- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-25-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43829-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- S. L.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-557/2017
Teisėja R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43829-2015-7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-06-15 ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2016-11-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmes, atliktas pagal 2016-06-15 ir 2016-07-01 nuosprendžius, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-07-31 apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kumščiu sudavė D. D. į veido sritį, tokiu būdu jai padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo sumažinti jam skirtą bausmę ir ją teisingai subendrinti su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai vadovavosi įstatymais. BK 63 str. 8 d. numato, jog negalima bendrinant bausmes skirti tokios bausmės rūšies, kuri nebuvo skirta už kitas atskiras nusikalstamas veikas. Be to, nurodo, jog BK 64 str. 1 d. numato, jog skirdamas bausmę už atskiras veikas asmeniui, kuris atlieka bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus, tas bausmes subendrina. Sudedamos visiškai ar iš dalies bausmės gali būti tik asmeniui, atliekančiam bausmę laisvės atėmimo vietose, ir naują nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo laikotarpiu, tuo tarpu jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nesulaikytas, todėl jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos remiantis BK 63 str. 2 d. Mano, jog pažeidimas yra ir tai, jog jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nors didžiausia atskiru nuosprendžiu paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymi, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad jo mama turi antros grupės neįgalumą, ir tai jis gali patvirtinti savo turimais dokumentais. Nurodo, jog neturi artimųjų, jo tėvas yra miręs, todėl jis yra vienintelis, kuris gali pasirūpinti mama. Atkreipia dėmesį ir į liudytojo M. K. parodymus, kurie, jo manymu, yra neišsamūs ir netikslūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis S. L. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, be to, nurodo, kad teismas paskirtą bausmę netinkamai bendrino su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir dėl to paskyrė per griežtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 138 str. 1 d. tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą S. L. skyrė griežčiausią savo rūšimi, artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas nurodė, kad S. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiosios. Jis teisiamas šešioliktą kartą, taip pat teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, už smurtavimą prieš savo sugyventinę, todėl teismas laikė, kad jis yra linkęs smurtauti ir nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio. Be to, teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, S. L. laikytinas recidyvistu, o vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo S. L. padaryta veika yra tyčinė ir smurtinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas eilę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už vagystes, nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, plėšimus, turto sunaikinimą, fizinio skausmo sukėlimą, sunkų ir nežymius sveikatos sutrikdymus, viešosios tvarkos pažeidimą, nužudymą. Pažymėtina ir tai, jog fizinis smurtas nukentėjusiosios D. D. atžvilgiu buvo pavartotas į vieną gyvybiškai svarbiausių kūno vietų – galvą, po smūgio moteriai buvo sulaužyti nosies kaulai, kas rodo itin pavojingą nuteistojo S. L. elgesį ir abejingumą tokios savo neteisėtos veikos galimiems sunkiems padariniams. S. L. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė. Tai, jog S. L. nepripažįsta savo netinkamo elgesio ir to, kad būtent jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir deklaratyvus apeliacinio skundo teiginys, jog byloje esantys liudytojo M. K. parodymai yra neišsamūs ir netikslūs. Šios aplinkybės atskleidžia, jog S. L. savo veiksmų nevertina kritiškai ir nesigaili nusikaltęs.
S. L. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šio straipsnio nuostatos buvo pakeistos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nebenumatė jame nurodomos taisyklės dėl recidyvistui paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. L. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Taip pat pažymėtina, jog BK 60 str. 1 d. 13 p. numato, jog asmens atsakomybę sunkina tai, jog asmuo nusikalto būdamas recidyvistas, taigi ši aplinkybė turėtų būti laikoma S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas priima dėmesin greta kitų bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių.
Nuteistojo S. L. nusikalstamas elgesys rodo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, ir nebedaryti nusikalstamų veikų. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis eilę kartų buvo teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (fizinio skausmo sukėlimą, nežymius sveikatos sutrikdymus, sunkų sveikatos sutrikdymą, nužudymą), taigi šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam S. L. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, bei teismo jam rodytas pasitikėjimas (praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, S. L. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. S. L. skunde nurodomos aplinkybės, kad jo mama yra neįgali, turi antros grupės neįgalumą, jog jo tėvas yra miręs, todėl tik jis gali pasirūpinti mama, iš esmės egzistavo ir prieš jo nusikalstamos veikos atlikimą, tačiau tai neatgrasė ir nesustabdė jo nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo. Turėdamas rūpintis šeima ir senyvo amžiaus neįgalia mama, jis vis tiek darė smurtines nusikalstamas veikas, todėl ši aplinkybė niekaip nešvelnina jo padėties ir nesukuria prielaidų skirti švelnesnę bausmę.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
S. L. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo netinkamai subendrinta su ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, mano, jog teismas bausmes turėjo apimti.
Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 str., subendrino su 2016-06-15 ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutine subendrinta bausme nustatė laisvės atėmimą 2 metams. BPK 63 str. 1 d įtvirtinta, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 9 d. numatyta, jog pagal BK 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. L. padarė prieš priimant 2016-06-15 ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius. Taigi apylinkės teismas tinkamu, BK 63 str. 1, 4, 9 d. numatytu pagrindu bendrino S. L. paskirtas bausmes, ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik nedideles dalis švelnesnės 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei švelnesnės 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, sietinų su bausmių apėmimo būdo taikymu, pažymėtina, kad šis klausimas yra reglamentuotas BK 63 str. 5 d., kurioje numatytas baigtinis minėto būdo taikymo atvejų sąrašas. Pagal BK 63 str. 5 d. bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str.; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė nei vieno iš minėtoje teisės normoje reglamentuotų atvejų, kuomet būtų galimas S. L. skirtų bausmių subendrinimas taikant bausmių apėmimo būdą. Pažymėtina, jog nenustačius nei vieno iš aukščiau nurodyto įstatyme numatyto pagrindo bausmes apimti, bausmės gali būti tik sudedamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu. Šiuo atveju teismas pasirinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik po nedidelę dalį ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas paskyrė per didelę galutinę subendrintą bausmę dar ir todėl, jog paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nors didžiausia atskiru nuosprendžiu paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Tokią poziciją nuteistasis grindžia tuo, jog BK 63 str. 8 d. numato, jog negalima bendrinant bausmes skirti tokios bausmės rūšies, kuri nebuvo skirta už kitas atskiras nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pažymi, jog kaip ir minėta, bendrinant bausmes dalinio ar visiško jų sudėjimo būdu, prie didžiausios (griežčiausios) bausmės pridedama kitais nuosprendžiais paskirtos bausmės ar jų dalis, todėl tokiu būdu bendrinant bausmes galutinė subendrinta bausmė visais atvejais yra didesnė už atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taip pat pastebėtina, jog nuteistojo akcentuojamoje BK 63 str. 8 d. įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs draudimą subendrinus bausmes skirti tokią subendrintos bausmės rūšį, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau šiuo atveju nuteistajam subendrinus bausmes nebuvo paskirta kita bausmės rūšis – visais bendrinamais nuosprendžiais S. L. buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 42 str. 1 d. 5 p.), šios rūšies bausmė paskirta ir galutine subendrinta bausme.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Paskirtą bausmę apylinkės teismas tinkamai subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo S. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos S. L. išlaidas sudaro 86,85 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš S. L. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.