Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20-231/2016 pagal ieškovų S. G. ir R. G. ieškinį atsakovams A. S. ir S. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, K. V. B. ir G. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. G. ir R. G. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus A. S. ir S. S. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai įrengtą statinį – priestatą, prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų sen., Trakų r. sav., pietvakarinės sienos ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai žemės sklype prie stovinčio 154,33 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo – yra neteisėtai pasistatę priestatą iš Gyvenamojo namo vakarinės pusės, dėl kurio Gyvenamojo namo ilgis padidėjo keliais metrais ir priartėjo prie ieškovų gyvenamojo namo. Atsakovų pastatytas Ginčo statinys nėra registruotas nei Nekilnojamojo turto registre, nei jokiame kitame viešajame registre, o ieškovams taip pat nėra žinomi jokie Ginčo statinio statybos teisėtumą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Tokio pobūdžio statiniams kaip Ginčo statiniui yra privaloma visa būtinoji statybinė dokumentacija – projektavimo sąlygų sąvadas, projektas (supaprastintas projektas), statybos leidimas ir kt. Statybos leidimą (suprantama, ir visą kitą statybos leidimo išdavimui būtiną statybinę dokumentaciją) turi turėti net ir laikinasis statinys. Taigi tam, kad žemės sklype būtų galima statyti numatytus pastatus, statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (suderintą) projektą bei statybos leidimą. Nesant tokių dokumentų, Ginčo statinys yra neteisėtai pastatytas priestatas prie Gyvenamojo namo ir yra savavališkos statybos rezultatas.

Atsakovai S. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Ginčo statinio duomenys yra nustatyti atlikus kvalifikuotą statinio apžiūrą ir užfiksuoti 2015 m. vasario 10 d. Statinio apžiūros akte. Ginčo statinys pilnai atitinka visus Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus nesudėtingo statinio (I grupės) požymius. Statinio apžiūros aktas, Ginčo statinio konstrukcijų vertinimas bei pateiktos fotonuotraukos paneigia ieškovų teiginius, kad Ginčo statinys gali būti vertinamas kaip „Laikinas statinys“, o tuo labiau – kaip „Neteisėta statyba“. Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui (statybą leidžiančiam dokumentui) privalomi tik tais atvejais, kai I grupės nesudėtingas statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Iš to seka, kad jei įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato rašytinio pritarimo, tai statytojas neprivalo rengti supaprastinto statybos projekto. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos byloje yra padarytos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi fotografuota buvo atsakovams nesant namuose ir be jų sutikimo. Ginčo statiniui nėra privalomas nei supaprastintas projektas, nei statybos leidimas, nei įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes tokių reikalavimų nenumato nei Statybos įstatymas, nei Statybos techniniai reglamentai, nei kiti poįstatyminiais teisės aktai. Atsakovai neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, kaip ir kokiu būdu Ginčo statinys pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai nenurodė nei vieno pažeisto specialaus įstatymo ar pažeistos teisės normos.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., patikrinimą. Patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklype, prie gyvenamojo namo yra pristatytas karkasinis pagalbinio ūkio paskirties pastatas – malkinė. Malkinės didžiausias ilgis – 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m. Malkinė pastatyta žemės paviršiaus plote, kuriame nebuvo kitų statinių. Tiesioginio patekimo iš gyvenamojo namo į malkinę nėra. Prie gyvenamojo namo malkinė prigludusi viena šonine kraštine. Dėl malkinės pristatymo esamo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpnintos ar stiprintos. Minėta 15,27 kv. m malkinė priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Ginčo statinys nėra kultūros paveldo teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl statant nesudėtingą I grupės statinį neprivalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Ginčo statiniui buvo būtinas rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Kilusio ginčo atveju yra svarbi statybos pradžios data, nes rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Ieškovai nėra pateikę Inspekcijai pretenzijų per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos, o duomenų, ar buvo pateiktos pretenzijos atsakovams, Inspekcija neturi.

