- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 2-20-231/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00044-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Atsakovas
- A. S., S. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, K. V. B., G. B.
- Ieškovas
- S. G., R. G.
- Kategorijos
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei I. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G. ir R. G. ieškinį atsakovams A. S. ir S. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, K. V. B. ir G. B., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai S. G. ir R. G. prašo įpareigoti atsakovus A. S. ir S. S. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai įrengtą statinį – priestatą, prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarinės sienos ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems yra pranešta tinkamai, jie yra atstovaujami atstovo, todėl byla nagrinėjama ieškovams nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinyje bei jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai žemės sklype prie stovinčio 154,33 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), yra neteisėtai pasistatę priestatą (toliau – Ginčo statinys) iš Gyvenamojo namo vakarinės pusės, dėl kurio Gyvenamojo namo ilgis padidėjo keliais metrais ir priartėjo prie ieškovų gyvenamojo namo. Atsakovų pastatytas Ginčo statinys nėra registruotas nei Nekilnojamojo turto registre, nei jokiame kitame viešajame registre, o ieškovams taip pat nėra žinomi jokie Ginčo statinio statybos teisėtumą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Nurodė, kad tokio pobūdžio statiniams kaip Ginčo statiniui yra privaloma visa būtina statybinė dokumentacija – projektavimo sąlygų sąvadas, projektas (supaprastintas projektas), statybos leidimas ir kt. Be to, statybos leidimą (suprantama, ir visą kitą statybos leidimo išdavimui būtiną statybinę dokumentaciją) turi turėti net ir laikinasis statinys. Taigi tam, kad žemės sklype būtų galima statyti numatytus pastatus, statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (suderintą) projektą bei statybos leidimą. Nesant tokių dokumentų, Ginčo statinys yra neteisėtai pastatytas priestatas prie Gyvenamojo namo ir yra savavališkos statybos rezultatas.
Atsakovas S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas atstovės, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 46-48), atsakovė A. S. bei atsakovų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Ginčo statinio duomenys yra nustatyti atlikus kvalifikuotą statinio apžiūrą ir užfiksuoti 2015-02-10 Statinio apžiūros akte. Ginčo statinys pilnai atitinka visus Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus nesudėtingo statinio (I grupės) požymius. Statinio apžiūros aktas, Ginčo statinio konstrukcijų vertinimas bei pateiktos fotonuotraukos paneigia ieškovų teiginius, kad Ginčo statinys gali būti vertinamas kaip „Laikinas statinys“, o tuo labiau – kaip „Neteisėta statyba“. Nurodė, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Pažymėjo, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui (statybą leidžiančiam dokumentui) privalomi tik tais atvejais, kai I grupės nesudėtingas statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Iš to seka, kad jei įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato rašytinio pritarimo, tai statytojas neprivalo rengti supaprastinto statybos projekto. Nurodė, kad ieškovų pateiktos fotonuotraukos byloje yra padarytos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi fotografuota buvo atsakovams nesant namuose ir be jų sutikimo. Ginčo statiniui nėra privalomas nei supaprastintas projektas, nei statybos leidimas, nei įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes tokių reikalavimų nenumato nei Statybos įstatymas, nei Statybos techniniai reglamentai, nei kiti poįstatyminiais teisės aktai. Atsakovai neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, kaip ir kokiu būdu Ginčo statinys pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodė nei vieno pažeisto specialaus įstatymo ar pažeistos teisės normos.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 80-82) bei jo atstovė teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklype, prie gyvenamojo namo yra pristatytas karkasinis pagalbinio ūkio paskirties pagalbinis pastatas – malkinė. Malkinės didžiausias ilgis – 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m. Malkinės užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m. Malkinė pastatyta žemės paviršiaus plote, kuriame nebuvo kitų statinių. Tiesioginio patekimo iš gyvenamojo namo į malkinę nėra. Prie gyvenamojo namo malkinė prigludusi viena šonine kraštine. Dėl malkinės pristatymo esamo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, silpnintos ar stiprintos. Nurodė, kad 15,27 kv. m malkinė priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Nurodė, kad Ginčo statinys nėra kultūros paveldo teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl statant nesudėtingą I grupės statinį neprivalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Nurodė, kad Ginčo statiniui buvo būtinas rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Kilusio ginčo atveju yra svarbi statybos pradžios data, nes rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Nurodė, kad ieškovai nėra pateikę Inspekcijai pretenzijų per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos, o duomenų, ar buvo pateiktos pretenzijos atsakovams, Inspekcija neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t.y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).
