Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1225-1028/2023 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „M. B. Š.“ dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

12. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo (taikymo).

13. 2019 m. (ginčo laikotarpiu) galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau ir Nuostatai). Pagal Nuostatų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus (nuostatų 1 punktas), 4.6 punktą administratorius, be kita ko, atlieka šią funkciją – organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Nuostatų 4.6.1. punkte įtvirtinta, kad administratorius pirkimų sąlygose nustato reikalavimus, kad paslaugų kainos neviršytų įstatymuose nurodytų konkrečių paslaugų maksimalių tarifų; namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustato, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką (8.1 punktas); už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika (8.2 punktas).

14. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354, nustato daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir liftų) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo tvarką. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas vertinant statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Pagal Metodikos 9 punktą savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi metodika, parengia maksimalių tarifų skaičiavimo projektus namų grupėms ir teikia savivaldybės tarybai.

15. Šiaulių miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. T-370 buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalūs techninės priežiūros tarifai.

16. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuostatų prieš tai minėti punktai turi būti aiškinami ne selektyviai, o sistemiškai, įvertinant normų tarpusavio ryšį. Nuostatų normos suteikia administratoriui galimybę organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros darbų (paslaugos) pirkimus, tuo atveju, jei tokios paslaugos neteikia administratorius, tačiau namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose administratorius privalo konkrečiai nustatyti ir nurodyti, kad tarifas neviršys tarifo apskaičiavimo metodikoje nurodyto tarifo ribų ir administratorius privalo kontroliuoti tokių paslaugų pirkimo sutarčių vykdymą. Akivaizdu, kad tokiais atvejais, kai pats administratorius teikia namo techninės priežiūros paslaugas, jis neorganizuoja šių paslaugų pirkimo iš trečiųjų asmenų (paslaugų teikėjų), ir toks pirkimas organizuojamas tik tokias atvejais, kai administratorius neteikia šių paslaugų. Kaip minėta Nuostatų 4.6.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad administratorius privalo užtikrinti, kad namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygose tarifas neviršytų Metodikos tarifo ir administratorius su pasirinktais paslaugų teikėjais ne tik sudaro paslaugų pirkimo sutartis, tačiau ir kontroliuoja jų vykdymą.

17. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad poįstatyminis teisės aktas – Nuostatai – yra ydingai suformuluotas. Nuostatai, be kita ko, nustato, kaip administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, tačiau nuostatuose nėra nurodoma, jog trečiųjų asmenų (ne administratoriaus) teikiamos techninės priežiūros paslaugos turi siekti maksimalius techninės priežiūros tarifus. Maksimalūs techninės priežiūros tarifai – tai namų grupėms savivaldybės tarybos pagal metodiką nustatyti didžiausi galimi techninės priežiūros mokėjimai; skaičiuojant maksimalius tarifus namų grupėms, atsižvelgiama į namo dydį ir techninės priežiūros ypatumus (Metodikos 9 punktas).

18. Kolegija taip pat negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pagal savivaldybės nustatytą įkainį galėtų apskritai neatsirasti asmenų, norinčių teikti namų techninės priežiūros paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos nustatymas nėra savitikslis, juo buvo siekiama subalansuoti administratorių, jų pasitelktų trečiųjų asmenų, pelno siekimo tikslus ir daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių siekį gauti būtinas paslaugas. Be to, Metodikoje nurodoma, kad apskaičiuojant daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifą įvertinama statybos srities atitinkamo specialisto valandinis bruto darbo užmokestis pagal savivaldybės duomenis arba vidutinis metinis valandinis darbo užmokestis (Metodikos 8 punktas), t. y. įvertinami ekonominiai kriterijai. Taip pat, savivaldybės vykdomajai institucijai nustatyta galimybė, įvertinus techninės priežiūros paslaugos įkainio pokytį, rengti maksimalių techninės priežiūros tarifų perskaičiavimo projektus ir teikti juos savivaldybės tarybai (Metodikos 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei atsirastų daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros paslaugų teikėjų trūkumas, savivaldybės galėtų tikslinti maksimalius techninės priežiūros tarifus ir taip skatinti šių paslaugų teikėjų konkurenciją.

19. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė teigė, kad atsakovė techninei priežiūrai atlikti pasitelkia susijusį juridinį asmenį, ir juos sieja tas pats naudos gavėjas ir tokiu būdu atsakovė siekia išvengti maksimalių tarifų taikymo. Atsakovė tvirtino, kad ieškovės argumentai, kad jos pasitelkiami subjektai techninei priežiūrai atlikti yra su ja susiję ir juos sieja tas pats naudos gavėjas, neturi jokios reikšmės šalių ginčui. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų (dubliko) priedų matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) sutartį UAB „M. b. LT“ (paslaugos teikėja) įsipareigojo, be kita ko, teikti UAB „Š. n. v.“ (paslaugos gavėja) (po prijungimų ir reorganizacijų UAB „M. B. Š.“) daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros paslaugas (sutarties 1.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinis reglamentavimas nedraudžia administratoriui namų techninei priežiūrai atlikti pasitelkti kitus juridinius asmenis, kadangi, kaip minėta, būtent administratoriaus funkcijoms priklauso organizuoti, vykdyti namo techninės priežiūros, darbų pirkimus bei vėliau su šių paslaugų teikėjais sudaryti paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoti jų vykdymą, tačiau administratorius privalo užtikrinti šių paslaugų teikimo sąlygų dėl kainos (tarifo taikymo) laikymąsi, t. y., kad namų techninės priežiūros paslaugos tarifas (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) neviršytų Metodikos tarifo.