Tretieji asmenys K. V. B. ir G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl statinio prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų sen., Trakų r. sav., pietvakarinės sienos pastatymo teisėtumo.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 102.2. punktu, Inspekcijai pavesta užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; 11.2.1.3. punktu Inspekcijai pavesta tikrinti, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o pagal 11.2.1.4. punktą, Inspekcija tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto V. P. 2015 m. kovo 19 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-206(23.31) konstatuota, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., priklausančio A. S. ir S. S., pristatytas pagalbinio ūkio paskirties statinys – malkinė. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas – 15,27 kv. m, aukštis apie 3,80 m; pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – lentų karkaso, grindys išdėtos akmenų plokštėmis, stogas uždengtas bitumine danga; dėl minėto statinio pristatymo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos.

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. (23.2)-2D-4376 nurodoma, kad Ginčo statinys yra karkasinis pagalbinio ūkio paskirties pagalbinis pastatas – malkinė. Malkinės didžiausias ilgis yra 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m. Malkinė pastatyta žemės paviršiaus plote, kuriame nebuvo kitų statinių. Tiesioginio patekimo iš gyvenamojo namo į malkinę nėra. Prie gyvenamojo namo malkinė prigludusi viena šonine kraštine. Dėl malkinės pristatymo esamo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos. Taip pat nepasikeitė esamo gyvenamojo namo išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, užstatymo ir vidaus plotai. Todėl malkinė yra atskiras statinys, o ne gyvenamojo namo priestatas.

Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).

Atsakovai, įrodinėdami faktą, kad Ginčo statinys buvo pastatytas po 2010 metų byloje pateikė statybinių medžiagų kvitus, iš kurių matyti, jog statybinės medžiagos Ginčo statinio statybai buvo pirktos 2010 metais, anksčiausiai 2010 m. kovo 7 d. Ieškovai šios aplinkybės nepaneigė, todėl teismas konstatavo, kad Ginčo statinys buvo statomas nuo 2010 m. kovo 7 d., todėl jo statybai taikytini teisės norminiai aktai, galioję Ginčo statinio statybos metu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo I lentelės 2 punkte nurodoma, kad nesudėtingiems I grupės statiniams priskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis 5 m, o plotas 50 kv. m.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad Ginčo statinys yra pastatas, kurio didžiausias ilgis yra 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m, užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m, teismas padarė išvadą, jog Ginčo statinys yra nesudėtingas I grupės statinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punkte nustatyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių Nerijoje. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Trakų sen., Trakų r. sav., nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl teismas sprendė, jog statant Ginčo statinį (nesudėtingą I grupės statinį) rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nėra privalomas. Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. AP3-4573 nurodoma, kad A. S. nereikia kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo I grupės nesudėtingam statiniui, todėl teismas padarė išvadą, jog nesant reikalingam rašytiniam pritarimui statinio projektui, atsakovams nekilo pareiga rengti Ginčo statinio projektą.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1. punkte įtvirtinta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, o pagal 33.3. punktą žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S., ieškovams ir trečiajam asmeniui K. V. B., todėl atsakovai, prieš statydami ginčo statinį, kaip statybą leidžiantį dokumentą turėjo gauti ieškovų ir trečiojo asmens K. V. B. rašytinius sutikimus.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendraturčių) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

2012 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo bendrasavininkai S. G. ir R. G. bei A. S. ir S. S. (atsakovai) sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė, kad Žemės sklypo priklausiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta; pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta, – būtų rekonstruojami, neviršijant Žemės sklypui šiuo metu numatytų sprendinių, nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose, nekeičiant nustatytos šių pastatų paskirties, nepažeidžiant Šalių teisių ir interesų, registruojami Nekilnojamojo turto registre (nenaudojami komerciniais tikslais). Susitarime Šalys taip pat įtvirtino, jog sutinka ir pareiškia, kad šis Susitarimas suteikia joms teisę projektuoti naujus pastatus ar statinius joms priklausančiose Žemės sklypo dalyse. Be to, Šalys Susitarime pareiškė, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl jau pastatytų ir dalinai pastatytų Nekilnojamojo turto registre neregistruotų pastatų, statinių, jau padarytų jų rekonstrukcijų, žemės reljefo pakeitimų, ir kartu pareiškia, kad joms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypo – kelio formavimo, įrengimo ir naudojimo klausimai yra ir bus sprendžiami jų bendru susitarimu, nepažeidžiant kurios nors iš Šalių interesų.

