- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-3369-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-0084-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės tarybai, Raseinių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai ir Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo bei rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“ ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. (5.19E) R5-5740 „Dėl priimto sprendimo“; 2) įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją ir / ar Raseinių rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 40721-21KR-SD-8193 iš esmės bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties pastatus – 80 transformatorinių, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) pareiškėjai pateikė Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10382753, pagal kurį buvo priskaičiuotos mokėtinos sumos už neva suteiktas minėtose transformatorinėse atliekų tvarkymo paslaugas (tiek pastovioji, tiek kintamoji dalys) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2020 m. pradžioje atlikusi išsamų vertinimą dėl visų savivaldybių taikomų tvarkų ir atliekų tvarkytojų išrašomų sąskaitų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, neva suteikiamas pareiškėjos nuosavybės teise valdomose negyvenamosios paskirties patalpose – transformatorinėse visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaunamų sąskaitų, tame tarpe ir Mokėjimo pranešimo už 2019 m., apmokėjimą nuo 2020 m. sausio 1 d. sustabdė. Minėto vertinimo metu buvo nustatyta, kad skirtingose Lietuvos Respublikos savivaldybėse yra taikoma nevienoda praktika, kadangi ne visi atliekų tvarkytojai taiko vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą transformatorinėse, nors vadovaujasi iš esmės analogiškomis savivaldybių patvirtintomis įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikomis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atskiros savivaldybės skirtingai aiškina ir taiko bendrai visoms savivaldybėms taikomus teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 20KR-SD-2496 informavo keturiolika savivaldybių, tame tarpe ir Savivaldybės administraciją, kad jos vykdomoje veikloje patalpose – transformatorinėse nesusidaro ir negali susidaryti buitinių / komunalinių atliekų ir faktiškai neatliekant jokių atliekų išvežimo, vietinė rinkliava dėl komunalinių atliekų tvarkymo pareiškėjai negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja informavo, kad nesutinka su atliekų tvarkytojų pateiktomis sąskaitomis dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir atsisako jas apmokėti. Savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. raštą, 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. (5.19 E) R5-826 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio“ nurodė, kad vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TS-184 patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai; dalinis pakeitimas 2020 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. TS-56), privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą moka kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo, o VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjos vardu Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje yra įregistruoti nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. kovo 12 d. raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – ir Komisija). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-33(AG3-21/25-2020), kuriuo, konstatavusi, kad skundžiamas aktas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 12 d. raštą, įpareigojo Savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 20KR-SD-2496 „Dėl mokesčio už komunalines paslaugas netaikymo" ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20KR-SD-8946 pakartotinai nurodė Savivaldybės administracijai, kad atsisako mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamo turto objektų – Transformatorinių, ir prašė informuoti, kada bus pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. raštą. Nepaisant to, kad Savivaldybės administracija dar nebuvo išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. rašto, ji 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjai pateikė Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10465316, pagal kurį buvo priskaičiuotos mokėtinos sumos už neva suteiktas Transformatorinėse atliekų tvarkymo paslaugas (tiek pastovioji, tiek kintamoji dalis) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio taikymo pagrįstumo ne vienu raštu kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. (17)-D8(E)-3830 pateikė atsakymą ir išaiškino, kad savivaldybės taryba turi konstitucinę teisę savo sprendimu patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, taikomas savivaldybės biudžeto sąskaita. Pareiškėja, gavusi Aplinkos ministerijos išaiškinimus, 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 21KR-SD-8193 kreipėsi į devynias savivaldybes, tame tarpe ir Savivaldybės administraciją, kurios taikė pareiškėjai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį, prašydama panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja šiame prašyme be kita ko nurodė, kad tuo atveju, net jei būtų laikoma, kad pareiškėja, kaip nekilnojamojo turto savininkė, turi mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, savivaldybės turi teisę faktinę situaciją vertinti individualiai ir atleisti pareiškėją nuo šios rinkliavos. Savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.19 E) R5-3721 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ informavo, kad pareiškėjos prašymas buvo svarstomas Raseinių rajono savivaldybės atliekų turėtojų registravimo ir administravimo komisijoje, posėdis vyko 2021 m. liepos 13 d. ir komisijos nariai vienbalsiai nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo. Atsakyme iš esmės nurodomas vienintelis motyvas, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą - tai Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka (ne paslaugų mokestis), galiojanti savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu, su 2021 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG-135/25- 2021) vėlgi konstatavo, kad ir šis raštas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi vėlgi yra neaiškus, nesuprantamas, nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A1-1034 sudarytos Raseinių rajono savivaldybės atliekų turėtojų registravimo ir administravimo komisijos 2021 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. 2 dalį, kuria priimtas sprendimas dėl pareiškėjos reikalavimo neskaičiuoti vietinės rinkliavos mokesčio už įmonei priklausančias transformatorines, bei įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Vykdydama šį Komisijos įpareigojimą Savivaldybės taryba priėmė 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. TS-70 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, ir neišbraukti pareiškėjos objektų iš vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašo. Savivaldybės administracija pateikė pareiškėjai ir Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10485010 , pagal kurį paskaičiuota vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. balandžio 8 d. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo ir Savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 9 d. rašto Nr. (5.19 E) R5-1159 „Dėl priimto sprendimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Komisija 2022 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 21R3-(AG3-37/25-2022) pažymėjo, kad vien nekilnojamojo turto turėjimas atitinkamos savivaldybės teritorijoje irgi nereiškia, kad, nesant teisės aktuose nustatytų ir kitų sąlygų, nekilnojamojo turto savininkas savaime yra ir ginčijamos Vietinės rinkliavos mokėtoju. Komisija padarė išvadą, kad pripažinimas Vietinės rinkliavos mokėtoju turi būti siejamas ne tik su konkretaus nekilnojamojo turto turėjimu atitinkamoje teritorijoje, bet ir su Atliekų tvarkymo įstatymo sąlyga, su nustatymu, ar konkretaus nekilnojamojo turto savininkas, valdytojas ar naudotojas, yra komunalinių atliekų turėtojas ir (ar) darytojas. Aplinkos ministerija išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. birželio 17 d. raštą Nr. SN-982 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą" 2022 m. birželio 23 d. pateikė Aplinkos ministerijos nuomonę, kad Operatoriaus valdomose transformatorinėse sumontuoti įrenginiai, kuriais elektros energija yra transformuojama, skirstoma ir tiekiama vartotojams, ir jokia kita veikla, dėl kurios susidarytų bet kokios atliekos, jose nėra vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta <...> Vietinė rinkliava galėtų būti neskaičiuojama. Savivaldybės taryba pateikė skundą teismui dėl Komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo. 2022 m. lapkričio 3 d. teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-7540-621/2022, kuriuo Savivaldybės tarybos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 27 d. gavo Savivaldybės administracijos raštą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Savivaldybės taryba šiuo skundu skundžiamu sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo 2021-2022 m. vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad šiame Savivaldybės tarybos sprendime vėlgi visiškai nėra jokių tokio sprendimo priėmimą nulėmusių motyvų, išvadų bei vertinimo dėl nei vieno pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymo argumento. Apie Savivaldybės tarybos sprendimą pareiškėja buvo informuota Savivaldybės administracijos raštu, tačiau ir šiame rašte nepateiktas pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymo argumentų vertinimas. Taigi darytina išvada, kad atsakovai jau trečią kartą pažeidė gerojo administravimo principą, tinkamai neįvykdė Komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu, nustatyto įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsakovų iš naujo priimti šiuo skundu skundžiami aktai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi tiek Savivaldybės tarybos sprendimas, tiek Savivaldybės administracijos raštas neatitinka tokiems aktams keliamų motyvuotumo, išsamumo, aiškumo reikalavimų. Tokiu būdu pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymas iš esmės liko tinkamai neišnagrinėtas, atsakovams visiškai ignoruojant šiame prašyme nurodytus argumentus. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 30 d. prašymu pareiškėja prašė panaikinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taikomą dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto – transformatorinių. Šis prašymas buvo grindžiamas keturiais aiškiai išskirtais argumentais, dėl kiekvieno kurių buvo aiškiai ir išsamiai pasisakyta: 1) pareiškėjos veikloje, vykdomoje valdant ir naudojant transformatorines, nesikaupia ir negali susikaupti jokios komunalinės atliekos; 2) transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; 3) pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl Raseinių rajono savivaldybė nepatiria jokių su transformatorinėse komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų; 4) pareiškėja nagrinėjamu atveju negali būti laikoma atliekų turėtoja. Pabrėžtina, kad savivaldybėms suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vietinių rinkliavų nustatymo ar jų lengvatų taikymo jokiu būdu nereiškia, jog savivaldybė bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų išsamiais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmastymus, grindžiančių jos sprendimą. Savivaldybės diskrecijos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo pareigos kiekvieną kartą pateikti priimamo administracinio akto pagrindimą. Šiuo atveju pareigos pateikti priimamo administracinio akto pagrindimą Savivaldybės taryba ir Savivaldybės administracija neįvykdė. Sprendimas netenkinti Pareiškėjo prašymo panaikinti vietinės rinkliavos mokestį, skaičiuojamą už transformatorines, yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų normomis. Teigia, kad tokie sprendimo ir rašto trūkumai yra esminiai. Atsakovai jau trečią kartą tik formaliai vykdo Komisijos sprendimus, priimdami naujus sprendimus dėl pareiškėjos prašymo, tačiau vis tiek sąmoningai vengdami aiškiai pasisakyti dėl prašyme išdėstytų argumentų bei pateikti konkretų, teisės normomis bei faktais pagrįstą šių argumentų vertinimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau paminėta Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, prašant užtikrinti realią Pareiškėjo pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų gynybą, siekiant efektyviai užbaigti konfliktinę situaciją, atsakovai turi būti įpareigoti iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą, atlikti konkrečius veiksmus, šiuo konkrečiu atveju atsakovai turėtų būti įpareigoti išnagrinėję pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą iš naujo, konkrečiai (t. y. remiantis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis) pasisakyti dėl kiekvieno iš minėtame prašyme nurodytų bei toliau išdėstytų keturių argumentų. Šiuo atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar panašiai) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Pažymėjo, kad pareiškėjos valdomose transformatorinėse yra sumontuoti tik elektros įrenginiai, kuriais elektros energija yra transformuojama, skirstoma ir tiekiama vartotojams, ir jokia kita veikla joje nėra vykdoma. Atsižvelgiant į transformatorinių paskirtį ir pareiškėjos vykdomą veiklą transformatorinėse, akivaizdu, kad nors pareiškėjos transformatorinės yra priskiriamos prie gamybinės paskirties statinių, tačiau elektros skirstymo, transformavimo ir elektros įrenginių eksploatavimo veiklos rezultate nesusidaro ir negali susidaryti jokios atliekos, kurias reikėtų surinkti, išvežti ir tvarkyti, tuo labiau komunalinės atliekos, dėl kurių teisės aktais ir Nuostatais yra nustatyta Raseinių rajono savivaldybės vietinė rinkliava. Pareiškėja paaiškino ir tai, kad transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąrašą, rūšių sąrašą. Nors transformatorinės (gamybos, pramonės patalpos) yra nekilnojamasis turtas, tačiau Savivaldybės taryba bei Savivaldybės administracija, taikydamos mokėtiną vienkartinę rinkliavą, turėtų atsižvelgti ir į nekilnojamojo turto faktinę naudojimo paskirtį. Paaiškino, kad pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Raseinių rajono savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagristų sąnaudų, todėl pareiškėjai neatsiranda pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą. Pareiškėja teigia, jog nagrinėjamu atveju negali būti laikoma atliekų turėtoja. Nurodė, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymas pareiškėjai, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, pažeidžia Atlieku tvarkymo įstatymo 30² straipsnyje įtvirtintą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą proporcingumo principą. Kitos savivaldybės, pvz. Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, gavusi pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. raštą ir Prienų rajono savivaldybė, o taip pat, gavusi pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą, ir Šiaulių rajono savivaldybė, pripažindama, kad nors transformatorinės yra gamybos paskirties objektai, pareiškėja negali būti pripažinta „komunalinių atliekų turėtoju" ir atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjai vietinės rinkliavos už komunalines atliekas transformatorinėse netaiko.
Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės taryba su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja savo skunde pripažįsta faktinę aplinkybę, kad Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo 80 transformatorinių – negyvenamosios paskirties pastatus, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Pareiškėja informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad vykdydama veiklą nesudaro buitinių / komunalinių atliekų, nesutinka su sąskaitų dėl komunalinių atliekų tvarkymo teikimu prie pareiškėjos nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų – transformatorinių ir atsisako už jas mokėti. Pareiškėja buvo pateikusi 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 40721-21KR-SD-8193 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“, tačiau Raseinių rajono savivaldybės taryba 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatorius“, kurio pagrindu netenkino AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ prašymo panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje ir neišbraukė šios įmonės objektų iš vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašo, todėl buvo paskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir priima sprendimus jų pagrindu. Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150, kuris nėra pakeistas ir šiai dienai yra galiojantis, Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pažymėjo, kad asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualiu atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl argumentai, jog nėra susidariusios komunalinės atliekos, nepaneigia jo prievolės mokėti mokesčius. Atsakovė priimdama atitinkamą sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kuris visiškai užtikrina ir įgyvendina Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus.
Šalies argumentai
Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja savo skunde pripažįsta faktinę aplinkybę, kad Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo 80 transformatorinių – negyvenamosios paskirties pastatus, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Pareiškėja informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad vykdydama veiklą nesudaro buitinių / komunalinių atliekų, nesutinka su sąskaitų dėl komunalinių atliekų tvarkymo teikimu prie pareiškėjos nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų – transformatorinių ir atsisako už jas mokėti. Atsakovė raštais yra informavusi Pareiškėją, kad Savivaldybės tarybos sprendimais buvo nuspręsta, kad už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų yra privaloma įmoka (ne paslaugų mokestis), galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią moka kiekvienas Nekilnojamojo turto objektų savininkas. Taip pat atsakant į Pareiškėjo raštą Atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, kur patvirtiname sąraše nurodyta, jog gamybos, pramonės paskirties, energetikos pastatai (įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai) privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Pareiškėjai nesutikus su tokiu Atsakovės sprendimu, Pareiškėja su Skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėja savo skunde remiasi 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. D8(E)-3416 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“, kuris buvo pateiktas Biržų rajono savivaldybės administracijai. Pažymėjo, jog pačiame rašte nurodyta, kad pateikiama Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė, kuri „nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar sprendimu konkrečioje situacijoje“, tačiau vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150, kuris nėra pakeistas ir šiai dienai yra galiojantis, Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas tarp Savivaldybės ir pareiškėjos negali būti laikomas tik komunaline paslauga, t. y. šiukšlių išvežimu. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės ir teiginiai, kad jos valdomame nuosavybės teise nekilnojamame turte galimai nesusidaro komunalinės atliekos, suponuoja išvadą, kad jai, kaip juridiniam asmeniui, iš viso nereikia mokėti vietinės rinkliavos jokioje Savivaldybėje, o tai, atsakovės nuomone, prieštarautų principui „teršėjas moka“. Visgi pareiškėja skunde pripažįsta, kad transformatorinėse gali susidaryti atliekos, be to, renkamos rinkliavos mokestis yra ne tik už šiukšlių išvežimą, bet ir pačios infrastruktūros kūrimą ir jos išlaikymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas nediskriminavimo principas. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai. Pažymėtina, kad Raseinių rajono savivaldybė pagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta bendrąja taisykle, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi, ar ne, taip pat teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualiu komunalinių atliekų konteinerio turėjimu/naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Taip pat reikia pažymėti, kad asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualiu atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl argumentai, jog nėra susidariusios komunalinės atliekos, nepaneigia jo prievolės mokėti mokesčius. Pažymėtina tai, kad Pareiškėja nurodė, jog atsisako mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų – transformatorinių visumoje. