Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu L. P. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį.

3.1. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai ir paviršutiniškai. Atstovės teigimu, teismas apsiribojo tik deklaratyviomis nuorodomis ir savivaldybės nutarime bei atsiliepime nurodytų teisės aktų citavimu, jų nesusiedamas su bylos aplinkybėmis ir skunde dėl savivaldybės nutarimo pateiktu teisiniu argumentavimu. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl įpareigojimų turinio ir jų neįvykdymo teisinės reikšmės, įpareigojimų neatitikimo individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, pažeistos neplaninio patikrinimo procedūros, nenagrinėtos faktinės aplinkybės dėl informacijos pateikimo kitais būdais, savivaldybės administracijos vaidmens (pareigų nevykdymo ir šališkumo) susiklosčiusioje situacijoje. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai neišnagrinėjo skundo ir nutartis yra naikintina vien šiuo pagrindu.

3.2. Toliau skunde pažymima pirmosios instancijos teismo nevertinus įpareigojimų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir jų neįvykdymo teisinės reikšmės. Administracinė atsakomybė buvo pritaikyta dėl to, jog esą buvo netinkamai įvykdyta Nuostatų 7.8 papunktyje nustatyta pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti su administruojamu namu susijusius dokumentus valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymu nustatytas funkcijas. Šiuo atveju nebuvo įvertintas Nuostatų 7.8 papunkčio turinys, nes Nuostatai numato pareigą teikti dokumentus, bet ne informaciją. Savivaldybė neprašė pateikti konkrečių dokumentų, o už prašymo pateikti informaciją nevykdymą administracinė atsakomybė negalima.

3.3. Savivaldybės administracijos Rašte išreikšto įpareigojimo tariamas pažeidimas negali būti vertinamas kaip Nuostatų 7.8 papunkčio pažeidimas, nes:

a) įpareigojimo turinys neatitinka Nuostatų 7.8 papunkčio dispozicijoje nurodytos pareigos turinio. Kaip minėta, šiuo atveju buvo prašyta pateikti ne Nuostatų 7.8 papunkčio dispozicijoje minimus dokumentus, bet informaciją. Nurodymo pateikti konkrečius dokumentus nebuvo. Be to, netgi nenurodyta, kokiu būdu turi būti pateikiama informacija (žodžiu, raštu, atvykus ir pan.). Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Nuostatų 7.8 papunktį. Nesant reikalavimo pateikti dokumentus, Nuostatų 7.8 papunkčio pažeidimo nebuvo. Šis papunktis nepažeistas dar ir dėl to, jog būtina nustatyti nepateikimo faktą. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas pateikti informaciją buvo įvykdytas (su nežymiu vėlavimu), tuo tarpu administracinė atsakomybė būtų galima, jei reikalavimas būtų apskritai neįvykdytas.

b) Raštas neatitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė, jog paprastame savivaldybės administracijos paklausime nurodytas informacijos pateikimo terminas negali būti prilygintas teisės aktuose reglamentuotam terminui, kas yra nurodyta Nuostatų 7.8 papunktyje. Nei pirmosios instancijos teismas, nei savivaldybės administracija nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriame nustatytas terminas būtų pažeistas, tuo tarpu savivaldybės administracijos Rašte nurodyto įpareigojimo neįvykdymas ar nesavalaikis įvykdymas negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, Raštas neatitinka teisės aktui – privalomai vykdomam individualiam administraciniam sprendimui – keliamų reikalavimų. Skunde pažymima, kad savivaldybės administracija savo teisę surašyti nutarimą kildina iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymo) 6 straipsnio 1 dalies 42 punkto, tačiau šiame teisės akte numatyta savivaldybės administracijos kontrolės teisė nėra absoliuti ir neribota nei apimtyje, nei atlikimo formoje bei turi būti vykdoma išimtai teisės aktų nustatyta tvarka ir tik tokiomis priemonėmis, kokios yra nustatytos teisės aktuose. Bet koks savivaldybės administracijos siunčiamas paklausimas, raštas, prašymas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai ir imperatyviai vykdytinas įpareigojimas, jei toks įpareigojimas neatitinka teisės aktais nustatytos formos ir turinio bei priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo formos ir turinio reikalavimai. Atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju Raštas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, dėl ko jis nelaikytinas imperatyviai įpareigojančiu, už kurio pavėluotą įvykdymą gali kilti atsakomybė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Rašto adresatas buvo L. P., o įpareigojimas būsto administratoriui pateikti informaciją išreikštas kaip šalutinis (papildomas) Rašto aspektas. Raštas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir dėl to, kad individualiai taikomus administracinius sprendimus gali priimti tik tinkamai įgaliotas asmuo. Privalomai vykdytiną administracinį sprendimą, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, administratoriui galėjo priimti tik savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, tuo tarpu šiuo atveju jį priėmė savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis asmuo, kuris nelaikytinas tinkamai įgaliotu subjektu, turinčiu teisę priimti imperatyvų administracinį sprendimą, kurio pažeidimas užtrauktų administracinę atsakomybę.