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai nėra pateikę Inspekcijai pretenzijų per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos, o duomenų, ar buvo pateiktos pretenzijos atsakovams, Inspekcija neturi. Ieškovai byloje taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jie per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos pradžios 2010 metais būtų atsakovams ar viešojo administravimo subjektams pateikę rašytines pretenzijas, skundus ar pranešimus dėl Ginčo statinio statybos. Be to, byloje esantis Susitarimas tik patvirtina, kad šalys po Ginčo statinio statybų neturėjo viena kitai pretenzijų dėl jau pastatytų ir dalinai pastatytų Nekilnojamojo turto registre neregistruotų pastatų, statinių, jau padarytų jų rekonstrukcijų. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovams Ginčo statiniui pastatyti nebuvo privalomas joks statybą leidžiantis dokumentas. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis eksperto D. K. 2016 m. balandžio 8-14 d. vertinimo aktas, kuriame konstatuota, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Trakų r., nenustatyta statinių ir / ar statybos darbų, kuriems būtų privalomas projektas, statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti.

Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas 2016-04-20 ekspertizės aktas Nr. 16-04/10, kuriame konstatuojama, kad Ginčo statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.31 punktu, yra laikomas priestatu, kurio statybai reikalingas leidimas, tačiau teismas pažymėjo, kad 2009 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-120 buvo pakeistas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Po šio pakeitimo reglamente nebeliko teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis buvo parengtas ekspertizės aktas, todėl teismas šiuo ekspertizės aktu nesirėmė ir dėl jo atskirai nepasisakė. Taip pat teismas neanalizavo ir nevertino ieškovų argumentų, susijusių su atsakovų pastatyta pirtimi, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Ginčo statinys buvo pastatytas teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai S. G. ir R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovus A. S. ir S. S. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai įrengtą statinį – priestatą, prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų sen., Trakų r. sav., pietvakarinės sienos ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas ir priėmė naikintiną sprendimą, nes nepagrįstai statybą reglamentuojančias teisės normas taikė, apibendrintai ir vertindamas tik atsakovų pastatyto priestato – malkinės – statybos teisėtumą pagal statybos teisės normas. Siekdamas teisingai išspręsti bylą, teismas privalėjo vertinti visos atsakovų atliktos namo rekonstrukcijos, visų prie namo rekonstrukcijos metu pastatytų naujų statinių statybos teisėtumą, o ne išskirdamas vienintelę malkinę. Ieškovai laikosi pozicijos, kad atsakovai, atlikdami statybos darbus, padidino namo užstatymo plotą, o pastatytos papildomos patalpos yra sudėtinės namo dalys (namo šaltosios patalpos). Teismas nepagrįstai ir nemotyvuodamas sprendė, jog papildomai pastatyti statiniai yra visiškai savarankiški kaip nesudėtingi I grupės statiniai.

Sprendžiant dėl atsakovų įvykdytos namo rekonstrukcijos teisėtumo, turi būti įvertintas visų namo rekonstrukcijos metu prie namo pristatytų naujų pastato dalių teisėtumas, nes iš neteisės negali kilti teisė. Įvykdžius neteisėtą ir savavališką naujų pastato dalių statybą, vienas pastatas, eliminuojant jį iš kitų, negali būti pripažintas teisėtu.

