Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 1992 m. birželio 18 d. teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant dviem metams (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2020 m. birželio 25 d. apie 12.30 val. Prienų r., Balbieriškio sen., kelio Balbieriškis-Krokialaukis 2 km. 200 m., pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. M. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,87 promilių neblaivumas). Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju V. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Prieš kelias dienas iki šio įvykio atvažiavo pas savo pusseserę L. M., gyvenančią Prienų r. Jos vyras E. M. turi automobilį „VW PASSAT“, valstybinių numerių neprisimena. 2020 m. birželio 25 d. dienos metu vienas gėrė alų, išgėrė nemažai, kai sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Evaldo automobilis visada stovi kieme atrakintas, jame būna palikti ir automobilio užvedimo rakteliai. Kiek prisimina, Evaldas kažkur buvo namuose, dirbo ūkio darbus, pas jį leidimo paimti automobilį neklausė. Jis teisės vairuoti automobilį neturi ir niekada neturėjo. Būdamas girtas įsėdo į automobilį „VW PASSAT“ ir išvažiavo į parduotuvę, ar automobilyje buvo kokie nors jo dokumentai, nežiūrėjo. Važiuodamas pamatė iš paskos važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kuriame pareigūnai, įjungę švyturėlius, jį stabdė. Jis sustojo. Policijos pareigūnai pradėję su juo bendrauti suprato, kad yra neblaivus ir davė jam pūsti į alkotesterį. Kiek tiksliai įpūtė neprisimena. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus gailisi.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė. 2020 m. birželio 25 d. apie 11.56 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. A. gavo pranešimą, kad Prienų r., link Balbieriškio miestelio per Mackių k., važiuoja automobilis „VW PASSAT“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami Prienų r., keliu Balbieriškis-Krokialaukis 2 km 200 m., pastebėjo atvažiuojantį minėtą automobilį ir jį sustabdė. Vairuotojas prisistatė V. L.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tada vairuotojui buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu vairuotojas įpūtė 2,87 promiles, o antru 3,01 promiles. Vairuotojas sakė, kad jis teisės vairuoti automobilį neturi. Taip pat jis nepateikė ir jokių automobilio dokumentų. Jis sakė, kad automobilis priklauso jo pusseserės vyrui E. M..

Liudytojas E. M. paaiškino, kad turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, atvažiavo sutuoktinės Linos pusbrolis V. L.. Jis gyvena Lazdijų r. Atvažiavo į ūkį padėti dirbti ūkio darbus. Sodybos kieme stovi jam priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam pasibaigusi techninė apžiūra. Automobilis būna atrakintas. Kur tiksliai buvo padėjęs šio automobilio užvedimo raktelius, pasakyti negali. Žino, kad V. vairuotojo pažymėjimo neturi. Tą dieną, kai V. L. sustabdė policijos pareigūnai su jam priklausančiu automobiliu, jis buvo pagiriotas, nes abu iš vakaro gėrė degtinę. Kitą dieną jis dirbo ūkio darbus, namo grįžo apie 16-17 val. Tada pasigedo V., po to pastebėjo, kad kieme nėra ir jo automobilio. Kitą dieną paskambinęs 112, sužinojo, kad V. L. sulaikytas. Grįžęs V. pasakė, kad jis važiavo su automobiliu į parduotuvę ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis neleido V. L. naudotis savo automobiliu, kadangi žinojo, jog jis neturi teisės jo vairuoti, tuo labiau, kad jis buvo neblaivus. Automobilį atsiėmė iš policijos komisariato, dėl jo niekam pretenzijų neturiu. Jam priklausančio automobilio vertė apie 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. L. prisipažinimo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- 2020 m. birželio 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta, esanti Prienų r., Balbieriškio sen., Navasiolkos k., kelio Balbieriškis - Krokialaukis 2 km 200 m;

- 2020 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo užfiksuota, kad V. L. 12.40 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, 15.53 val. nustatytas 3,01 promilių neblaivumas;

- VĮ „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. M.;

- VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriais nustatyta, kad automobilio, „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina be PVM - 323 eurai, su PVM - 390 eurų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio neblaivumas, t. y. 2020 m. birželio 25 d. apie 12.30 val. Prienų r., Balbieriškio sen., kelio Balbieriškis - Krokialaukis 2 km. 200 m., pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. M. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,87 promilių neblaivumas). Už V. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis V. L. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. L. praeityje teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, todėl teismo vertinimu areštas yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-135/2008, Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. L. anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba, ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu, nusikalstama veika padaryta esant sunkiam girtumui – 2,87 promilės. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo negalima laikyti piktybišku kelių eismo taisyklių pažeidėju, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant artimą BK 68 straipsnyje numatytam dydžio vidurkiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo E. M. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo, nes M. M. nurodė, kad automobilį kaltinamasis paėmė, kai jis dirbo, jam nieko apie tai nežinant, jis kaltinamajam vairuoti automobilio neleido, priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 390,00 Eur.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. L. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Į bausmės laiką V. L. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. birželio 25 d. 12.40 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 10.26 val. (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 25 d. 12.40 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 10.26 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. L. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct).

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. L., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme, kai suėmimas nevykdomas, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. (jei nuteistasis pilnametis vyras), arba į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (jei nuteistas nepilnametis), arba į Panevėžio pataisos namus, jei areštas paskirtas nepilnametėms ir pilnametėms moterims. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.