c) buvo pažeistos neplaninio patikrinimo procedūros. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklių) 17 punktą, gavus patalpų savininko skundą, jis įvertinamas ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis, neplaninį patikrinimą atliekantis kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų, valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti kontrolieriui, sąrašas. Jokio akto apie pradedamą neplaninį patikrinimą administratorius negavo, taip pat negavo jokio reikalaujamo pateikti dokumentų sąrašo, taigi negalima teigti, kad buvo pradėtas neplaninis patikrinimas. Planinis ir neplaninis patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto surašymu (Taisyklių 13, 25 punktai). Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Taigi, kaip pažymi apeliantė, atlikus neplaninį patikrinimą, turėjo būti priimtas aktas, kuriame būtų nurodoma, kad pradedama administracinio nusižengimo teisena. Joks aktas, kuriame būtų nurodoma apie pradedamą administracinio nusižengimo teiseną dėl dokumentų nepateikimo, būsto administratoriui pateiktas nebuvo. Savivaldybės administracija nurodo, kad nei ANK 349 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis nenumato būtinos sąlygos pradėti administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą nustatant administratoriaus, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojo, vykdomos veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams ir tariamai nuobaudą galėjo skirti išimtinai remdamasi Nuostatų 18 punktu, kuris numato, kad administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Faktą, kad neplaninio patikrinimo procedūra nebuvo pradėta, savivaldybės atstovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi iš esmės Savivaldybės administracija pripažino, kad nesivadovavo Taisyklėmis, o nutarimą priėmė plečiamai pasinaudodama savo teise vykdyti kontrolę, kas yra iš esmės neteisėta viešojoje teisėje. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nevertino šios aplinkybės. Iš esmės netoleruotina tokia situacija, kai viešosios valdžios atstovų reikalavimai, išreikšti bet kokia viešosios valdžios atstovų pageidaujama forma ir bet kokiose aplinkybėse, būtų vertinami kaip imperatyvūs reikalavimai, už kurių nevykdymą subjektai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Kadangi Raštas buvo surašytas neatliekant neplaninio administratoriaus patikrinimo procedūros (tą patvirtino pati savivaldybės administracija), Raštas negali būti traktuojamas kaip imperatyviai privalomas administratoriui, todėl laikytina, kad administratorius, pateikęs atsakymą per pagal jo galimybes trumpiausią terminą, nepažeidė Nuostatų 7.8 papunkčio.

3.4. Toliau skunde nurodoma, kad teismas nevertino, jog savivaldybės administracija, formaliai taikydama administracinę atsakomybę, neatsižvelgė į esmines situacijos aplinkybes, be to, pati savivaldybės administracija nevykdė pareigų, kurias iki 2021 m. liepos 27 d. jai būnant daugiabučio namo vieno iš butų savininke turėjo vykdyti bei tuo pačiu nevykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigų. Savivaldybės administracija laiku neišnagrinėjo daugiabučio namo savininkės pretenzijos (Raštas savininkei buvo pateiktas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams) ir taip taikė dvigubus standartus, nes savo vėlavimą pateisino dideliu darbo krūviu, o kitu atveju už nežymų vėlavimą buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Skunde teigiama, kad savivaldybės administracijai, kaip vienai iš daugiabučio namo buto savininkių, turėjo būti žinoma informacija apie dar nuo 2019 m. vyksiančius vandentiekio ir nuotekų įvedimo darbus, tačiau pati savivaldybės administracija vengė vykdyti savo, kaip daugiabučio namo savininkės, pareigas dalyvauti sprendimų priėmimuose, taip pat buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad daugiabučiame name yra tik 4 butai, valdomi dviejų savininkų ir pačios savivaldybės administracijos, todėl buvo žinoma ir probleminė sprendimų priėmimo situacija, kai, vienam savininkui prieštaraujant, sprendimas negali būti priimamas.

3.5. Atstovė pabrėžia ir tai, kad administratoriaus atsakymo pateikimas nežymiai pavėluojant nesukėlė absoliučiai jokios žalos, nes balsavimas raštu buvo organizuotas, tačiau jis neįvyko. Faktą, kad sprendimo priėmimo organizavimo terminai neturėjo reikšmingos įtakos, patvirtino ir savivaldybės administracija nutarime.

3.6. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas nevertino, kad administratorius su buto savininke L. P. ne vieną kartą bendravo žodžiu, todėl buto savininkei visa informacija apie planuojamą balsavimą dėl vandentiekio įvado projekto rengimo buvo ne kartą suteikta žodžiu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Administratoriaus atstovai fiziškai ne kartą vyko į daugiabutį namą ir bendravo tiek su savininke, tiek su kita daugiabučio namo buto savininke ir tai patvirtina į bylą pateikti administratoriaus transporto priemonių judėjimo GPS sistemos išrašai.

3.7. Skunde pažymima, kad daugiabutis namas yra probleminis – name esantys 4 butai priklauso dviem savininkėms, kas lemia, jog sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai abi savininkės pritaria jam. Jei bent viena savininkė nepritaria, kitos savininkės balso sprendimui priimti neužtenka, kadangi sprendimo priėmimui turi pritarti daugiau nei pusė butų ir kitų patalpų savininkų (CK 4.85 straipsnis).