Atsakovai, įrodinėdami faktą, kad Ginčo statinys buvo pastatytas po 2010 metų byloje pateikė statybinių medžiagų kvitus, iš kurių matyti, jog statybinės medžiagos Ginčo statinio statybai buvo pirktos 2010 metais, anksčiausiai 2010-03-07 (1 t., b. l. 101-102). Ieškovai šios aplinkybės nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad Ginčo statinys buvo statomas nuo 2010-03-07 ir jo statybai taikytini teisės norminiai akta galioje Ginčo statinio statybos metu.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, priedo I lentelės 2 punkte nurodoma, kad nesudėtingiems I grupės statiniams priskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis 5 m, o plotas 50 kv. m.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad Ginčo statinys yra pastatas, kurio didžiausias ilgis yra 7,42 m, didžiausias plotis – 2,82 m, didžiausias aukštis – 3,80 m, užimamas žemės sklypo plotas sudaro 15,27 kv. m, teismas sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, kad Ginčo statinys yra nesudėtingas I grupės statinys.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punkte nustatyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl teismas sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, kad statant Ginčo statinį (nesudėtingą I grupės statinį) rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui neprivalomas. Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016-10-27 rašte Nr. AP3-4573 nurodoma, kad A. S. nereikia kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo I grupės nesudėtingam statiniui (2 t., b. l. 116). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nesant reikalingam rašytiniam pritarimui statinio projektui, atsakovams nekilo pareiga rengti Ginčo statinio projektą.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1. punkte įtvirtinta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, o pagal 33.3. punktą žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S., ieškovams ir trečiajam asmeniui K. V. B. Taigi, atsakovai, prieš statydami Ginčo statinį, kaip statybą leidžiantį dokumentą turėjo gauti ieškovų ir trečiojo asmens K. V. B. rašytinius sutikimus.
Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendraturčių) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
2012-04-04 Žemės sklypo bendrasavininkai S. G. ir R. G. (ieškovai) bei A. S. ir S. S. (atsakovai) sudarė Susitarimą (1 t., b. l. 100), kuriuo Šalys susitarė, kad Žemės sklypo priklausiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta; pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas jų santuokos metu ir vedybų sutartis nėra sudaryta, - būtų rekonstruojami, neviršijant Žemės sklypui šiuo metu numatytų sprendinių, nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose, nekeičiant nustatytos šių pastatų paskirties, nepažeidžiant Šalių teisių ir interesų, registruojami Nekilnojamojo turto registre (nenaudojami komerciniais tikslais). Susitarime Šalys taip pat įtvirtino, jog sutinka ir pareiškia, kad šis Susitarimas suteikia joms teisę projektuoti naujus pastatus ar statinius joms priklausančiose Žemės sklypo dalyse. Be to, Šalys Susitarime pareiškė, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl jau pastatytų ir dalinai pastatytų Nekilnojamojo turto registre neregistruotų pastatų, statinių, jau padarytų jų rekonstrukcijų, žemės reljefo pakeitimų, ir kartu pareiškia, kad joms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypo – kelio formavimo, įrengimo ir naudojimo klausimai yra ir bus sprendžiami jų bendru susitarimu, nepažeidžiant kurios nors iš Šalių interesų.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai nėra pateikę Inspekcijai pretenzijų per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos, o duomenų, ar buvo pateiktos pretenzijos atsakovams, Inspekcija neturi (1 t., b. l. 80-82). Ieškovai byloje taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jie per vienerius metus nuo Ginčo statinio statybos pradžios 2010 metais būtų atsakovams ar viešojo administravimo subjektams pateikę rašytines pretenzijas, skundus ar pranešimus dėl Ginčo statinio statybos. Be to, byloje esantis Susitarimas tik patvirtina, kad šalys po Ginčo statinio statybų neturėjo viena kitai pretenzijų dėl jau pastatytų ir dalinai pastatytų Nekilnojamojo turto registre neregistruotų pastatų, statinių, jau padarytų jų rekonstrukcijų.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovams Ginčo statiniui pastatyti nebuvo privalomas joks statybą leidžiantis dokumentas. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis eksperto D. K. 2016-04-08 – 2016-04-14 vertinimo aktas (2 t., b. l. 87), kuriame konstatuota, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatyta statinių ir/ar statybos darbų, kuriems būtų privalomas projektas, statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti.
Byloje yra pateiktas 2016-04-20 ekspertizės aktas Nr. 16-04/10, kuriame konstatuojama, kad Ginčo statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.31 punktu, yra laikomas priestatu, kurio statybai reikalingas leidimas (2 t., b. l. 36).
Teismas pažymi, kad 2009-03-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-120 buvo pakeistas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Po šio pakeitimo minėtame reglamente nebeliko teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis buvo parengtas ekspertizės aktas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, minėtu ekspertizės aktu nesiremia, dėl jo nepasisako, neanalizuoja ir nevertina. Taip pat teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovų atstovo argumentų, susijusių su atsakovų pastatyta pirtimi, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d., savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Ginčo statinys pastatytas teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Todėl, teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Ieškinį atmetus, ieškovai privalo atlyginti atsakovams jų patirtas 1225 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.): iš byloje esančių minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (1 t., b. l. 55; 2 t., b. l. 117-118, 119) matyti, kad 350 Eur išlaidų patyrė atsakovė A. S., o 875 Eur išlaidų patyrė atsakovas S. S., todėl jos atsakovams ir priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis. Eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos neatlygintinos, nes tai nėra išlaidos, priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. G. ir R. G. iš kiekvieno po 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S..
Priteisti iš S. G. ir R. G. iš kiekvieno po 437,50 Eur bylinėjimosi išlaidų S. S..
Priteisti iš S. G. ir R. G. iš kiekvieno po 18,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.