Teismas neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir atsakovų atliktų veiksmų visumos. Po kadastro duomenų fiksavimo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastato 1A1m iš pietvakarių pusės buvo pastatyta malkinė ir sandėliukas, kurio užimamas sklype plotas apie 15,27 kv. m., o šiaurės rytų pusėje pirmame aukšte, dalies terasos sąskaita, įrengtos pirties patalpos, kurių užimamas plotas 20,01 kv. m. ir praėjimas į šias patalpas įrengtas vietoje buvusio lango. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino ieškovų argumentų, susijusių su atsakovų pastatyta pirtimi, argumentuodamas, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas turėjo vertinti atsakovų neteistų veiksmų, rekonstruojant visą pastatą, veiksmų visumą.

Teismas iš esmės suklydo, konstatuodamas, kad atsakovų pastatyta malkinė yra atskiras statinys, pagal STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ atitinkantis I grupės nesudėtingo statinio požymius, nes klaidingai buvo vertinama tik malkinės statyba ir nevertinama visa atlikta rekonstrukcija, jos mastas ir teisėtumas.

Teismas nenustatė statybos pabaigos momento, t. y. nenustatė statinio statymo laikotarpio. Šioje byloje statybos laikotarpis turi esminę reikšmę, nes daugelio statybų teisės reglamentų redakcijos keitėsi būtent 2010 m. spalio 1 d.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2016 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 16-04/10, nors jame buvo konstatuota, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo faktiniai duomenys nesutampa su nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis. Dėl atliktos namo rekonstrukcijos, kurios metu buvo pastatytos naujos pastato dalys, pasikeitė faktiniai pastato matmenys ir užstatytas plotas, ką ir nustatė ekspertas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto D. K. vertinimo aktu, nes jis teisme davė kitokius paaiškinimus. Šis asmuo neteisingai buvo įvardintas ekspertu, nes jis neatliko byloje paskirtos ekspertizės. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, inžinieriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžinieriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ 5.3 punkte nurodyta, kas stoginė – inžinierinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. D. K. ignoravo faktą, kad ginčo pastatas pristatytas prie namo ir nėra pastatytas ant stulpų, jis turi pamatus, sienas, duris. Be to, įrengiant pirtį ir priepirtį, susietą su namu tiesioginiu įėjimu, vietoje buvusio lango buvo pakeistos ir susilpnintos namo konstrukcijos. Išvadoje nurodomi naujai pastatytų statinių matmenys nesutampa su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodytais statinių matmenimis.

Nors STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuo 2009 m. neliko priestato formuluotės, tačiau STR 1.14.1:1999 ,,Pastatų plotų ir tūrio skaičiavimo tvarka“ yra naudojama priestato sąvoka (redakcija aktuali iki 2015 m. sausio 1 d.). Jame nurodoma, kad priestatas – prie esamo pastato pristatytas statinys, turintis su šiuo pastatu bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar iš šios naujos pastato dalies yra tiesioginis įėjimas į pastatą ar ne; gyvenamojo namo šaltos patalpos, pastatytos jo šiltų atitvarų išorinėje pusėje. Jei teismas konstatavo, kad malkinė nelaikytina priestatu, nes tokios sąvokos nebėra, vadinasi malkinę teismas privalėjo įvertinti kaip namo dalį. Akivaizdu, kad atsakovai prie gyvenamojo namo pristatė naujas pastato (namo) dalis, kurios viena turi atskirą įėjimą, o kita yra gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos šiltų atitvarų išorinėje pusėje. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog pristačius prie namo sienos malkinę nepakito namo išoriniai matmenys.

