- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- 1-826-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06281-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 3 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apygardos teismo 2019-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio bauda, nustatant, kad likusi nesumokėta 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2024-02-17 apie 11.54 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL0105 (patikros sertifikato Nr. 1989797), jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasario mėnesį statė automobilį išgėręs nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kampą, buvusi žmona paprašė perstatyti automobilį, nes buvo pastatęs po ženklu. Automobilis pariedėjo, palietus pavarų svirtį, ir prisiglaudė prie V. R. automobilio. Prie automobilio buvo kaimynai, jie tai pamatė ir buvo sulaukta savininko. Įvykis galėjo įvykti vasario 17 d., 11.54 val. Vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. kampo apie 150 metrų perstatymo tikslais. Automobilis priklausė buvusiai žmonai O. L.. Žmona nežinojo, kad jis gėrė alkoholį, ji nebūtų leidusi vairuoti. Alkoholį vartojo nuo ryto, 9.00 val. išgėrė butelį vyno. Paskui ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir nupirko maisto tėvams. Eidamas susidėjo maistą ir perstatė automobilį nuo (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Prieš tai, 16 d. buvo draugo gimtadienis, ir vartojo alkoholį iki 21 val. vakaro. Tą dieną suvartojo apie butelį degtinės. O 17 d. nuo 9.00 val. suvartojo butelį vyno, kurio stiprumas buvo 13 laipsnių. Tą dieną paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 11 val. Administracinio nusižengimo byloje nutarimas buvo priimtas dėl eismo įvykio, sumokėjo paskirtą 14 eurų baudą. Gali būti, kad jam buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Nežino, kodėl sumąstė dar gerti alkoholį tą 17 d. Šiuo metu yra įsidarbinęs. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas administracine tvarka. Nesutinka su automobilio įvertinimu. Šiandien automobilis, kuris yra brangiausias ir naujesnių metų, yra vertas 5 000 Eur, o jo buvusios žmonos automobilis yra draustas „(duomenys neskelbtini)“ kasko draudimu, bendrovė nurodo, kad automobilio rinkos vertė yra 3 500 Eur. Ankstesnės baudos nesumokėjęs, nes moka senesnes baudas. Dėl savo padarytų veiksmų gailisi. Norėtų, kad teismas išieškotų automobilio vertę. Šiuo metu automobilis yra pas buvusią žmoną. Šį automobilį buvusi žmona įsigijo po santuokos ir už jį sumokėjo apie 3 000 Eur. Gali būti, kad mokėjo apie 3 500 Eur. Žino, kad bus svarstomas klausimas dėl teisės vairuoti atėmimo. Turėjo teisę vairuoti, nes praeitais metais išlaikė sunkvežimio teises, nes buvo bedarbis. Neblaivus buvo vairavęs prieš 12 metų. Teisę vairuoti buvo praradęs dvejiems metams ir taip pat gavo 2 000 litų baudą. Automobilio vertė yra apie 3 500 eurų. Automobilio vertinimą dar darė tinklapyje (duomenys neskelbtini), kur reikia suvesti duomenis ir atsakymas būna atsiųstas į el. paštą, tai čia vairuotas automobilis buvo įvertintas 2 240 eurų suma. Patikslina, kad įvykis įvyko 11.54 val., o paskutinį kartą tą dieną alkoholį vartojo maždaug 11.15 val., kai nupirkęs maisto išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir tada išgėrė pusę 200 g talpos buteliuko, o po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Gal ne taip teismas suprato praeito posėdžio metu, kadangi po įvykio alkoholio tikrai nevartojo, t. y. po to, kai atsirėmė su savo automobiliu į kito automobilio bamperį, alkoholio nebevartojo – viską suvartojo iki vairavimo pradžios. Kaltę pripažįsta visiškai. Atliko automobilio vertinimą, pateikia teismui papildomus dokumentus, kur nurodyta, jog automobilis buvo įvertintas 3 380 eurų suma, todėl sutiktų, kad iš jo būtų išieškota ši suma, o ne 6 420 eurų. Vertinimą atliko įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, šią įmonę pasirinko internete iš „Google“ paieškos. Automobilis apžiūrai buvo nuvarytas gyvai, jo vertė buvo sumažinta, kadangi buvo nustatyti kėbulo defektai, parūdijimai. Už automobilio vertinimą sumokėjo 200 eurų. Vertintojai automobilį vertino tai dienai, kai automobilis buvo pas juos atvarytas, o ne dienai, kada buvo įvykis, nes tada jie nematė automobilio, t. y. automobilis buvo įvertintas praėjus trims mėnesiams po įvykio. Pateiktame dokumente nurodytas kitas automobilio valstybinis numeris, kadangi senasis buvo sulamdytas, tai jį pakeitė.