Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. liepos 12 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami (du kartus) ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (nagrinėjamu atveju – nuo 2019 m. liepos 30 d.).

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas G. B., remiantis 2011 m. rugsėjo 28 d. paprastuoju vekseliu, paskolino atsakovui K. P. 2 635,54 Eur (9 100 Lt). Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 28 d. Anot ieškovo, atsakovas iki ieškinio surašymo dienos pasiskolintų pinigų negrąžino ieškovui ir liko skolingas ieškovui 2 635,54 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas vekselyje nurodytu terminu būtų 2 635,54 Eur sumą sumokėjęs ieškovui (CPK 178 straipsnis).

6. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, todėl tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas paskolintą sumą ieškovui įsipareigojo grąžinti pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. CK 6.65 straipsnis nustato, kad kreditorius, priimdamas visą skolos įvykdymą, grąžina skolininkui skolos dokumentą arba skolos dokumente daromas atitinkamas įrašas. Jokio įrašo apie skolos grąžinimą vekselyje nėra, byloje tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis); vekselio originalas yra pas ieškovą (kurį jis pateikė teismui). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 635,54 Eur skolos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.261, 6.870 straipsniai).

8. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 978,39 Eur palūkanas, paskaičiuotas už 2 710 pradelstas dienas, yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261, 6.210 straipsniai).

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (3 613,93 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 108 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,58 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo G. B. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 635,54 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 54 ct) skolą, 978,39 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 39 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 613,93 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.