. kaltinama suklastojus dokumentą bei jį panaudojusi.

Sutinkamai su LR BK 300 str. dispozicija, pagal šio straipsnio pirmąją dalį atsako asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už nusikalstamos veikos padarymą. Šio nusikaltimo dalykas yra dokumentas, o pagal LR BK 300 str. nusikaltimo dalykas gali būti tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu, arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ar reikšmę esti teisės ar pareigos, arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog G. B. tikslas buvo įgyti galimybę naudotis automobiliu, kuris iš pradžių buvo registruotas N. A. vardu, o taip pat šį kilnojamąjį ir registruoti privalomą daiktą eliminuoti iš dalintino turto santuokos nutraukimo procese. Tai neginčytinai nustatyta ir įrodyta liudytojo J. parodymais. Būtent šiam tikslui įgyvendinti buvo suklastoti ir panaudoti suklastoti dokumentai (pirkimo – pardavimo sutartis, pranešimas apie registracijos liudijimo praradimą). Tikslo įgyvendinimui G. B. pasitelkė ir kitą asmenį – A. J., kurio vardu užregistravo automobilį. Ji suprato savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Jos veiksmų rezultate buvo iškreipti (pakeisti) viešojo registro – VĮ „Regitra“ duomenys. Dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentais pažeidžia dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Teisinė apyvarta, tai juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju dokumentų suklastojimas ir panaudojimas vertinamas kaip žalos padarymas saugomiems visuomeniniams santykiams, valdymo tvarkai, teisėtiems fizinių ir juridinių asmenų interesams. Kaltinamosios veiksmais buvo iškreipta teisinė apyvarta. Juridinius faktus, atsiradusius sandorių pagrindu, reikia keisti civilinės teisės nustatyta tvarka (esant ginčui ir civilinio proceso tvarka), bet ne klastojant sandorius. Todėl atsižvelgiant į veikos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, tarp jų ir pačios kaltinamosios požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas konstatuoja, jog ji pilnai atitinka visus BK 300 str.1d. požymius ir kvalifikuota tinkamai. Aukščiau išdėstyti motyvai visiškai eliminuoja G. B. prašomą konstatuoti veikos mažareikšmiškumą. Teismas taip pat nenustatė jokių veikos pavojingumą visuomenei eliminuojančių aplinkybių.

BPK 94 str. įpareigoja teismą priėmus procesinį sprendimą byloje, išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą. BPK 94 str.1d.5p. nustato, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šioje byloje daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra pripažinti automobilio „Toyota Prius“ raktelis su signalizacijos pulteliu, techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 03-301481, automobilio registracijos liudijimas Nr. C578138 (saugomi voke prie bylos) bei automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) saugomas „Tobra ir ko“ aikštelėje (Kauno g. 160, Marijampolė). Akivaizdu, kad dėl visų šių daiktų yra kilęs ir neišspręstas ginčas. Todėl visi šie daiktai, iki bus išspręstas dėl jų ginčas civilinio proceso tvarka, paliktini saugoti ta pačia tvarka. Apie tai, kad turi teisę dalyvauti tokiame procese, pasiunčiant nuosprendžio nuorašus informuotini E. B., G. B. ir N. A..

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios įvykdyta veika, numatyta BK 300str.1d., įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).

Kaltinamajai atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors G. B. ir pripažįsta atlikusi jai inkriminuotus veiksmus, tačiau teismas to atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta, kadangi kaltinamoji tai daro tik prislėgta nenuginčijamos įrodymų naštos.

Kaltinamoji anksčiau prasikaltusio nebuvo, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, teismas konstatuoja, kad paveikti kaltinamąją, jog ateityje ji laikytųsi įstatymų, bei visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis(BK 41 str.), jai skirtina baudos bausmė. Arešto bei laisvės atėmimo bausmės neskirtinos, kadangi kaltinamoji teisiama pirmą kartą, šios bausmės rūšys būtų akivaizdžiai neproporcingos, būtų nutraukti kaltinamosios socialiniai ryšiai su visuomene. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudos bausmė skirtina atitinkanti sankcijoje už nesunkius nusikaltimus numatytą vidurkį(BK 47 str.3d.2p.).Kadangi skirtina bauda yra pakankamai didelė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, kaltinamajai nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

G. B. pripažinti kalta pagal LR BK 300 str.1d. ir nuteisti 50(penkiasdešimties) MGL(6500,00 Lt) bauda.

Paskirtos baudos sumokėjimui nustatyti vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Toyota Prius“ raktelį su signalizacijos pulteliu, techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 03-301481, automobilio registracijos liudijimą Nr. C578138 (saugomus voke prie bylos) bei automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) saugomą „Tobra ir ko“ aikštelėje (Kauno g. 160, Marijampolė) - iki bus išspręstas dėl jų ginčas civilinio proceso tvarka, palikti saugoti ta pačia tvarka ir toje pačioje vietoje. Apie tai, kad turi teisę dalyvauti tokiame procese, pasiunčiant nuosprendžio nuorašus, informuoti E. B., G. B. ir N. A..

Nuosprendis per 20 d. skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika