Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – G. G. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas E. M. atsakomybei, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 20 d.;

– konfiskuota automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6 750 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, iki kol kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ,,Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

G. G. apeliacinis skundas atmestinas

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022m. vasario 10 d. nuosprendžio pateikė tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo – G. G., kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą bei sumažinant iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo

6. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ir pats G. G. neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su jos trukme, prašydamas uždrausti jam vairuoti transporto priemones 2 metams, o ne 3 metams, kaip kad nusprendė apylinkės teismas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones –3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti tai, kad G. G. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. vairavo transporto priemonę darbo dieną apie 18.20 val., kai eismas paprastai yra kur kas intensyvesnis, nei vėlų vakarą ar ankstų rytą (ir pats G. G., apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, jog eismas byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo intensyvus). Be to, vairuojama buvo tamsiu paros metu, kai eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atsargumo. G. G. pirmojo jo patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,94 promilių girtumas labai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), bei pakankamai žymiai viršijo ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Be to, nepaisydamas to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidžia Kelių eismo taisyklių 14 punktą, G. G. dar priėmė sprendimą aplenkti priešais jį ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, ir tai darė taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kadangi lenkimo manevrą atliko iš dešinės pusės, įvažiuodamas į kelkraštį. Dėl tokių jo veiksmų kilo eismo įvykis, kadangi apelianto vairuojamas automobilis kairiu šonu kliudė lenkiamą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiame kontekste pažymima, jog apeliaciniame skunde G. G. nepagrįstai teigia, jog lenkimo manevras buvo atliktas iš kairės pusės. Toks skundo teiginys prieštarauja tiek paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei liudytojo G. B. parodydamas, tiek rašytinei bylos medžiagai – eismo įvykio apžiūros protokolui, eismo įvykio metu apgadintų automobilių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolams, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta G. G. vairuoto automobilio kairė pusė, o lenktos transporto priemonės, kurią vairavo G. B., dešinė pusė. Vertinant G. G. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas, vairuodamas neblaivus ir atlikdamas neleistiną lenkimo manevrą, rizikavo ne tik savo, bet ir kartu su juo automobiliu važiavusio mažamečio savo vaiko ir jo motinos bei kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Paminėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti – G. G. paaiškino, jog, būdamas neblaivus, važiavo pasiimti savo vaiko ir jo mamos, tačiau šie asmenys galėjo pasiekti reikiamą vietą ir pasinaudodami viešuoju transportu ar pavėžėjimo paslaugomis. Visos aptartos aplinkybės rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

10. Individualizuojant G. G. skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, taigi, tame tarpe ir sprendžiant kokiam laikotarpiui, jam turėtų būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, svarbu įvertinti ir jo asmenybę apibūdinančius duomenys, kurie G. G. charakterizuoja labiau neigiamai. Apeliantas, nors ir yra jauno amžiaus bei neturi rimtų sveikatos problemų, nedirba. Nors jis praeityje neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu nustatyta, kad G. G. yra teistas užsienio valstybėse – Vokietijoje už 2016 m. įvykdytą vagystę bei Danijoje už 2018 m. įvykdytą vagystę ir neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą (1 t., b. l. 107-109). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) per pastaruosius 5 metus matyti, kad G. G. administracine tvarka buvo baustas net 12 kartų, ir visus iš jų už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, daugiau už nustatyto greičio viršijimą (1 t., b. l. 99-106), kas leidžia spręsti, jog apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, jis linkęs nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių. Nors apeliantas teigia, kad jis negali būti laikomas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, nurodo, jog leistiną važiavimo greitį viršydavo nežymiai, tačiau paminėtas administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad G. G. yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą 21 km/h, 24 km/h, 33 km/h, 31 km/h, 36 km/h, 25 km/h ir net 41 km/h, kas negali būti laikytina nežymiu nustatyto greičio viršijimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatyto leistino greičio viršijimas, ir ypatingai tuo atveju, kai jis viršijamas ne simboliškai, taip pat laikytinas vienu iš šiukščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kadangi kaip ir vairavimas, esant neblaiviam, gali sukelti itin skaudžias pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems eismo dalyviams.

11. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas G. G. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, apylinkės teismas nesilaikė bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo, priėmė neteisingą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė, kuri yra lygi šios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkiui, nustatytam BK 68 straipsnio 2 dalyje, nelaikytina per griežta. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Atmestinas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas, prieštarauja tos pačios teisėjos, kuri išnagrinėjo G. G. baudžiamąją bylą, formuojamai praktikai analogiško pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde paminėtos trys baudžiamosios bylose, kuriose, anot skundo autoriaus, esant analogiškoms aplinkybėms, jo bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nustatė trumpesnį uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą – byla Nr. 1-1901-1109/2019, byla Nr. e1-1999-1109/2021 ir byla Nr. e1-2452-1109/2021. Informacinėje teismų sistemoje LITEKO atlikusi apelianto minimų bylų paiešką ir susipažinusi su dvejose iš jų priimtais galutiniais teismo sprendimais, apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad jose egzistavusios, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, būtų iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai G. G. baudžiamajai bylai. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Baudžiamoji byla, kurios numeris yra 1-1901-1109/2019, teismų informacinėje sistemoje apskritai nebuvo rasta. Baudžiamojoje byloje Nr. e1-1999-1109/2021 neblaiviai vairuotojai T. P. iš tiesų buvo nustatytas trumpesnis uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas, nei, kad G. G., nors nustatytas neblaivumo laipsnis tiek vienu, tiek kitu atveju buvo labai panašus – T. P. nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,76 promilės, apeliantui – 1,78 promilės, be to, T. P. taip pat sukėlė eismo įvykį, kurio metu ne tik apgadino kitą transporto priemonę, bet ir kliudė pėsčiąją, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Tačiau nuteistoji T. P. niekuomet nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, priešingai nei G. G.. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2452-1109/2021, nors neblaiviam vairuotojui Š. A. ir buvo nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis – 2,37 promilių neblaivumas, jis taip pat sukėlė eismo įvykį, tačiau Š. A. praeityje nebuvo teistas, be to, automobiliu važiavo vienas, vairuodamas jį neatlikinėjo tokių pavojingų manevrų kaip G. G.. Š. A. eismo įvykį padarė prasilenkdamas su priešais važiuojančiu automobiliu, kai per daug pasitraukė į dešinę pusę ir kliudė gatvėje paliktą stovėti kitą automobilį, kuriame, priešingai, nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo jokių žmonių, kuriems dėl Š. A. veiksmų būtų kilęs realus pavojus.

Dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio

12. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu G. G. vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – E. A.. Apylinkės teismas konstatavo, jog sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančią transporto priemonę nėra, todėl nusprendė išieškoti iš apelianto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodoma, jog vidutinė tokio charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2021 m. gruodžio mėnesį, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 6 750 Eur. Apeliaciniame skunde G. G. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat sutinka su apylinkės teismo nustatyta automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutine rinkos verte, tačiau teigia, kad išieškodamas iš jo visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 750 Eur, apylinkės teismas pažeidė proporcingumo principo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šiame procesiniame sprendime jau išdėstytus argumentus ir motyvus, susijusius su apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, jos padarymo aplinkybėmis, G. G. asmenybės vertinimu, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad pažeidėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl ko jam nebuvo paskirta bausmė, tokiam skundo argumentui nepritaria, ir konstatuoja, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 750 Eur, išieškojimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas, prašydamas sumažinti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, nenurodė nei vieno argumento, dėl kurio, jo manymu, visos automobilio VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš jo yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

14. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti dėl neteisingai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl G. G. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš G. G. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. APD-2022-03404, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant G. G., sudaro 66,60 Eur, kurios turi būti priteistos iš G. G. valstybei. Ši pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta elektroninio ryšio priemonėmis tik 2022 m. balandžio 6 d. 13.14 val., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. balandžio 6 d. nuo 10 val. iki 10.17 val. Įvertinus tai, kad minėta pažyma pateikta tik po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas G. G. apeliacinis skundas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas, nedalyvavo, jam apie galimybę išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nebuvo pranešta ir kitais būdais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išsprendimas pažeistų G. G. teises žinoti apie iš jo išieškomų išlaidų dydį, dėl to pareikšti savo nuomonę ir pateikti teismui duomenis apie turtinę padėtį. Esant šiai aplinkybei bei atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. (5.15)-03-102 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, išieškojimo“ pateiktas rekomendacijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus išlaidų priteisimo iš apelianto klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą iš G. G. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.