- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 1-658-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43829-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- S. L.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1992-03-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 147 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;1993-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 43 str., dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1992-03-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;1995-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 43 str., dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1993-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo;2000-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu l m. 6 mėn. su 1/6 turto konfiskavimu;2000-06-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. l d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu l m. su 1/6 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2000-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. l mėn., laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 3 str. l d. l p., bausmė sumažinta 1/3.2000-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 116 str. 2 d., 104 str., 203 str. 2 d., 42 str. l d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 10 m. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2000-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 3 str. 2 d. l p., bausmė sumažinta iki 8 metų 6 mėn. laisvės atėmimo.2000-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 278 str. l d., 42 str. l d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu už 2000 Lt. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2000-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu už 2000 Lt;2000-12-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2000-06-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir su 2000-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 2003-10-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. l d. bausmė subendrinta su 2000-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 8 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;2005-12-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. l d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2000-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2000-12-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu bei 2001-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, 2008-12-19 paleistas atlikęs bausmę;2011-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. l d laisvės atėmimu 6 mėn.;2012-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. l d, 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., 65 str. l d. l p. a) pp. bausmė subendrinta su 2011-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 mėn., 2012-06-04 atlikus bausmę paleistas iš Alytaus pataisos namų; 2013-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. l d, 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p. bausmes subendrinus 55 parų areštu. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, paskirtą bausmę yra atlikęs; 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. L. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y.:
S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-07-31 apie 13.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kumščiu sudavė D. D. į veido sritį, tokiu būdu, jai padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas vyko praėjusiais metais, vasaros pabaigoje. D. draugas R. supažindino jį su D. prieš mėnesį iki įvykio. Išvakarėse jis su D. ir jos draugu buvo kazino. Kai D. draugas R. paliko juos ir išvažiavo į darbą, tada jis su D. išvažiavo pas jo motiną, vartojo alkoholį. Grįžo jie apie 6 val. ryto, toliau gėrė sidrą. Apie 8 val. jis išvažiavo dar nupirkti šampano. Jiems begeriant, apie 10 val. atėjo jo mama, pasiuto ir išvarė D.. Parodė, kad jis nemušė D., jokių kumščių nebuvo, D. išėjo nebūdama kruvina. Konflikto nebuvo. R. skambino jo mamai klausdamas ar D. yra ar ne, todėl jo mama ir išvarė D.. Kai jis važiavo į parduotuvę dviračiu, sutiko R. ir D.. D. atrodė normaliai, nebuvo kruvina. Jam tėvai pasakė, kad buvo iškviesta policija. Nurodė, kad jis nebuvo girtas, buvo tik išgėręs. Jie su D. tik bendravo, netriukšmavo. Mano, kad nukentėjusiąją galėjo mušti jos draugas iš pykčio. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusioji D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą nuėjo į kazino. Jos draugas R. lošė, o ji su S. palaikė kompaniją, vaišinosi gėrimais. Paskui, kai R. reikėjo važiuoti į darbą, jis ją su S. nuvežė į aikštelę, paliko mašinoje ir sakė palaukti jo, nes jis greit padirbs ir tada nuveš juos namo. S. pasiūlė nueiti iki parduotuvės. Parduotuvėje jis nusipirko tris butelius šampano ir pasiūlė važiuoti pas jį į namus į Tauralaukį. Būnat pas S. Tauralaukyje, jis ėmė seksualiai priekabiauti, nors žinojo, kad ji turi draugą. Ji griežtai atsisakė. Tada S. jai trenkė į žandą. Ji labai išsigando, sušuko. S. staigiai jai numovė džinsus, ji pradėjo rėkti, tada atbėgo jo motina. Motina matė ją verkiančią, ėmė barti S., tuo metu ji apsimovė džinsus ir išbėgo. Atsisukusi pamatė dviračiu atvažiuojantį S., jis puolė ją, smūgiavo į žandikaulį, nuplėšė grandinėlę nuo kaklo, šaukė, stipriai trenkė jai į nosį, pasipylė kraujas. Ji verkė, S. jos paklausė, ar pati atiduos grandinėlę nuo rankos, ar reiks dar kartą trenkti. Ji atidavė grandinėlę. Pamatė atvažiuojantį draugą R., kuriam paskambino S. motina ir pranešė apie įvykį. S., pamatęs jos draugą, pasislėpė krūmuose, tada atvažiavo policija, greitoji, ją išvežė greitoji. S. jos auksinius papuošalus išmetė į žolyną, todėl ji jų nepasiėmė, nes nerado. S. mama buvo užėjusi tik vieną kartą tada, kai ji pradėjo klykti. Anksčiau ji nebuvo užlipusi ir neprašė jos išeiti.
Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo motina, su sūnumi nėra susipykusi. Parodė, kad R. su D. atvažiavo iš vakaro, prašė išleisti sūnų į naktinį klubą, ji neleido, tačiau D. draugas R. įkalbėjo ją ir jie išvažiavo. Grįžo nukentėjusioji ir jos sūnus. Jie užlipo į viršų, o ji nuėjo į virtuvę. Nežino, ką jie veikė, tik matė, kad jie buvo parsivežę gėrimų. Ji ryte, 9 val., nuėjo pažiūrėti, matė, kad visi drabužiai buvo ant žemės išmėtyti, buteliai išmėtyti. Ji ėmė šaukti ant D., padarė tvarką ir nulipo į apačią. Po kelių valandų ji vėl nuėjo pažiūrėti, jie tyliai ramiai gulėjo. Tada ji paskambino D. sugyventiniui ir klausė, ką daryti, sakė, kad kvies policiją. R. paprašė jos nekviesti policijos, pasakė, kad atvažiuos ir paims D.. Ji liepė D. rengtis, nes atvažiuoja R., ši apsirengė ir nulipo į apačią. Parodė, kad D. nebuvo išsigandusi, neverkė, nesiskundė, kad sūnus būtų prie jos lindęs. Ji kartais eidavo pažiūrėti, ką jie veikia, nes jai liepė D. sugyventinis. Jokio konflikto nebuvo, o policiją norėjo kviesti, kad išvežtų D., nes prašė jos išeiti ir žinojo, kad D. turi sugyventinį. R. buvo atvažiavęs, du kartus bėgo į viršų pažiūrėti. Ko jis ieškojo jai nesakė. Neatsimena ar S. tuo metu buvo namie, R. nieko neradęs išėjo lauk.
Liudytojas R. M. parodė, kad tą dieną jie visi trys buvo kazino „Olimpic“ ir „Tornado“. Apie 3-4 val. ryto jam reikėjo vykti į darbą, todėl jis S. ir D. paliko lengvojoje mašinoje, mokamoje aikštelėje, pats nuvažiavo į darbą pasikrauti duonos, nes ją išvežioja. Pasikrovęs duoną, apie 6 val. ryto grįžo, bet nerado nei S., nei D.. Apie 10 val. ryto jam paskambino S. motina ir paklausė, ką D. daro pas S.. Antrą kartą paskambino ir pasakė, kad jie barasi, pykstasi. Kadangi jis tuo metu buvo Telšiuose, tai grįžo tik po kokių 2-3 valandų ir nuvažiavo į Tauralaukį. D. ir S. rado ant žvyrkelio. S. šaukė ant D.. D. buvo visa kruvina, nosis sulaužyta, sudaužyta. D. jam sakė, kad S. atėmė auksą, nuplėšė apyrankę. Jis paklausė S., kur auksas, S. jam atsakė: „nežinau, ką darau, auksas gal namuose“. Namuose ieškojo aukso, nieko nerado. Per tą laiką jis iškvietė greitąją. S. buvo smarkiai neblaivus, aiškiai matėsi. Abu jie buvo smarkiai neblaivūs. Kai paliko juos viskas buvo gerai, auksas buvo vietoje. Kol jis ieškojo aukso su S. motina, S. pabėgo. Jis matė, kad D. buvo sumušta, S. ją mušė į veidą, į nosį. S. dėl to, kad mušė D. jam atsakė, jog tikriausiai jam dėl girtumo pasimaišė.
Liudytojas policijos pareigūnas M. K., parodė, kad kai atvažiavo, jau buvo greitoji, stovėjo vyras bei kruvina moteris, buvo kruvina jos nosis, veidas. Šalia moters buvo kitas vyras su akiniais. Visi papasakojo, kad buvo kazino, parvažiavo pas skriaudiką, šventė ir susimušė. Skriaudiko niekur nerado. Moteris neapsisprendė, ar rašyti pareiškimą, ar ne. Negalėjo moters išvaryti, todėl ją sumušė, paėmė grandinėlę. Skriaudiko motina jai sakė: „ko tu su tokiu susidedi?“. Vyras pasakė, kad kaltinamasis metė dviratį ir nubėgo į laukus, bet to pabėgusio vyro jie nerado.
