Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2022 m. liepos 31 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 29 d. ar 30 d. iš šeštadienio į sekmadienį naktį būdamas neblaivus išvažiavo iš sodo ir padarė nusikaltimą, trenkėsi į kaimynų tvorą, niekur nevažiavo, atvažiavo policija. Vairavo automobilį „Opel Vectra“, kuris žmonai priklauso. Tada vartojo degtinę, alų ir daug išgėrė, visą dieną gėrė, per dieną apie litrą degtinės išgėrė. Kai vairavo automobilį buvo apsvaigęs, norėjo pas žmoną važiuoti taikytis. Labai blogai vertina savo veiksmus, neatsakingai pasielgė.

Galima laiduotoja E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, palaiko prašymą atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, kai ryte paskambino vyrui į telefoną ir jai jis papasakojo, kas įvyko. Tada supyko ant jo, bet paskui atvažiavo į sodą pas jį. Labai blogai vertina tokius vyro veiksmus. Jis dėl šio įvykio labai pergyveno, tai padarė pirmą kartą ir dėl to blogai jautėsi, reikėjo gerti raminamuosius vaistus, nes jį paveikė šis nutikimas. Vyras jos klauso ir yra jam autoritetas. Darys viską, kad jis negertų ateityje, prižiūrės atidžiau ir pastoviai aiškins. Prašo netaikyti užstato, nes jų šeimos pajamos apie 2300 Eur ir tenka dar padėti senyvo amžiaus mamai, jie kartu padeda ir maistą reikia supirkti, butą sutvarkyti. Ji dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) ir dirba jau (duomenys neskelbtini) metus. Sode buvo kartu su dukra, atvažiavo po pietų. Ji turi naujesnį automobilį ir juo važinėja, o vyras su senesniu automobiliu važinėjo. Ankščiau taip niekad nedarydavo, kai sužinojo, net negalėjo tuo patikėti, kad taip galėjo atsitikti. Automobilis jos vardu, bet ji važinėja jau kitu automobiliu, o jis senesniu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. U. 2022 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2022 m. liepos 31 d. automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras, kuris apgadino kolonėlę ir privačių namų tvoras. Nustatė, kad automobilyje sėdėjo J. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu J. G. buvo nustatytas 2,84 prom. girtumas, o antru pūtimu 2,79 prom. girtumas. Su padarytu pažeidimu ir alkoholio kiekio matuoklio parodymais J. G. sutiko (b. l. 11-12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. T. 2022 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022 m. liepos 31 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu I. S., 01.43 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus pilietis su automobiliu OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numušė vandens kolonėlę. Sulaikytas. Praneša gyventoja. Atvykus minėtu adresu, vietoje buvo ekipažas V1756, kurie sulaikė minėtą vairuotoją. Priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad tai yra J. G., kuris jiems paaiškino, kad šiandien susipyko su savo žmona, dėl ko išgėrė ir vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namo, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė paletę su trinkelėmis, atsitrenkė į segmentinės tvoros stulpelį ir į vandens vamzdį. Daugiau J. G. nieko nepaaiškino. Eismo įvykio metu apgadinta: automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paletė su trinkelėmis, segmentinė tvora bei segmentinės tvoros stulpelis ir vandens vamzdis. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Dėl padaryto eismo įvykio J. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį. J. G. su surašytu administracinio nusižengimo protokolu sutiko. Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. P. parodė, kad 2022 m. liepos 31 d. apie 01.00 val. nakties, būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miego metu išgirdo didelį smūgio garsą, sklindantį iš lauko, ir vėliau automobilio buksavimą ir kas labiausiai pasirodė keista, tai vandens šnypštimą. Jis atsikėlė, išėjo į lauką, pamatė po visą gatvę išmėtytas trinkeles, kelias yra bendro naudojimo, trinkelės buvo išmėtytos važiuojamojoje dalyje. Už trinkelių buvo įvažiavęs automobilis į tvorą, tarp (duomenys neskelbtini) numeriu ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų namų, jis priėjo prie automobilio, tai buvo Opel markės automobilis, jis atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, už vairo sėdėjo vyras, kurio jis nepažįsta, vyras buvo pagyvenęs, žilų plaukų, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo. Automobilio variklis buvo užkurtas, automobilis buksavo, vyras jungė bėgius, bandė išvažiuoti, suko vairą, spaudė