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo vietoje akte neteisingai nurodyta, kad prie gyvenamojo namo malkinė prigludusi viena šonine kraštine ir dėl malkinės pastatymo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos. Toks tyrimas neatlikas, byloje nėra malkinės projekto. Malkine ne prigludusi šonine kraštine, o jos šoninė kraštinė yra gyvenamojo namo siena. Malkinės sienos yra įtvirtintos į gyvenamojo namo sieną, o malkinės pamatai yra gyvenamojo namo patalpų tęsinys, todėl teismas turėjo atsakovų atliktą statybą vertinti kaip statinio priestato pastatymą, pakeičiant namo laikančias konstrukcijas. Tokia atsakovų įvykdyta rekonstrukcija, kurios naujai pastatytų statinių plotas viršija 10 procentų namo ploto, priskiriama naujai statybai, kuriai būtinas statybos leidimas. Atsakovų namas buvo rekonstruotas sukuriant naują kokybę, pastatant dvi naujas statinio dalis, kurių bendras plotas 35,26 kv. m, kas pakeičia namo matmenis, susilpnina laikančias konstrukcijas bei pakeičia fasado išvaizdą.

Kadangi sklypas priklauso bendraturčiams, prieš pradėdami statybas, atsakovai turėjo gauti bendraturčių sutikimą. Kadangi statybos buvo pradėtos 2010 m. kovo 7 d., tuo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija nenumatė išimtinės sąlygos, jog rašytiniai bendraturčių sutikimai nėra privalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privalomi gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios nepateikė savo rašytinių pretenzijų. Teismas nepagrįstai 2012 m. balandžio 4 d. žemės bendrasavininkų sudarytą susitarimą vertino kaip faktą, įrodantį, kad ieškovai neturėjo pretenzijų dėl atsakovų įvykdytos namo rekonstrukcijos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog po šio susitarimo pasirašymo atsakovai pateikė ieškinį teismui, kuriame teisė, jog per mažas atstumas tarp pastatų pažeidžia jų teises. Tai patvirtina ieškovų pretenzijas ir atsakovų atliktos rekonstrukcijos neteisėtumą. Taigi atsakovai rekonstrukciją pradėjo be bendraturčių sutikimo, o jos metu pastatytos namo dalys atsakovų namą priartino prie ieškovų gyvenamojo namo, tuo pažeisdamos įstatymų ir priešgaisrinės saugos nustatytus atstumo tarp statinių reikalavimus. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad per mažas atstumas tarp statinių pažeidžia ieškovų ir atsakovų teises, tuo tarpu šioje byloje teismas nepagrįstai tokio pažeidimo nenustatė.

Atsakovai A. S. ir S. S. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Bylose dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teismo nėra aktyvus, išskyrus atvejus, kai tai susiję su viešuoju interesu. Šioje byloje viešojo intereso nėra, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Ieškovų reikalavimas buvo susijęs tik su atsakovų pastatyta stogine (statiniu, malkine) šalia gyvenamojo namo pietvakarinės sienos. Kitų reikalavimų ieškovai nereiškė, todėl teismas argumentų, susijusių su atsakovų pirtimi ir priepirčiu, pagrįstai nevertino.

Teismas pagrįstai malkinę vertino kaip atskirą statinį. Ekspertas D. K. konstatavo, jog atsakovų atlikti darbai, kuomet keičiamos pertvarų vietos, nežymiai keičiamas pastato fasadas, įstiklinamos ar kitaip uždaromos gyvenamojo ar atskirų butų lodžijos, po stogu esančios terasos, pakeičiami langai, durys, vėdinimo angos yra laikytini statinio paprastuoju remontu, o ne rekonstrukcija. Paprastojo remonto darbai buvo atlikti po kadastro duomenų fiksavimo objekto kadastrinių matavimų byloje. Akte taip pat užfiksuota, kad gyvenamojo namo duomenys nesutampa su nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais atsakovams priklausančio gyvenamojo namo kadastriniais duomenimis, nes buvo įvykdyta statybos rūšis – paprastasis remontas, o ne rekonstrukcija. Ekspertas nurodė, kad ginčo objektas – stoginė (malkinė), atitinka visus Statybos įstatymu ir STR 1.01.07.2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ nustatytus I grupės nesudėtingo statinio požymius ir reikalavimus, tiek vertinant kaip inžinierinį statinį, tiek vertinant kaip pastatą.