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Raseinių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai galioja visoje Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje. Patvirtintuose Nuostatuose įtvirtinta, jog Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys. Tuo tarpu kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, kuriems komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga yra teikiama. Vadovaujantis patvirtintų Nuostatų 37 punktu, atliekų turėtojų prašymus, pretenzijas ir kitus klausimus, susijusius su Registro duomenų tikslinimu, nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-1137 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A1-1034 „Dėl atliekų turėtojų registravimo ir administravimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ sudaryta komisija. Patvirtintų Nuostatų 81.6 punkte nurodoma, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, privalo iki einamųjų metų vasario 1 d. deklaruoti kintamosios dalies paskaičiavimui apmokestinimo parametrus (darbuotojų sk., vietų sk., mokinių/vaikų sk.), pateikdami Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą deklaraciją. Taip pareiškėjai atsiranda pareiga kasmet teikti patikslintus duomenis, o Atsakovei savo darbo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtintais solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais. Reikia pažymėti, jog ne visi pareiškėjos turimi objektai apmokestinti kintamąja dalimi. Kintamosios dalies apmokestinimo parametrai pareiškėjai nustatyti pagal Nuostatų 2 priede nustatytus normatyvus. Taip pareiškėjai pateiktame mokėjimo pranešime už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis mokėjimo pranešimo 8,25,30, 46,48,50,55,80 eilutėse. Pabrėžtina, jog pareiškėja nesiekė tikslinti kintamosios dalies įmokos teikdama deklaraciją, tokiu būdu atlikti patikslintus įmokų perskaičiavimus, bet teigė, jog atsakovės taikomas vietinės rinkliavos dėl neva transformatorinėse susidarančių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestis yra nepagrįstas ir naikintinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokiu atveju, jei objektyvūs duomenys patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava.
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundas tenktinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės tarnybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“ bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. (5.19E) R5-5740 „Dėl priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog pareiškėja akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. kreipėsi su prašymu Nr. 21KR-SD-8193 į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo. Pareiškėja šiame prašyme, be kita ko, nurodė, kad savivaldybė turi teisę faktinę situaciją vertinti individualiai ir atleisti pareiškėją nuo šios rinkliavos.
Raseinių rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.19 E) R5-3721 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ informavo, kad nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu, kuri 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG-135/25-2021) konstatavo, kad Savivaldybės administracijos raštas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą tenkino: panaikino 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą, ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A1-1034 sudarytos Raseinių rajono savivaldybės atliekų turėtojų registravimo ir administravimo komisijos 2021 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. 2 dalį, kuria priimtas sprendimas dėl pareiškėjos reikalavimo neskaičiuoti vietinės rinkliavos mokesčio už įmonei priklausančias transformatorines, bei įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Raseinių rajono savivaldybės taryba, nagrinėdama pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą iš naujo, priėmė skundžiamą 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. TS-70 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jam priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, ir neišbraukti pareiškėjos objektų iš vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašo.
2022 m. gegužės 30 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius priėmė sprendimą byloje Nr. 21R3-(AG3-37/25-2022), kuriuo nusprendė pareiškėjos AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ skundą tenkinti iš dalies: 1) panaikino Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. TS-70 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Sprendimas) ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. (5.19 E) R5-1159 „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigojo Raseinių rajono savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 40721-21KR-SD-8193 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) kitoje dalyje bylą pagal pareiškėjos AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ skundą dėl reikalavimo įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 40721-21KR-SD-8193 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, nutraukė.
Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės taryba kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-37/25-2022). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7540-621/2022 atsakovės Raseinių rajono savivaldybės tarybos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2022 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“ nusprendė neatleisti AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuo 2021-2022 m. vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje.