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be G. L. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės G. N. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės, tame tarpe - kad G. L., būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, pasak jo, alkoholinius gėrimus vartojo prieš valandą iki įvykio ir kt. (1 t., b. l. 9-10);
- neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog G. L. 2024-02-17, 12.10 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 12.28 val. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 11);
- įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ties (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį būdamas neblaivus vairavo G. L., apžiūra (1 t., b. l. 12-29);
- liudytojos O. L. parodymai, kad G. L. yra jos buvęs sutuoktinis, su G. jau 9 metai kaip yra išsituokę, tačiau sutaria draugiškai, kadangi kartu turi bendrą vaiką. G. dirba (duomenys neskelbtini), kai grįžta, ji jam paskolina savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su G. bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o G. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo 2022 metais, su G., kaip ir minėjo, jau seniai buvo išsiskyrusi. Automobilį nusipirko iš savo lėšų ir G. visiškai prie to neprisidėjo. Gali pasakyti, kad G. pasiskolina automobilį tik kai jam reikia, pavyzdžiui, nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes ten jis laikėsi sunkvežimio vairuotojo teises. Kada tiksliai G. pasiėmė iš jos automobilį, dabar nepasakys, nes nežino, kadangi 2024-02-17 G. buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), tačiau jos namuose nebuvo, nes ji minėtą dieną dirbo. Apie tai, kad G. neblaivus vairuos jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai nežinojo, ji prieš išeinant į darbą paprašė, kad jis iš aikštelės (duomenys neskelbtini) prie namų, į aikštelę parvarytų automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš jai išeinant į darbą G. buvo blaivus. Automobilio raktai buvo namuose. Ji G., kaip ir minėjo, leidžia naudotis automobiliu. Kiek žino, G. niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus. Apie tai, kad G. neblaivus vairavo jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo 2024-02-17, jis tai jai pasakė pats. Tuo metu, kai tai nutiko, ji buvo darbe ir, kaip minėjo, apie tai, kad jis vairuos automobilį neblaivus, ji nežinojo (1 t., b. l. 32-35);
- liudytojo V. R. parodymai, kad 2024-02-17 apie 11.50 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jam telefonu paskambino kaimynas ir paaiškino, kad pastebėjo, jog prie jo automobilio stovi kitas automobilis ir jo automobiliui įsijungęs avarinis signalas. Kaimynas nurodė, kad kitas automobilis galimai įvažiavo į jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie gatvės. Jis išėjo į lauką prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Į jo minėtą automobilį buvo įvažiavęs kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ šviesios spalvos, automobilio numerių nebeprisimena. Pamena, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždegti priekiniai žibintai, tačiau, ar pats automobilis buvo užvestas, nepastebėjo. Šalia automobilio stovėjo vyras. Vyras buvo žilų plaukų, vilkėjo mėlynos spalvos striuke, vyras iš karto pasirodė neblaivus, nieko nekalbėjo, eidamas svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jo žvilgsnis buvo apsiblausęs, todėl iš karto suprato, kad asmuo yra girtas. Iš karto skambino policijai. Su juo minėtas vyras mažai kalbėjo, jis šiam pasakė, kad šis prisidirbo, šis palinksėjo galva ir viskas. Pasišalinti ir nieko aiškinti nebandė, tačiau sėdėdamas automobilyje bandė gal užvesti ar įjungti degimą su automobilio raktais, todėl jis minėtus raktelius iš spynos ištraukė ir iš jo paėmė. Daugiau jokių asmenų prie automobilio nebuvo. Gali pasakyti, kad atvykus policijos pareigūnams jis jiems padavė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelius, jie minėtam vyrui nustatė 2,44 promilių girtumą. Kaimynas, kuris jam skambino į mobiliojo ryšio telefoną, galėjo matyti patį faktą, kaip minėtas vyras, vairuodamas savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, įvažiavo į jo automobilį. Kaimyno vardas G. S., jam apie 27 metus, gyvenantis jo name, t. y. (duomenys neskelbtini), koks butas, nežino. Jo mobiliojo ryšio telefono neturi, kadangi šis jam skambino per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau neturi ką paaiškinti, pasakė viską, ką prisimena (1 t., b. l. 49-52);