UAB ,,Skena“, vykdydama teismo pavestą ekspertizę, vadovavosi beveik dešimt metų negaliojančiais teisės aktais. Tuo tarpu šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose sąvokos ,,priestatas“ nėra, taip pat nėra nuostatos, kad priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai ,jei jo visų aukštų, antstatų, pastogės, rūsio patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už statinio, prie kurio pristatomas plotų sumą. Kadangi UAB ,,Skena“, kurios darbuotojas atliko ekspertizę, nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, manytina, jog jo kompetencija nėra pakankama atlikti tokio pobūdžio ekspertizę.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad malkinė turėjo būti įvertinta kaip namo dalis. D. K. konstatavo, jog analizuojamu atveju svarbu vertinti tai, kad statiniai, kurie atsirado dėl paprastojo remonto ir naujos statybos darbų, nepriklausomai nuo to, ar juos vertinti priestatais, ar stoginės patalpomis, ar anstatais, atsižvelgiant į tai, kad šių patalpų plotas nėra didesnis kaip 80 kv. m, jos neturi rūsio (pusrūsio), ar paprastų konstrukcijų inžinieriniais statiniais, jie priskiriami nesudėtingiems statiniams. Be to, pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reglamentavimą, statinių plotų apskaičiavimas turi būti vertinamas ne procentinės statinių ploto dalies santykiu su gyvenamojo namo plotu, o bendruoju plotu, kuris I grupės nesudėtingų statinių atveju neturi viršyti 50 kv. m.

Byloje nėra stoginės (malkinės) projekto, nes jis nebuvo reikalingas, kaip nebuvo reikalinga jos statybai gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Byloje surinkti įrodymai bei atliktas D. K. vertinimas, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikti argumentai patvirtina, jog nesudėtingo I grupės statinio stoginės darbai galimi be projekto ir statybą leidžiančio dokumento, stoginė nėra namo dalis, dėl stoginės statybos nesumažėjo atstumas tarp gyvenamojo namo ir ieškovams priklausančio ūkio pastato, be to, byloje nenustatyta statinių ir / ar statybos darbų, kuriems privalomas projektas, statybos leidimas ir pripažinimas tinkamu naudoti ir kurie neatsispindėtų kadastrinių matavimų byloje.

Priešingai nei teikia apeliantai, atstumas tarp ginčo statinio ir ieškovų statinio, po stoginės (malkinės) pastatymo, nepakito. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai nepritarė stoginės (malkinės) statybai. Ieškovai dėl stoginės (malkinės) statybos iki pate pareiškiant ieškinį teisme, atsakovams jokių pretenzijų nereiškė.