pedalus. Jis vyro paklausė, kas atsitiko, vyras pasakė: vyrai padėkit išstumti. Vyras automobilyje buvo vienas, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, vyzdžiai išsiplėtę, jis nusprendė, kad vyras yra neblaivus, užgesino automobilio variklį ir ištraukė automobilio raktelius iš spynos, juos padėjo ant automobilio stogo. Vyras išlipo iš automobilio. Kai jis pamatė automobilį, jis buvo „pasikabinęs“ ant vandens kolonėlės, ir buksavo, todėl automobilis kinetinio judesio neatliko. Jis vyro paklausė: kodėl tu girtas važiuoji? Vyras atsakė: susipykau su žmona. Kitas kaimynas, vardu A., iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau į lauką išėjo daugiau kaimynų, jie vyrui neleido pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvažiuos policijos pareigūnai. Jo akivaizdoje vyras alkoholio nevartojo, nežino, ar automobilyje buvo tuščių butelių nuo alkoholio, taip įdėmiai nežiūrėjo. Vyras nepasakojo, ką gėrė (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį vairavo labai ilgą laiką, vėliau nusipirko kitą ir šį automobilį sau pasiliko vyras. 2022 m. liepos 30 d. ji po pietų atvyko į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis ten atvyko 2022 m. liepos 29 d. vakare. Ji matė, kad vyras yra išgėręs alkoholio, kiek ir ko gėrė nežino, kadangi jos dar sode nebuvo. Šeštadienį vakare vyras be jokios priežasties pradėjo rėkti, tarp jų jokio konflikto nebuvo, jis pats ant jos kažko rėkė. Kadangi jo elgesys nepatiko nei jai, nei jų dukrai, jos nusprendė grįžti namo į miestą. Ji buvo atvykusi su savo automobiliu, todėl susiruošė ir su dukra išvažiavo apie 23.50 val. (2022 m. liepos 30 d.). Ji išvažiavo ir uždarė kiemo vartelius. Kai išvažiavo, vyras buvo namuose, automobilis Opel stovėjo namų kieme. Ji nežino, ką jos vyras darė jai išvažiavus iš sodo, kitą dieną, t. y. 2022 m. liepos 31 d. ryte, apie 9 val. ji paskambino vyrui ir jis jai papasakojo, kad jis išvažiavo iš sodo ir trenkėsi į kažkokį vamzdį, sakė, kad važiavo girtas, kad pripūtė daug promilių ir kad automobilį nutempė tralas. Ji tuomet ant jo labai supyko ir numetė ragelį, bet vėliau pati pasiskambino ir pasiūlė jį pasiimti iš sodo ir atvežti namo. Nesupranta, kodėl vyras važiavo girtas, kadangi jis niekada gyvenime nėra vairavęs pavartojęs alkoholio, ji negalėjo patikėti, kad jis taip padarė. Po įvykio jis labai gailėjosi, pergyveno, vartojo medikamentus, nes šis įvykis jį labai sukrėtė. Kurį laiką su juo nekalbėjo, bet vėliau apie įvykį pasikalbėjo, mano jis suprato, kad padarė didelę klaidą. Kaip minėjo, nežinojo ir negalėjo numanyti, kad vyras vairuos girtas, automobilio raktelius jis turėjo, kadangi šiuo metu jis vairuoja jos buvusį automobilį (po kelių metų planavo pirktis kitą), ji mano, kad yra šeima ir jų turtas yra bendras, todėl nebuvo poreikio automobilio registruoti vyro vardu (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U. parodė, kad 2022 m. liepos 30 d. pamainą pradėjo nuo 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu K. A. Pamainos metu 2022 m. liepos 31 d. 00.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus asmuo su automobiliu ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numušė vandens kolonėlę. Sulaikytas. Pranešė gyventojai, jį laiko. Apie 01.00 val. atvyko nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo automobilį ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame, vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras. Šalia automobilio stovėjo grupelė asmenų. Pasiteiravus, kas įvyko, keli asmenys iš grupelės paaiškino, kad sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris apgadino vandens kolonėlę ir privačių namų tvoras. Nustatė, kad automobilyje sėdėjo J. G. J. G. paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė jos, atsitrenkė į krūvą trinkelių, vandens kolonėlę ir tvoras. J. G. buvo akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su J. G. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiteiravus pas J. G., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, J. G. atsakė, kad prieš valandą vartojo alkoholinius gėrimus ir susipykęs su žmona išvažiavo. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1680187, pirmu pūtimu J. G. buvo nustatytas 2,84 prom. girtumas, o antru pūtimu 2,76 prom. girtumas. Su padarytu pažeidimu ir alkoholio kiekio matuoklio parodymais J. G. sutiko. Iš anksčiau minėtos grupelės 2 asmenys paaiškino, kad įvykį dalinai matė, asmenų kontaktiniai duomenys yra pateikti jo tarnybiniame pranešime. Vienas iš asmenų L. L. paaiškino, kad girdėjo garsus, išėjęs į lauką, pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo įjungęs atbulinį bėgį, tačiau, kas vairavo, nematė. Matė tik, kad automobilyje buvo vienas asmuo. Įvykį taip pat matė O. P. kuris paaiškino, kad būdamas namuose girdėjo garsą, išėjęs į lauką pastebėjo, kad į jo ir jo kaimyno tvorą įvažiavo automobilis, kuris po eismo įvykio bandė šalintis (važiavo atbulomis), tačiau, kadangi automobilis kabėjo ant vandens kolonėlės, tai vairuotojas negalėjo išvažiuoti ir tik buksavo. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, kuris sėdėjo vairuotojo sėdynėje, paėmė ir užgesino variklį. Raktą nuo automobilio padėjo ant automobilio stogo. Po visų veiksmų apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. O. P. nurodė, kad automobilį vairavo būtent J. G. Kitų asmenų šalia automobilio O. P. nematė. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas policijos pareigūnų ekipažas. Į vietą atvyko ,,V1767“, kurie toliau dirbo įvykio vietoje. Jie atliko procesinius veiksmus su J. G. ir medžiagą pristatė tyrėjams. Jo akivaizdoje J. G. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. buvo namuose, nakties metu, tai buvo apie vidurnaktį, jis dar nemiegojo, kadangi su svečiais dar vakarojo namų kieme. Nurodytu laiku išgirdo smūgio garsą, kuris sklido nuo gatvės, tuomet išėjo iš kiemo į gatvę pažiūrėti, kas atsitiko, išėjęs į gatvę pamatė automobilį, kuris stovėjo įjungęs baltas šviesas, kurios dega važiuojant atbulomis, tačiau automobilis nevažiavo, paskui pamatė, kad jis buvo užstrigęs ant vandens kolonėlės, jis net norėdamas negalėtų išvažiuoti, taip pat tuo metu veikė automobilio variklis. Automobilio markės neatsimena. Jis labai arti automobilio priėjęs nebuvo, todėl negali nurodyti jokių duomenų apie vairuotoją, neatsimena, ar jis sėdėjo už vairo ar jau buvo išlipęs, jis vairuotoją tikrai matė jau išlipusį, bet jis buvo labai girtas, net negalėjo pastovėti ant kojų, ar jį matė sėdint už vairo neatsimena, bet galimai ne. Jis suprato, kad girtas prie automobilio buvęs vyriškis ir buvo minėto automobilio vairuotojas, nes jis dar prašė automobilį padėti išstumti, nes daugiau pašalinių asmenų nebuvo šalia jo, tik kaimynai, kurie vėliau išėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Jis asmeniškai nematė, kas vairavo minėtą automobilį (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. G. parodė, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sutuoktinei E. G., tačiau kai ji nusipirko sau kitą automobilį (tai buvo maždaug prieš du metus), jis pradėjo vairuoti minėtą automobilį, jo savo vardu neregistravo, nebuvo poreikio, kadangi yra sutuoktiniai. 2022 m. liepos 29 d. apie 18.00 val. atvažiavo į jų sodą esantį (duomenys neskelbtini). Tą vakarą alkoholio nevartojo. 2022 m. liepos 30 d. nuo 10 val. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę. Tą dieną po pietų atvažiavo žmona su dukra, kepė šašlykus, jis toliau gėrė tą butelį degtinės, jis nuo žmonos nesislėpė, bet ir akivaizdžiai prie jos negėrė, kadangi jie visi darė savo darbus, valgė, kepė, visą laiką vyko kažkokia veikla. Nežino, ar žmona matė, kad jis vartoja alkoholį, bet ji tikrai matė, kad yra išgėręs. Per visą dieną išgėrė visą litro talpos butelį, gerti baigė apie 18.00 val., bet vėliau dar gėrė alaus, litro tapos butelį. Susibarė su žmona, neatsimena dėl ko. Vėlai vakare žmona su dukra išvažiavo, bet jis šito momento neatsimena. Žmona išvažiavo su savo automobiliu, o minėtas automobilis Opel liko stovėti sodo namo kieme. Raktelis nuo automobilio buvo pas jį, kadangi jis tą automobilį vairuoja nuolat. Jis negali paaiškinti, kodėl nusprendė girtas vairuoti automobilį, gal jis norėjo važiuoti pas žmoną taikytis, bet tikrai neatsimena. Jis atsimena, kaip sėdo už automobilio vairo, to niekas tikrai nematė, kadangi buvo nakties metas, užkūrė automobilio variklį, atidarė kiemo vartelius ir išvažiavo iš kiemo, važiavo (duomenys neskelbtini), šalia gatvėje stovėjo į krūvą sudėtos trinkelės, jis nesuvaldė automobilio ir į jas trenkėsi, taip pat užvažiavo ant vandens vamzdžio, negalėjo išvažiuoti, „pakibo“ ant to vamzdžio. Nežino, kas iškvietė policiją, kadangi tuo metu atėjo labai daug žmonių. Atvykus policijos pareigūnams, jis į alkoholio matuoklį pūtė du kartus, vieną kartą įpūtė 2,84, kitą – 2,76, su alkotesterio parodymais sutiko. Ryte apie įvykį papasakojo žmonai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus (b. l. 63).