2022 m. gruodžio 27 d. Raseinių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (5.19 E) R5-5740 „Dėl priimto sprendimo“ informavo, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo AB „Energijos skirstymo operatorius“, netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, ir įmonė neatleidžiama nuo rinkliavos mokesčio pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. TS-89 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Dėl 2022 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-321
Pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. su prašymu Nr. 21KR-SD-8193 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo. 2021 m. birželio 30 d. prašyme nurodė, kad savo poziciją grindžia esminėmis aplinkybėmis: 1) bendrovės veikloje, vykdomoje valdant ir naudojant transformatorines, nesikaupia ir negali kauptis jokios komunalinės atliekos; 2) transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; 3) bendrovei nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagrįstų sąnaudų, todėl pareiškėjai neatsiranda pareiga mokėti vietinę rinkliavą; 4) bendrovė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma atliekų turėtoja.
Raseinių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 18 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 30² straipsnio nuostatomis, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TS-184 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“, 14, 32, 37, 44, 48 ir 83 punktais, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. TS-89 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21 punktu ir atsižvelgdama į gautą vietinės rinkliavos mokėtojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 40721-21KR-SD-8193 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio patvirtinimo“ bei Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą, nusprendė neatleisti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ nuo 2021-2022 m. vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už jai priklausančius nuosavybės teise gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris numato, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Jeigu skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. TS-184 patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. kovo 30 d.) (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžių apskaičiavimą, atliekų turėtojų registro sudarymą, administravimo, mokėjimo, permokos grąžinimo, apskaitos, išieškojimo tvarką ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą.
Nuostatų 14 punkte numatyta, kad Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Atliekų turėtojų prašymus, pretenzijas ir kitus klausimus, susijusius su Registro duomenų tikslinimu, nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta atliekų turėtojų registravimo ir administravimo komisija (toliau – Komisija) (Nuostatų 37 punktas).
Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojų registrą tvarko institucija . Duomenys iš Registro išbraukiami, kai: 1) nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas ir nebenaudojamas (kai savininkai ar jų įgalioti asmenys pateikia dokumentą iš Nekilnojamojo turto registro) (Nuostatų 44.1 papunktis); 2) fiziniam asmeniui mirus nėra turto paveldėtojų (turtas nėra naudojamas kitų asmenų) (Nuostatų 44.2 papunktis); 3) juridinis asmuo yra likviduotas, bankrutavęs arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir nėra jo teisių perėmėjo (Nuostatų 44.3 papunktis); 4) pastatai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip fiziškai pažeisti ir užbaigtumo procentas mažesnis kaip 50 procentų (Nuostatų 44.4 papunktis).
Minėtų nuostatų 48 punkte numatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys bei nuostatų 24 punkte nurodyti subjektai.
Nuostatų 83 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas atskiru sprendimu nustato Savivaldybės taryba.
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. TS-89 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuoja Vietinės rinkliavos lengvatų gavėjų kategorijas, lengvatų taikymo sąlygas, dokumentų pateikimo ir atsiskaitymo tvarką bei procedūras.
Tvarkos aprašo 3.3 papunktis numato, kad vietinės rinkliavos lengvata - vietinės rinkliavos mokėtojui atitinkamu dydžiu sumažintas vietinės rinkliavos dydis, arba kai vietinės rinkliavos mokėtojas iš viso nuo jos yra atleistas. Minėto tvarkos aprašo 7 ir 8 punktai detaliai nurodo atvejus, kada vietinė rinkliava mokėtojams mažinama 100 proc. arba 50 proc.
Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmokos nemoka mokėtojai, turintys nekilnojamojo turto objektus vienkiemiuose, atokiau nutolusiuose kaimuose, kuriuose komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas neįmanomas dėl blogo privažiavimo, kur šalia jų valdos nėra galimybės pastatyti komunalinių atliekų surinkimo konteinerio arčiau kaip 300 metrų. Jie moka tik pastoviąją vietinės rinkliavos įmokos dalį. Tokių vienkiemių ir valdų sąrašus (Aprašo 1 priedas), suderintus su komunalinių atliekų vežėjais, Vietinės rinkliavos administratoriui iki vasario 1 d. pateikia atitinkamų seniūnijų seniūnai, nurodydami, kokiu laikotarpiu paslauga nebus teikiama.