- liudytojo G. S. parodymai, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo virtuvės langas yra į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. 2024-02-17 apie pietus virtuvėje gamino maistą, vis prieidavo prie virtuvės lango, matė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namo, po jo langais stovi kaimyno V. R. juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepasakys, nes neprisimena. Vieną kartą kai priėjo prie lango, jis matė tik kaimyno automobilį „(duomenys neskelbtini)“, antrą kartą priėjęs po kelių minučių jis pamatė, kad į jo kaimyno automobilį „(duomenys neskelbtini)“, stovintį (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkė kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jo kaimyno automobiliui veikė signalizacija. Jis žiūrėjo per virtuvės langą ir skambino savo kaimynui. Tuo metu pamatė, kad vyras, kuris vairavo „(duomenys neskelbtini)“, išjungęs automobilio variklį, atsidarė vairuotojo dureles ir bandydamas išlipti iš vairuotojo vietos, iškrito iš automobilio ant žemės. Tuo metu kažkokios moterys, praeinančios pro šalį, padėjo jam įlipti atgal į automobilį. Vyras bandė užkurti automobilį, todėl jis greitai apsirengė ir išėjo į lauką jo sulaikyti. Vyras buvo žilais plaukais, vilkėjo tamsios spalvos striukę. Tuo metu kai jis išėjo į lauką, išėjo ir jo kaimynas V., automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Kai jie priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas bandė jį užkurti. V. atėmė iš minėto vyro automobilio raktelius, kuriuos vėliau perdavė policijos pareigūnams. Jie su V. bandė šį kalbinti, vyras tik klausinėjo, kas yra, į klausimus neatsakinėjo, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai neblaivus. Išlipęs iš automobilio svirduliavo. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pamena, kad atvykus policijos pareigūnams, minėtam vyrui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Daugiau jokių asmenų be anksčiau minėto vyro prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nei kai žiūrėjo per langą, nei kai išėjo į lauką. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 55-58);
- priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežamas adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59);
- transporto priemonės aprašas, kuriame užfiksuota automobilio techninė būklė (1 t., b. l. 60-61);
- V. R. paaiškinimas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62);
- eismo įvykio fiksavimo protokolas, kuriame pavaizduotas transporto priemonių išsidėstymas po įvykio, užfiksuoti automobilių sugadinimai (1 t., b. l. 63-65);
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos K. K. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio tyrimo atlikimo, kuriame nurodyta, kad G. L. padarytas eismo įvykis nėra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl tikslinga jį tirti atskirai (1 t., b. l. 66-68);
- BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje nurodytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 69-73);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b. l. 74-76);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti perklausyti pokalbiai su BPC darbuotoja (1 t., b. l. 77-80);
- VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, jog G. L. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM 6 420 Eur (1 t., b. l. 81);
- išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra O. L. (1 t., b. l. 82);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. L. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė su PVM yra 3380 (1 t., b. l. 188-199).
Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. G. L. kaltę teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gausiai vartojo alkoholį 2024-02-16 vakare, 2024-02-17 ryte ir tą dieną vėliau, apie 11.54 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), po automobilio vairavimo alkoholio nebevartojo. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo išsami pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų V. R., G. S., O. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalūs parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog G. L. 2024-02-17, 12.10 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 12.28 val. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimai, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad G. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam G. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
G. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 3 kartus (1 t., b. l. 99-113, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus (nesumokėjus ankstesnės paskirtos baudos), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe – 2012 m. ir už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 94-98, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. L., kaip recidyvistui, nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1), nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2019-06-13 paskirta bei nesumokėta 1 744,68 Eur dydžio bauda. Kadangi nuo minimos baudos paskyrimo yra praėjęs ilgas laikotarpis (daugiau nei 5 metai), ilgesnis nei įprastas subendrintos baudos sumokėjimo terminas nebenustatytinas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas G. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-02-17, 12.10 val. iki 2024-02-18, 13.24 val. (1 t., b. l. 119-125, 2 paros).
Atsižvelgęs į visas aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visuma duomenų leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti G. L. atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis G. L. nusikalto anksčiau nebaustas arešto bausme, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, nusikaltimą, numatytą 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 mėnesiams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 10 punkte numatytas pareigas. Toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas parinktas atsižvelgus, kad asmuo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, taip pat į jam nustatytą girtumą bei kt. aplinkybes.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).
Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). G. L. elgėsi ypač neatsakingai, kaip pats pripažino, vairavo automobilį prieš tai išgėręs gausų kiekį alkoholinių gėrimų, taip grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl G. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-02-18 (BK 68 str.). Toks terminas, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, juolab, kad G. L. buvo nustatytas 2,44 prom. girtumas (itin artimas sunkiam girtumui), antru pūtimu – net 2,67 prom., t. y. sunkus girtumas. Transporto priemonę jis, būdamas stipriai apsvaigęs (byloje net yra duomenų apie jo iškritimą iš automobilio), valdė mieste, dienos metu, kada intensyvus eismas, padarė eismo įvykį, apgadindamas kitam asmeniui priklausantį automobilį. 2012 metais buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (jam nustatytas 3,24 prom. girtumas, administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-944-885/2012), kas rodo, kad analogiškas neteisėtas elgesys kartojasi. Pastebėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
Kaltinamasis G. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra O. L. (1 t., b. l. 82), o ne kaltinamasis G. L., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingo amžiaus, dirbantis. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 6 420 eurų (1 t., b. l. 81), tačiau G. L., praėjus neilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo (3 mėn.), užsakė individualų transporto priemonės vertinimą, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teismui pateiktą transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė su PVM, įvertinus rastus defektus (priekinio bamperio dažų pažeidimai, skilęs bagažinės žibinto stikliukas, pažeista dešinės pusės galinio veidrodėlio dalis, korozijos židiniai ant dešinės pusės durų, galinės kairės pusės rato arkos ir kt.), siekia 3 380 Eur. Įvertinus išsamią transporto priemonės vertinimo pažymą, rastus defektus, vadovaujantis pamatiniu teisės principu in dubio pro reo (visos abejonės kaltinamojo naudai), iš G. L. išieškotina šioje pažymoje nurodytina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 380 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
G. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 145-151) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu gražintas savininkei O. L., - paliktinas jos, kaip teisėtos savininkės, neribotai nuosavybei;
- G. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - perduotinas VĮ „Regitra“;
- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. nustatyti sumažintą bausmę - areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2019-06-13 paskirta bei nesumokėta 1 744,68 Eur dydžio bauda ir G. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms bei 1 744,68 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 68 euro centų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti G. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-02-17, 12.10 val. iki 2024-02-18, 13.24 val. (2 paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant G. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, G. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti G. L. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-02-18;
- turto konfiskavimą, išieškant iš G. L. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 380 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).
G. L. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu gražintą savininkei O. L., - palikti jos, kaip teisėtos savininkės, neribotai nuosavybei;
- G. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - perduoti VĮ „Regitra“;
- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.