2015-08-06 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. D. pareiškė, kad 2015-07-31 apie 13.30 name, kuris yra (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyras vardu S., su kuriuo vartojo alkoholį, jai atsisakius su juo lytiškai santykiauti, trenkė kumščiu į veidą, jai išbėgus į gatvę, jis ją pasivijo, trenkė kumščiu į nosį, nuplėšė grandinėlę, dar kartą trenkė kumščiu į veidą, liepė nusiimti grandinėlę nuo riešo. (b. l.1).
2015-08-05 Specialisto išvadoje Nr. G 1415/15(03) užfiksuota, kad D. D. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis lūpų dešiniame kampe, smakro kairėje, kraujosruvomis bei gleivinės įtrūkimais lupų vidiniuose paviršiuose. D. D. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 2).
2015-08-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. D. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų atpažino S. L., kuris 2015-07-31, ją sumušė (b.1. 20-22).
2016-04-15 akistatos tarp D. D. ir S. L. protokole užfiksuota, kad D. D. parodė apie tai, kad ją sumušė S. L., o S. L. šių parodymų netvirtino, parodydamas, kad jis D. D. nemušė ir jos grandinėlių negrobė. (b. l. 76-77).
Nors kaltinamasis S. L. kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios D. D., liudytojų R. M., M. K. parodymai teisme, specialisto išvada, leidžia daryti išvadą, kad S. L. kaltė smurtaujant, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta D. D. sveikata, visiškai įrodyta. Nukentėjusiosios D. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jai būnant pas S. L. jie toliau girtavo ir tuo metu kaltinamasis pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti, o jai atsisakius trenkė jai per veidą, dėl ko ji išsigando ir pabėgo, bet kaltinamasis lauke ją prisivijo ir vėl trenkė jai į nosį, dėl ko pasipylė kraujas, patvirtina ir liudytojų R. M. ir M. K., kurie pripažintini nešališkais, teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad nors jie ir nematė paties įvykio, tačiau matė sumuštą D. D., sumuštą jos veidą bei kraujuojančią nosį. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes viskas įvyko per trumpą laiką, specialisto išvadoje nurodyta, kad D. D. galėjo patirtus sužalojimus įgauti nurodytu laiku, t.y. 2015-07-31 apie 14 val., nustatyta, kad nukentėjusioji visą laiką nuo 2015-07-31 ryto, apie 3-4 val., kai liudytojas R. M. ją paliko su kaltinamuoju, buvo su kaltinamuoju, niekur kitur ji nebuvo išėjusi ir su niekuo nebuvo susitikusi, todėl negalėjo būti niekur kitur sumušta. Kaltinamojo pateiktą versiją, kad D. D. galėjo sumušti liudytojas R. M., teismas vertina kaip gynybinę priemonę ir atmeta, nes visą laiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad ją sumušė būtent kaltinamasis, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno parodymai apie tai, kad kai jis atvyko nukentėjusioji buvo su liudytoju R. M. ir nurodė, kad ją sumušė kitas vyras, kuris pabėgo su dviračiu. Liudytojos T. L. parodymai vertinti kritiškai, nes manytina, kad ji būdama kaltinamojo motina, siekia apsaugoti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl parodė, kad jokio konflikto nebuvo ir D. D. niekas nemušė. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius D. D. į veidą, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Panaudoto smurto padariniai – D. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis teisiamas šešioliktą kartą, taip pat teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, už smurtavimą prieš savo sugyventinę, kas leidžia manyti, kad jis yra linkęs smurtauti ir nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio. Vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, S. L. laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, S. L. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis skiriamas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.
Nusikalstamą veika S. L. padarė prieš priimant 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė suėmimas. (b. l. 73-75).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 56,85 Eur žalos atlyginimo (b. l. 95-98), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios D. D. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu (b. l. 97). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo S. L. priteisti 86,85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 175). Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364, 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 86,85 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo S. L.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam S. L. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes kaltinamajam kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, dėl ko ji negalėjo tinkamai pasirūpinti gynyba. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, jokių oficialių pajamų, turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei dalį švelnesnės 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti S. L. galutinę subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2016-11-09 dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bei bausmes atliktas pagal 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Suimti S. L. teismo posėdžių salėje.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlygimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. L. 56,85 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 85 centus) turtinės žalos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Nepriteisti iš kaltinamojo S. L. 86,85 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 85 centų) proceso išlaidų valstybės naudai, už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.