2022 m. liepos 31 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. J. G. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253, patikros sertifikato Nr. 1680187 ir 01.04 val. nustatytas 2,84 promilės, antro tikrinimo metu 01.28 val. nustatytas 2,76 promilės. (b. l. 18-21).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas E. G. (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“ vertė 500 Eur su PVM (b. l. 35)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo J. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. parodė, kad būdamas neblaivus išvažiavo iš sodo, vairavo automobilį „Opel Vectra“, kuris žmonai priklauso. Kai vairavo automobilį, buvo apsvaigęs, kadangi vartojo degtinę, alų ir daug išgėrė, visą dieną gėrė, per dieną apie litrą degtinės išgėrė.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų E. U., E. G., O. P. parodymai, E. U. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, E. T. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, duomenys apie transporto priemonę. J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

E. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už sutuoktinį J. G. Prašyme nurodė, kad yra J. G. sutuoktinė. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo anksčiau sutuoktinis nebuvo teistas ir nusikalto pirmą kartą, be to, pripažino, jog padarė nusikalstamą veiką, apie jos padarymą iškart jai pasisakė ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei supranta, kad pasielgė neteisingai. Mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, kadangi nėra teista, savo darbe gerai charakterizuojama. Pagrindo manyti, kad sutuoktinis linkęs nusikalsti ar ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, nėra, kadangi jie glaudžiai ir nuolat bendrauja, gerai sutaria, sutuoktinis klauso jos patarimų (b. l. 97).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 73), vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2022 m. liepos 31 d. 0.29 val. vairuodamas transporto priemonę buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino kelio dangos, transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, kliudė paletę su trinkelėmis, vandens vamzdį ir trenkėsi į tvorą (b. l. 74). J. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad J. G. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

E. G. yra kaltinamojo sutuoktinė, dirba (duomenys neskelbtini), neteista (b. l. 100), administracine tvarka nebausta (b. l. 99). Darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad kaip (duomenys neskelbtini) E. G. pasižymi profesionalumu, darbštumu, sąžiningumu, geru objektyviu mąstymu, puikiu bendravimu su (duomenys neskelbtini), sugeba greitai ir operatyviai priimti sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Kaip žmogus E. G. yra nuoširdi ir draugiška kolegų atžvilgiu, turi gebėjimą mokyti ir ugdyti kitus (b. l. 98). Teisiamojo posėdžio metu E. G. nurodė, kad labai blogai vertina tokius vyro veiksmus, darys viską, kad jis negertų ateityje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė taikyti laidavimą su užstatu, tačiau atsižvelgiant į E. G. turtinę padėtį ir asmenines savybes, tai yra į tai, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, laidavimas skiriamas be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis J. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje nustatyta, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso E. G. E. G. yra J. G. sutuoktinė. Byloje nesant duomenų apie priešvedybinę ar povedybinę sutartis ar tai, kad turtas butų atidalintas, automobilis „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad konfiskuoto turto bendraturtė ir J. G. sutuoktinė E. G. nežinojo, kad šeimos automobilis buvo perleistas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju automobilis „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. G. ir E. G. nuosavybė, o tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, remiantis teismų praktika, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti, taigi nors prokuroras prašo konfiskuoti automobilio vertę, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konfiskuotinas automobilis „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. G. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „OPEL Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

J. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. G., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. G., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.