Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas: Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00402-2010-1

NUTARTIS

2011 m. spalio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui Kęstučiui Dobilui, nuteistajai G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. apeliacinį skundą dėl M. rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 300 str. 1 d. – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteista už tai, jog suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, o būtent: 2009-12-02, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ M. filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo 20700 Lt vertės automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis - 2009-12-02 transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje G. B. parašė rankraštinius įrašus (išskyrus „150“, „13-20“) ir eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ „N. A.“ pasirašė šio asmens vardu, 2009-12-02 pranešime apie automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo praradimą (prarastas) parašė rankraštinius įrašus (išskyrus įrašą „151“), šiuos du žinomai suklastotus tikrus dokumentus G. B. panaudojo 2009-12-02 tiksliai tyrimo nenustatytu laiku pateikdama VĮ „(duomenys neskelbtini)“ M. filialo specialistams, dėl ko minėtas automobilis buvo užregistruotas A. J. vardu. Tokiu būdu ji įgijo galimybę naudotis N. A. vardu anksčiau registruotu automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į veikos tikslus, t.y. į tai, kad ji veiksmus atliko dėl susiklosčiusios labai sunkios šeimyninės padėties, dėl mažamečių vaikų ir sergančios mamos priežiūros.

Skunde nurodoma, jog jeigu teismas nutartų, kad jos veika nėra mažareikšmė, tai jos atžvilgiu būtų pagrindas taikyti LR BK 40 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas būtų jos vyresnioji sesuo V. P..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. B. ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistosios G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios G. B. apeliacinis skindas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą bei motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė G. B. pritaikyti tinkamai.

Dėl LR BK 37 str. nuostatų taikymo

Pagal LR BK 37 str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu.

Kolegija pažymi, kad veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas bei nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Jie konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju remiantis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji G. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Suklastodama ir panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, kaltinamoji savanaudiškais tikslais faktiškai padarė didelę žalą asmeniui, kuriam iki fiktyvaus sandorio priklausė automobilis, sudarė galimybę A. J. įgyti 20700 Lt vertės automobilį, už jį nesumokėjus. Dėl jos nusikalstamų veiksmų buvo pasisavinta kito asmens turto nuosavybės teisė, atimta galimybė autotransporto priemonės savininkui naudotis automobiliu Toyota Prius, padaryta ne tik didelė materialinė 20700 Lt žala, bet ir moralinė žala. Be to, į nusikalstamą veiką G. B. įtraukė ir kitą asmenį, savo nusikalstamais veiksmais ji pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – valdymo tvarką.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. B., pažeisdama baudžiamojo įstatymo ginamą vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą, suklastojo ne vieną, o kelis dokumentus, Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, padarytoji nusikalstama veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją LR BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti LR BK 300 str. 1 d. numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

Dėl LR BK 40 str. nuostatų taikymo

Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau, tai gali būti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką.

BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Tik padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nuteistosios G. B. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos būtinosios jo sąlygos.

Būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra ta, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors G. B. pripažino atlikus jai inkriminuotus veiksmus, tačiau tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde stengėsi sušvelninti savo padėtį, apeliuodama į skyrybų procesą, į santykius su sutuoktiniu, į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų netinkamą pareigų atlikimą, į kitas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu G. B., įteikus jai pranešimą apie įtarimą, iš pradžių neigė padariusi įrašus dokumentuose, ir prisipažino, jog ji savo ranka įrašė įrašus dokumentuose, dėl surinktų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei apeliacinio skundo turinį, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad G. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nes savo kaltę ji pripažino verčiama objektyvių bylos aplinkybių, siekdama išvengti teistumo, ir nuoširdžiai nesigailėjo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti ir LR BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto pagrindo t.y. manyti, jog G. B. tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ši G. B. veika nebuvo atsitiktinė. 2011-05-18 M. rajono apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad 2010-05-11 M. rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymo. Minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00143-20 dalyje dėl G. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. – dokumento suklastojimo nutrauktas nereabilituojančiais įtariamąją pagrindais t.y. G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamu būdu užvaldytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pagal LR BK 182 str. 1 d. tęsiamas.

Atsižvelgusi į šiuos duomenis, kolegija daro išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog G. B. nėra padariusi daugiau nusikalstamų veikų, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų ateityje.

Nesant dviejų LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistosios G. B. apeliacinį skundą atmesti.