Dėl permokos grąžinimo

20. Minėta, kad ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės UAB „M. B. Š.“ 8756,02 Eur permoką ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė detalizavo 8756,02 Eur sumą, išskirdama sumą, viršijančią Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. T-370 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nurodytus maksimalius techninės priežiūros tarifus (3 tomas, 190–198 b. l.). Bylos duomenimis, atsakovė sąskaitose nurodė taikytą techninės priežiūros už 1 kv. m. daugiabučių gyvenamųjų namų tarifą (2 tomas, 70–200 b. l., 3 tomas, 1–26 b. l.), kuris viršijo Šiaulių miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. T-370 patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus (https://www.siauliai.lt/aktai/document/84870).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė apmokėjo atsakovės sąskaitas už namų techninę priežiūrą, tai patvirtino ir pati atsakovė (pvz., atsiliepimo į ieškinį 26, 107 punktai) ir jog ieškovės detalizacijoje nurodyti techninės priežiūros tarifai atitinka Sprendime nurodytus tarifus.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

23. Pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau išnyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos: atsakovė patvirtino aplinkybes, kad ieškovė visiškai apmokėjo jos siųstas sąskaitas; dėl atliktų mokėjimų (permokų) ieškovės turtas sumažėjo 8756,02 Eur suma, kuri buvo skirta apmokėti techninės priežiūros paslaugas pagal įkainius viršijančius maksimalius tarifus; ieškovės turto sumažėjimą lėmė atsakovės veiksmai išrašant sąskaitas didesnei sumai, nei numatė Metodikos normos; nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės egzistavo ieškovei teikiant ieškinį; atsakovė be teisinio pagrindo gavo 8756,02 Eur sumą; ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, kadangi permokai grąžinti buvo reikalingas teismo sprendimas šioje byloje.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl permokos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

26. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), kurios atlieka kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

27. Nagrinėjamu atveju šalys yra juridiniai asmenys ir šios palūkanos skaičiuojamos už priteistą 8756,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos – 2022 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, be kita ko, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, skundžiamame sprendime nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismų sprendimus analogiškose bylose, turi vadovautis vėlesne jų praktika. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad laiko atžvilgiu vėlesni teismų sukurti precedentai yra labiausiai aktualūs, nes jie, be kita ko, parodo kuria linkme yra formuojama teismų praktika. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad žymiai vėliau, nei ieškovės ir atsakovės nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose, iš esmės analogiškoje savo teisine problematika naujausioje teismų praktikoje teismai konstatavo, kad techninių paslaugų teikimas, priežiūra nėra vienkartinis veiksmas, jis turi būti vykdomas nuolat, yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl administratoriaus pareigų, pačiam teikiant paslaugas ar sudarant sutartis su kitais juridiniais asmenimis, tarifų taikymo, administratorius turi šių reikalavimų laikytis. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucijai nesuteikia teisės oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o nuomonės pateikimas nustatyto prejudicinio fakto kontekste jokios teisinės reikšmės taip pat nesudaro. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo tai, kad aplinkybė, jog namo administratorė su trečiuoju asmeniu pirkimo sutartyje susitarė dėl didesnio tarifo dydžio, negu šiuo konkrečiu atveju nuspręsta taikyti, nedaro šalių sudarytos sutarties niekine, tačiau tokiu atveju išlaidos, viršijančios tas, kurios apskaičiuotos taikant nustatytą tarifą, tenka administratorei, sudariusiai tokią pirkimo sutartį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-768-863/2023). Kolegija atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 8.2 ir 4.6.1 punktų tarpusavio ryšys reiškia tai, kad pirkimų sąlygose turi būti nustatomas toks tarifas, kuris negali viršyti tarifo dydžio, apskaičiuoto pagal daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką bei taip apskaičiuotas tarifas turi būti numatytas administratoriaus ir trečiojo asmens (paslaugos teikėjo) paslaugų pirkimo sutartyje, t. y. pirkimo sutarties šalys gali susitarti dėl tarifo dydžio, tačiau bet kokiu atveju jis negali viršyti tarifo, apskaičiuoto pagal metodiką, dydžio; toks minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės atitinka Nuostatų esmę ir administratoriaus vykdomos daugiabučio namo administravimo veiklos specifiką (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 51 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-768-863/2023).

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi (Nr. DOK-3066) ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (Nr. DOK-3547) atsisakė priimti administratorės kasacinius skundus, nurodant, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

32. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas remtis vėlesne teismų praktika iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apeliacinį skundą tenkinus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 250,00 Eur žyminis mokesčio ir 3592,25 Eur atstovavimo išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme ir 197,00 Eur žyminis mokesčio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 tomas, 79 b. l., 6 tomas, 64–65 b. l., 182 b. l.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, ir į tai, kad ieškovės atstovavimo išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, taip pat į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą bei advokato darbo sąnaudas, sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendži a:

Tenkinti ieškovės (apeliantės) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188771865) iš atsakovės UAB „M. B. Š.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8756,02 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų, dviejų centų) permoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos – 2022 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4039,25 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt devynių eurų, dvidešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.