Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11332-955/2021 pagal pareiškėjos A. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., Kauno apygardos prokuratūrai dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki bus išnagrinėta kita byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl suinteresuoto asmens veiksnumo.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2021 m. balandžio 13 d. patikslintu pareiškimu (DOK-47606) prašo patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos M. J. 2015 m. gruodžio 23 d. asmeninį testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko savo dukteriai A. J.. Apeliantė pareiškime nurodė suinteresuotus asmenis: 1) savo brolį S. J., galintį paveldėti pagal įstatymą, ir nurodė, kad jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes žino apie mamos surašytą asmeninį testamentą, 2) Kauno apygardos prokuratūrą, pagal kurios pareiškimą Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl S. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui S. J. buvo siunčiami keletą kartų skirtingais adresais, tačiau realiai nebuvo įteikti ir grąžinti teismui su žymomis, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi leido pareiškėjai įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui per jos pasirinktą antstolį. Pareiškėjos pateiktoje antstolio M. P. 2021 m. birželio 21 d. dokumento gavimo pažymoje (DOK-81948) nurodyta, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikinėjami 2021 m. birželio 15 d. ir 17 d. dviem adresais, durų niekas neatidarė, 2021 m. birželio 17 d. ir 21 d. pašto dėžutėje palikti antstolio pranešimai apie įteiktinus dokumentus. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys dėl procesinių dokumentų įteikinėjimo ir teisėjos 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija „Siųsti pagal CPK 123 str. 3 d.“, sprendžiant prašymą dėl procesinių dokumentų įteikim viešo paskelbimo būdu (DOK-69263), sudaro pagrindą laikyti, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

9. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi įvertino aplinkybes, kad suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai neįteikti ir neaiški jo pozicija dėl pareiškėjos prašymo, ir kad kitoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjami klausimai dėl jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Teismas nurodė, kad galimai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesai bus apsaugoti tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas tokio asmens tinkamo atstovavimo, todėl sprendė, kad yra privalomas bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo sustabdymo pagrindas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas neveiksnumo byloje ir bus išspręstas klausimas dėl globėjo/rūpintojo paskyrimo.

Dėl privalomo bylos sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

10. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

11. CPK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Remiantis šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai. Jei asmuo netenka veiksnumo tam tikroje srityje po civilinės bylos iškėlimo, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu byla sustabdoma iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovas pagal įstatymą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016, (24 p.) yra suformulavusi tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt.

13. Iš LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo iškėlimo metu (2021 m. balandžio 15 d.) jau buvo pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl suinteresuoto asmens S. J. pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jei asmuo netenka veiksnumo, jis savo teises į teisminę gynybą gali įgyvendinti per atstovą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nagrinėjama neveiksnumo byla, buvo privalomasis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas neveiksnumo byloje ir bus išspręstas klausimas dėl atstovo paskyrimo (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir teisės į teisminę gynybą užtikrinimo

14. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

15. Apeliantės teigimu, antstolio M. P. 2021 m. birželio 21 d. dokumento gavimo pažyma Nr. 6 (DOK-81948) patvirtina, jog procesiniai dokumentai S. J. įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), todėl nepagrįstai skundžiamoje nurodyta, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui neįteikti. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo siųsti ne vieną kartą, tačiau realaus jų įteikimo nebuvo. Pareiškėjos minimoje antstolio pažymoje nurodyta, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikinėjami dviem adresais, durų niekas neatidarė, 2021 m. birželio 17 d. ir 21 d. pašto dėžutėje palikti antstolio pranešimai apie įteiktinus dokumentus.

16. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje. Dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 dalis).

17. Nustačius, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl suinteresuoto asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikrose srityse, ir atsižvelgus į CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl procesinių dokumentų įteikimo, kol nėra priimtas teismo procesinis sprendimas neveiksnumo byloje ir kol nėra išspręstas klausimas dėl atstovo (globėjo) paskyrimo, procesinių dokumentų įteikimas per antstolį ar kitais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais negali būti laikomas tinkamu.

18. Atskirajame skunde nurodyta, kad byloje dėl prašymo patvirtinti asmeninį testamentą nėra ginčo dėl teisės, todėl nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-29/2010).

19. Nagrinėjamu atveju, nustatyti, ar yra ginčas dėl teisės, bus galima tik tuomet, kai bus aiški suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti asmeninį testamentą. Suinteresuotas asmuo ir pareiškėja yra brolis ir sesuo, palikėjos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėja siekia teismine tvarka patvirtinti asmeninį testamentą, kuriuo visas turtas paliekamas jai. Taigi šios bylos baigtis tiesiogiai susijusi su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis: nesant testamento jis galėtų paveldėti su pareiškėja pagal įstatymą. Teismas privalo užtikrinti ne tik pareiškėjos, bet ir suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

20. Teisė būti išklausytam yra viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia įgyvendinti rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

21. Suinteresuotas asmuo, sutikdamas su pareiškėjos reikalavimu arba jį ginčydamas, turi teisę naudotis visomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis, ir teismas negali šių teisių riboti. Tik išnagrinėjus kitą bylą bus nustatyta, ar jis gali savo teises į teisminę gynybą įgyvendinti savarankiškai, ar tik per teismo paskirtą atstovą, išsprendus globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo klausimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad suinteresuotas asmuo nėra priėmęs palikimo pagal įstatymą ir nėra kreipęsis į notarą. Palikimas atsirado palikėjo mirties dieną, t. y. 2021 m. sausio 15 d. Kita civilinė byla dėl suinteresuoto asmens veiksnumo iškelta iki palikimo atsiradimo. Tik išnagrinėjus kitą bylą bus galima atsakyti į klausimą, ar suinteresuotas asmuo turi/turėjo galimybę savarankiškai įgyvendinti savo teisę į palikimą, ar tik per įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtą atstovą. Be to, civilinio kodekso 5.30 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, ir CPK XXXVIII skyriaus nuostatos numato galimybę nagrinėti bylą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą dėl suinteresuoto asmens veiksnumo, išsprendus globėjo/rūpintojo paskyrimo klausimą ir po to atnaujinus bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjimą, būtų užtikrintas tinkamas suinteresuoto asmens interesų atstovavimas, kokybiškas ir efektyvus visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimas. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo, nebūtų užtikrinta galimai neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą ir kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtino teismo procesinio sprendimo reikšmę teisingam pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis įgyvendinat civilinio proceso tikslus.

24. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus ir neturinčios teisinės reikšmės atmeta apeliantės argumentus, kad suinteresuotas asmuo slapstosi nuo teisėsaugos dėl padaryto nusikaltimo, neatvyksta ir į jo atžvilgiu teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kad suinteresuotas asmuo yra teisininkas, Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus narys, ir tikėtina, kad imituoja savo neveiksnumą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šiems teiginiams pagrįsti nepateikti jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis).

25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.