Įvertinus Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje taikomą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisinį reglamentavimą, nustatyta, jog nėra numatytas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimas.
Tvarkos aprašo 21 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai, norintys gauti kitais, Apraše nenustatytais, tačiau išimtinais atvejais galimas lengvatas (atvejais, kai tam tikru laikotarpiu komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga nebuvo suteikta dėl komunalinių atliekų vežėjo kaltės, kyla ginčai dėl konteinerių skaičiaus, turtas naudojamas ne pagal registre nurodytą paskirtį ir kt.), privalo kreiptis į Vietinės rinkliavos administratorių su prašymu ir kartu pateikti atitinkamus dokumentus (šio Aprašo 27.1., 27.2., 27.4., 27.5., 27.6., 27,7. papunkčiuose). Šiais atvejais prašymus dėl Vietinės rinkliavos lengvatų taikymo nagrinėja komisija, kuri teikia pasiūlymus Savivaldybės tarybai.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d.) 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog savivaldybės taryba turi diskrecijos teisę spręsti dėl rinkliavos mokėtojams sumažinimo arba atleidimo nuo mokesčio mokėjimo, tačiau ne tokio mokesčio rinkliavos mokėtojui panaikinimo. Kita vertus, 2021 m. birželio 30 d. prašyme pareiškėja nurodė motyvus, kodėl mano, jog ji neturėtų būti laikoma vietinės rinkliavos mokesčio mokėtoja, tačiau Savivaldybės taryba šio klausimo nesvarstė ir motyvų nepateikė.
Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir teisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Atsakovė nepateikė duomenų, jog pareiškėjos prašymas buvo svarstytas kurioje nors Savivaldybės tarybos komisijoje. Įvertinus 2022 m. gruodžio 15 d. vykusio tarybos posėdžio protokolo turinį, matosi, kad tarybos posėdžio metu nebuvo nurodyti jokie motyvai ir argumentai, kodėl priimamas atitinkamas sprendimas. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas.
Panaikinus Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“, atsakovė Raseinių rajono savivaldybės taryba įpareigotina pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 40721-21KR-SD-8193 išnagrinėti iš naujo.
Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. rašto
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. TS-321 2 punkte nurodyta, kad taryba paveda Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui apie priimtą sprendimą informuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Skundžiamu 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (5.19E) R5-5740 „Dėl priimto sprendimo“ Raseinių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2022 m. gruodžio 15 priėmė sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje ir įmonė neatleidžiama nuo rinkliavos mokesčio.
Įvertinus pateikto aukščiau aptarto rašto turinį, spręstina, jog jame pareiškėjai nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių teisių ar pareigų, todėl toks raštas nėra individualus administracinis aktas. Savivaldybės administracija vykdė Tarybos pavedimą ir informavo pareiškėją apie Tarybos priimtą sprendimą, tačiau jokių atskirų veiksmų, kurie galėtų sukelti pareiškėjai teisines pasekmes, neatliko.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinės bylos ginčo dalykas gali būti tik tokie viešojo administravimo subjekto priimti aktai, kurie sukelia juos skundžiančiam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, t. y. jame tik pateikiama informacija tam tikrais klausimais ar aiškinama tam tikra tvarka, nurodomas teisinis reglamentavimas, ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. panaikinus raštą, pareiškėjos teisinė padėtis niekaip nepasikeistų.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjos prašymas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. Nr. (5.19E) R5-5740 „Dėl priimto sprendimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Byloje pateiktas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas, kartu pateiktas 2023 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. s0051618, patvirtinantis 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 27 d. rašto panaikinimo, todėl pareiškėja įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, priteistina 11,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis (23,00 Eur x ½ tenkintų reikalavimų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2022 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-321 „Dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo AB „Energijos skirstymo operatoriui“.
Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 40721-21KR-SD-8193 išnagrinėti iš naujo
Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš Raseinių rajono savivaldybės.
Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.