Apeliantų nurodyta teismo sprendime, kuriame buvo pasisakyta dėl ieškovų ir atsakovų teisių, konstatuota, kad atstumas tarp ieškovų ir atsakovų statinių sumažėjo, tačiau šis atstumas sumažėjo ne dėl atsakovų pastatytos stoginės (malkinės), kuri visiškai neįtakoja atstumo tarp šalių statinių, o dėl pačių ieškovų kaltės, nes jie neteisėtai įvykdė savavališkas statybas ir pakeitė statinio dislokaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovai pareikštu ieškiniu prašė per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai įrengtą statinį – priestatą, prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų sen., Trakų r. sav., pietvakarinės sienos. Tuo tarpu apeliaciniu skundu ieškovai ginčija visą atsakovų įvykdytos namo rekonstrukcijos teisėtumą. Pasak apeliantų, teismas turėjo vertinti visų namo rekonstrukcijos metu prie namo pristatytų naujų pastato dalių teisėtumą, neeliminuojant tik vieno pastato – malkinės.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų – negali keisti nei ieškinio dalyko, t. y. negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei ieškinio pagrindo, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovai, bylose dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teismas nėra aktyvus, išskyrus atvejus, kai tai susiję su viešuoju interesu. Šioje byloje viešojo intereso nenustatyta, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Kadangi ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas buvo susijęs tik su atsakovų pastatyta malkine, kuri yra šalia gyvenamojo namo pietvakarinės sienos, o jokių kitų reikalavimų ieškinyje ieškovai nekėlė, pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentų, susijusių su atsakovų pastatyta pirtimi ir priepirčiu, pagrįstai nevertino. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, todėl pasisako tik dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su statiniu – malkine. Antra, ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovai žemės sklype prie stovinčio 154,33 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo – yra neteisėtai pasistatę priestatą iš gyvenamojo namo vakarinės pusės, dėl kurio gyvenamojo namo ilgis padidėjo keliais metrais ir priartėjo prie ieškovų gyvenamojo namo, kas pažeidžia ieškovų teises. Kaip nustatyta, tarp tų pačių šalių jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-5-603/2017 pagal ieškovų A. S. ir S. S. ieškinį atsakovams S. G., R. G. ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, būtent S. G. ir R. G., vykdydami žemės sklype pagalbinio pastato statybą, pakeitė esminius projekto sprendinius, o būtent, statinio vietą žemės sklype, laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovų šioje byloje atlikti veiksmai, pastatant statinį – malkinę, kokiu nors būdu pažeidė apeliantų teises ir teisėtus interesus. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės suklydo, konstatuodamas, kad atsakovų pastatyta malkinė yra atskiras statinys, pagal STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ atitinkantis I grupės nesudėtingo statinio požymius, nes klaidingai buvo vertinama tik malkinės statyba ir nevertinama visa atlikta rekonstrukcija, jos mastas ir teisėtumas, be to, malkinės statybos pradžios metu STR 1.01.07:2010 dar negaliojo.Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą nagrinėjo pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, neperžengdamas ieškinio ribų, todėl teisingai vertino ginčo statinį – malkinę, kaip savarankišką statybos objektą, o ne visos atsakovų atliktos namo rekonstrukcijos kontekste. Vertinant malkinę kaip savarankišką statinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo statinys yra pastatas, kurio didžiausias ilgis yra 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m, užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m, yra nesudėtingas statinys. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto V. P. 2015 m. kovo 19 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-206(23.31) konstatuotas aplinkybes. Specialistas užfiksavo, jog prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., priklausančio A. S. ir S. S., pristatytas pagalbinio ūkio paskirties statinys – malkinė. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas – 15,27 kv. m, aukštis apie 3,80 m; pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – lentų karkaso, grindys išdėtos akmenų plokštėmis, stogas uždengtas bitumine danga; dėl minėto statinio pristatymo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. (23.2)-2D-4376 taip pat nurodyta, kad ginčo statinys yra karkasinis pagalbinio ūkio paskirties pagalbinis pastatas – malkinė. