Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. (K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. (K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. B. (K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2025 m. birželio 25 d. raštą Nr. 10-S-13333(1.44E-10) „Dėl prašymo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24243115144“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Vilniaus AVPK pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 13 d. prašymą „Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo“. Taip pat pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos ginčijamą Raštą, konstatavo, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), juo nėra keičiamos pareiškėjos teisės ir pareigos. Teismas vertino, jog Raštas pats savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Raštu pareiškėja tik informuojama, kad administracinio nusižengimo byloje teismo nutartis, kuria paskirta 1 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 40 mėnesių (nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2027 m. rugsėjo 24 d.), yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos keliamas ginčas dėl šio Rašto, kaip informacinio pobūdžio akto, iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

III.

Pareiškėja teigia, jog Raštas turi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, susijusioms su pareiškėjos teise vairuoti transporto priemones, todėl priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir toks Raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų , tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.), kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. prašymu „Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo“ kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydama pakeisti Vilniaus AVPK 2024 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19315-2024 paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 40 mėnesių laikotarpiui į draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2025 m. birželio 13 d. prašymą, 2025 m. birželio 25 d. raštu Nr. 10-S-13333(1.44E-10) „Dėl prašymo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24243115144“ informavo pareiškėją, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 24243115144 yra priimta 2024 m. gruodžio 2 d. galutinė ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria pareiškėjai paskirta 1 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 40 mėnesių (nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2027 m. rugsėjo 24 d.). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, 2025 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Raštą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti Vilniaus AVPK pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 13 d. prašymą ir priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi iš Rašto turinio matyti, kad juo pareiškėja informuojama apie tai, jog administracinio nusižengimo byloje buvo priimta nutartis dėl pareiškėjai paskirtos baudos ir administracinės poveikio priemonės, kuri yra įsiteisėjusi ir neskundžiama. Rašte nėra suformuluota jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), juo nėra pakeičiama pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rašto panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o šio skundo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Kodeksas) 31¹straipsnio 1 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o pagal Kodekso 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuoja Kodeksas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas baigiamasis teismo aktas pareiškėjos naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-968/2024, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-624/2024 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. K. (B.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.