- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- T-150-908/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- R. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimą dėl nuteistojo R. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 234¹ straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi R. Č. veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1, 2, 8, 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktus ir skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuteistasis nuo paskirtos bausmės atleistas. R. Č. veika iš 1961 m. BK 234¹ straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 254 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ja atliekant kalėjime.
Bausmės pradžia: 2001-09-01, atlikta dalis 2018-12-31: 17 metų 3 mėnesiai 17 dienų.
Šalies argumentai
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktorius teikimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl nuteistojo R. Č. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. Teikime nurodoma, jog nuteistasis su administracijos darbuotojais mandagus, kultūringas ir taktiškas. R. Č. yra aktyvaus charakterio, komunikabilus. lengvai prisitaikantis prie pasikeitusios aplinkos, savarankiškas, supančiai aplinkai kritiškas. Sugeba apginti savo nuomonę. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, lyderio vaidmens nesiekia. Nuteistasis pripažįsta, kad prisilaiko kriminalinės subkultūros pažiūrų. Socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni. Bausmės atlikimo metu vedė nuteistąją. Buityje tvarkingas. Skaito periodinę spaudą, žiūri TV programas, dirba su kompiuterinėmis programomis, sportuoja (žaidžia stalo tenisą, krepšinį, tinklinį). Nuo 2005-01-03 nuteistasis dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai” Medienos gamybos ceche. Motyvacija darbui stipri. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir drausmės negauta. Išsilavinimas – vidurinis. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta kultūrinė veikla); ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirta 1 nuobauda: 2011-08-09 aptiktas apsvaigęs nuo alkoholio, skirta 15 parų karcerio. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, 5 kartus skatintas. Dėl anksčiau padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Individualiuose teminiuose pokalbiuose dalyvauja noriai. Mėgsta padiskutuoti gyvenimiškomis temomis. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę kalėjime vertinamas gerai. Lukiškių Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Psichologinės tarnybos duomenimis R. Č. pasižymi pasitikėjimu savimi, greitumu, logišku mąstymu, tačiau dažniausiai pernelyg remiasi asmeniniu patyrimu. Nuteistajam būdinga spręsti savo sunkumus, pačiam, dėl to gali jaustis emociškai nepastovus. Nuteistasis realizuoja save darbinėje veikloje. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jokių esminių elgesio pokyčių nestebima. Tolimesniame darbe, rekomenduojama, skatinti nuteistojo realų savivaizdį, kas galimai leistų vykdyti tikslingą korekcinį darbą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-01-24 gautas nuteistojo R. Č. prašymas, kuriame jis nurodė nenorintis būti perkeltas į pataisos namus, atsižvelgiant į tai, jog bus pablogintos bausmės atlikimo sąlygos, jis netektų darbo, kuriame dirba 14 metų, ir prarastų ryšį su žmona.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas
Pagal BVK 165 straipsnio 1 dalį, nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Įstatymas numato minimalų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką, po kurio, esant kitoms būtinoms sąlygoms, nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus, tačiau pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nuteistasis R. Č. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas, kuriuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija tarpininkauja dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Vis dėlto teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-507-628/2012, 1S-249-312/2013, 1S-29-562/2014 ir kt.).
Pažymėtina, jog pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu, todėl asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, privalo būti padarę išvadas dėl padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.
Byloje yra duomenų, kad R. Č. bausmės atlikimo metu siekė keisti savo elgesį, dalyvavo įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Kalėjimo administracijos jis apibūdinimas, kaip mandagus, kultūringas ir taktiškas, lengvai prisitaikantis prie pasikeitusios aplinkos, savarankiškai priimantis sprendimus. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja ir nesiekia lyderio vaidmens. Asmuo kritiškas jį supančiai aplinkai. Teikime nurodoma, kad socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni. Bausmės atlikimo metu vedė nuteistąją. Buityje tvarkingas. Domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Skaito periodinę spaudą, daug laiko skiria TV programų stebėjimui, darbui su kompiuterinėmis programomis, sportuoja, noriai žaidžia stalo tenisą, krepšinį, tinklinį. Nuo 2005-01-03 nuteistasis dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai” Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche. Motyvacija darbui stipri. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir drausmės negauta. Bausmės atlikimo laikotarpiu jam vieną kartą skirta nuobauda, 5 kartus skatintas. Dėl anksčiau padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis R. Č. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą.
Aptartos aplinkybės, išskyrus drausminės nuobaudos paskyrimą, kuri šiuo metu negalioja, iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Vis dėlto, pats R. Č. teismui raštu pateikė savo poziciją dėl jo perkėlimo, nurodydamas, kad nesutinka būti perkeltas į pataisos namus, mano, kad ten jam bus pablogintos gyvenimo sąlygos, neteks galimybės dirbti mėgstamą darbą. Iš pateikto prašymo matyti, kad asmuo galimybę būti perkeltam į pataisos namus traktuoja ne kaip paskatinimą, perkeliant į švelnesnes bausmės režimo sąlygas, o kaip jo padėties pabloginimą, o tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios paskatinimo priemonės taikymo tikslingumo ir veiksmingumo. Nors įstatymų leidėjas nenumato, jog nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus būtų privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar skatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, turi prasmės ir yra veiksminga. Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra svarbus ir psichologinis nuteistojo asmenybės įvertinimas, susijęs su jo galimybėmis sėkmingai adaptuotis naujo režimo sąlygomis. Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos duomenimis, nuteistasis pernelyg remiasi asmeniniu patyrimu, jam būdingas emocinis nepastovumas. Asmuo prisilaiko kriminalinės subkultūros pažiūrų. Minėtos psichologų išvados apie nuteistojo asmenybės ir charakterio bruožus, leidžia pagrįstai abejoti, ar pasikeitusios nuteistojo gyvenimo sąlygos, su kuriomis asmuo nesutiko, nelems konfliktinių situacijų ir nuteistojo elgesio, pavojingo tiek pačiam nuteistajam, tiek aplinkiniams (pataisos namų personalui, nuteistiesiems), dėl ko iki šiol sėkmingas socialinės reabilitacijos procesas bus sutrikdytas, bausmės tikslai (sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) nepasiekti.
Nagrinėjamu klausimu pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvieną kartą, skiriant asmeniui bausmę, ji individualizuojama, taip užtikrinant teisingumo principą. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, vertintinos nuteistojo asmeninės savybės, elgesys prieš nusikalstamą veiką, jos darymo metu ir po jos, atliekant paskirtą bausmę.
Pažymėtina, kad R. Č. nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos už du labai sunkius nusikaltimus – nužudymus, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. jis nuteistas už trijų žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Vienas iš nužudytų žmonių buvo jo tėvas, kuriam dėl įvykusio ginčo R. Č. sudavė aštuonis smūgius plaktuku į galvą. Kiti du nukentėjusieji buvo nužudyti vėliau, jiems esant bejėgiškos būklės, dėl savanaudiškų paskatų. R. Č. padarytų labai sunkių nusikaltimų kiekis ir pasekmės rodo didelį nuteistojo pavojingumą, o tai taip pat svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
Aptartų aplinkybių visuma neleidžia teismui konstatuoti, kad šiuo metu egzistuoja pakankami pagrindai nuteistajam R. Č. tolesnę bausmę atlikti švelnesnio režimo sąlygomis, t. y. ne kalėjime, bet pataisos namuose. Dėl nurodytų priežasčių Lukiškių TI-K teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lukiškių TI-K teikimo dėl R. Č. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.