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m. Malkinė pastatyta žemės paviršiaus plote, kuriame nebuvo kitų statinių. Tiesioginio patekimo iš gyvenamojo namo į malkinę nėra. Prie gyvenamojo namo malkinė prigludusi viena šonine kraštine. Dėl malkinės pristatymo esamo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos. Taip pat nepasikeitė esamo gyvenamojo namo išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, užstatymo ir vidaus plotai. Todėl malkinė yra atskiras statinys, o ne gyvenamojo namo priestatas. Tai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Taigi nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš tiesų rėmėsi Statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, kuris statinio statybos pradžios (2010 m. kovo mėn.) metu dar negaliojo, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog malkinė yra nesudėtingas statinys, atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kita vertus, byloje pateiktas eksperto D. K. vertinimo aktas, kuriame konstatuota, jog atsakovų atlikti darbai, kuomet keičiamos pertvarų vietos, nežymiai keičiamas pastato fasadas, įstiklinamos ar kitaip uždaromos gyvenamojo ar atskirų butų lodžijos, po stogu esančios terasos, pakeičiami langai, durys, vėdinimo angos yra laikytini statinio paprastuoju remontu, o ne rekonstrukcija. Paprastojo remonto darbai buvo atlikti po kadastro duomenų fiksavimo objekto kadastrinių matavimų byloje. Akte taip pat užfiksuota, kad gyvenamojo namo duomenys nesutampa su nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais atsakovams priklausančio gyvenamojo namo kadastriniais duomenimis, nes buvo įvykdyta statybos rūšis – paprastasis remontas, o ne rekonstrukcija. Ekspertas taip pat nurodė, kad ginčo objektas – stoginė (malkinė), atitinka visus Statybos įstatymu nustatytus nesudėtingo statinio požymius ir reikalavimus, tiek vertinant kaip inžinierinį statinį, tiek vertinant kaip pastatą. Taigi nors apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi D. K. vertinimo aktu, nes šis nėra teismo paskirtas ekspertas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis asmuo turi specialių žinių statybų srityje, taigi jo vertinimas yra reikšmingas byloje, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas kitų įrodymų kontekste. Įvertinus visus anksčiau paminėtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinys – malkinė – yra nesudėtingas statinys, yra pagrįsta ir teisinga. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesiremti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nes jas atlikęs ekspertas vadovavosi neaktualiais statybas reglamentuojančiais teisės aktais, todėl ekspertizės išvadų patikimumas, visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kelia pagrįstų abejonių. Apeliantai taip pat pažymi, jog dėl to, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo statinys, priklauso bendraturčiams, prieš pradėdami statybas, atsakovai turėjo gauti bendraturčių sutikimą. Be to, teigia, kad statybos pradžios metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija nenumatė išimtinės sąlygos, jog rašytiniai bendraturčių sutikimai nėra privalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privalomi gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios nepateikė savo rašytinių pretenzijų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Statybos įstatymo (ginčui aktuali 2009 m. rugsėjo 22 d. redakcija Nr. XI-421) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje, kuri, kaip teisingai nurodo apeliantai, įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendraturčių) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šia nuostata, nes atsakovai ginčo statinio statybas pradėjo 2010 m. kovo mėnesį, t. y. galiojant ankstesnei Statybos įstatymo redakcijai, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingas yra šalių elgesys tiek statinio statybų pradžioje, tiek ir užbaigus statyti ginčo statinį. Akivaizdu, jog byloje nėra jokių duomenų, kad iki tol, kol šioje byloje buvo pareikštas ieškinys, t. y. 2015 m. sausio 8 d., ieškovai atsakovams būtų turėję kokių nors pretenzijų dėl ginčo statinio, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, ginčo statinys nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, itin reikšmingas dar 2012 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo bendrasavininkų S. G. ir R. G. bei A. S. ir S. S. sudarytas Susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog Žemės sklypo priklausiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta; pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta, – būtų rekonstruojami, neviršijant Žemės sklypui šiuo metu numatytų sprendinių, nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose, nekeičiant nustatytos šių pastatų paskirties, nepažeidžiant Šalių teisių ir interesų, registruojami Nekilnojamojo turto registre (nenaudojami komerciniais tikslais). Susitarime Šalys taip pat įtvirtino, jog sutinka ir pareiškia, kad šis Susitarimas suteikia joms teisę projektuoti naujus pastatus ar statinius joms priklausančiose Žemės sklypo dalyse. Be to, Šalys Susitarime pareiškė, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl jau pastatytų ir dalinai pastatytų Nekilnojamojo turto registre neregistruotų pastatų, statinių, jau padarytų jų rekonstrukcijų, žemės reljefo pakeitimų, ir kartu pareiškia, kad joms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypo – kelio formavimo, įrengimo ir naudojimo klausimai yra ir bus sprendžiami jų bendru susitarimu, nepažeidžiant kurios nors iš Šalių interesų.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ginčo statinys – malkinė – buvo pastatytas neturint žemės sklypo bendraturčių sutikimo dėl jo statybos, tokia statyba nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti eksploatuojamas atsakovų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Atsakovai prašo priteisti iš ieškovų 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, remdamasis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovų prašymą tenkina ir priteisia atsakovams iš ieškovų 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš ieškovų S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.