Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltlora“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui S. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl ginčytino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Baltlora“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ prašė patvirtinti ją kreditore UAB „Baltlora“ bankroto byloje su 332 900,00 Lt finansiniu reikalavimu: iš jų 177 135,94 Lt skolos ir 155 764,46 Lt netesybų.

BUAB „Baltlora“ administratorius ginčijo kreditorės finansinį reikalavimą dalyje dėl 146 537,20 Lt netesybų.

Motyvuojamoji dalis

Kreditorės pareiškimas dalyje dėl 146 537,20 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas.

Nustatyta, kad 2008 m. birželio 20 d. tarp UAB „Baltlora“ ir UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ buvo sudaryta Pirkimo –pardavimo sutartis Nr. 2008/06/20 (b. l. 18-22) (toliau - Sutartis) ir 2008 m. birželio 30 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta Turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 2008/06/30 (b. l.7-14) (toliau - Sutartis išsimokėtinai), pagal kurias BUAB „Baltlora“ nesumokėjo 177 135,94 Lt (47 780,00 Lt pagal Sutartį išsimokėtinai ir 129 355,94 Lt pagal Sutartį). Sutarties išsimokėtinai 2.4 punktas numato, kad laiku neatsiskaičius su Pardavėju (t. y. kreditore), Pirkėjas (t. y. skolininkė, BUAB „Baltlora“) privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o 2.5 punktas numato, kad Pirkėjas uždelsęs atsiskaityti, taip pat moka baudą, lygią 10 procentų palūkanų nuo uždelstos sumokėti sumos. Sutartis 3.3 punktas taip pat numato, kad laiku neatsiskaičius su Pardavėju (t. y. kreditore), Pirkėjas (t. y. BUAB „Baltlora“) privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Bankroto administratoriaus nuomone, dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) negali būti skaičiuojamos, o 155 761,46 Lt netesybų dydis dabartinėje UAB „Baltlora“ situacijoje laikytinas per didelėmis netesybomis, atsižvelgiant į tai, jog 0,5 procentų dydžio delspinigiai atitinka 82,5 procento metines palūkanas ir negali būti pripažinti protingais, bei sutinka, kad skaičiuojant 0,03 procento dydžio delspinigius už ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį (skaičiavimas b. l. 3) būtų patvirtinta bendra pagal abi sutartis 9 227,26 Lt suma.

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi įtraukė į BUAB „Baltrola“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ bei patvirtino jos finansinį reikalavimą 186 363,20 Lt sumai (177 135,94 Lt skolos ir 9 227,26 Lt netesybų), o ginčytiną finansinio reikalavimo dalį dėl 146 537, 20 Lt išskyrė į atskirą bylą (b .l. 30).

Byloje tarp kreditorės ir bankroto administratoriaus kilo ginčas dėl sutartyse numatytų netesybų dydžio.

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 str. 3 d.), bei kitose teisės normose.

Bankroto administratoriui ginčijant 1 976,65 Lt palūkanų sumą, paskaičiuotą vadovaujantis Sutarties išsimokėtinai 2.5 punktu, kreditorė jų atsisakė (b. l. 46). Todėl teismas tik pažymi, kad dvigubų netesybų taikymas už tą patį prievolės nevykdymą (netinkamą vykdymą), prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams (CK 1.5 str.).

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007): mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis S. A. IĮ v. UAB „Abuva“, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005) už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 procentus per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 procento per metus, t. y. iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis IĮ V. ir S. M. prekybos centras v. AB „Turto bankas“, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-173/2006).

Šiuo atveju sutartyse numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai, kas atitinka 182,5 procento metines palūkanas, ir kreditorės prašoma patvirtinti bendra 155 764,46 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams (CK 1.5 str.) bei formuojamai kasacinio teismo praktikai dėl netesybų dydžio.

Minėta, kad prašoma patvirtinti pagrindinė negrąžintos skolos bendra suma yra 177 135,94 Lt ir prašoma patvirtinti 155 764,46 Lt netesybų. Tokie delspinigiai (arba 182,5 procento metinės palūkanos) yra aiškiai per dideli, nes negalima leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Be to, skolininkei nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (nemokant pagal šalių sutartą grafiką sutartų sumų), kreditorė siūlymus dėl sutarčių nutraukimo pareiškė praėjus beveik 3 metams (b. l. 24, 16).

Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Byloje bankroto administratoriui prašant sumažinti sutartyse numatytų netesybų dydį, savo raštu pateiktame paaiškinime kreditorė nurodė, kad skolininkei beveik 4 metus naudojantis staklėmis jų vertė dėl nusidėvėjimo sumažėjo mažiausiai trečdaliu, kas sudaro beveik 197 000,00 Lt , be to, skolininkė negrąžino dalį neapmokėtos, bet jau parduotos produkcijos, tačiau ji nepateikė teismui įrodymų, jog patyrė nuostolių dėl to, kad BUAB „Baltlora“ praleido prievolės įvykdymo terminą (pagal abi sutartis; CPK 178 str.); savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė. Kreditorė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prievolių neįvykdymo ar netinkamo jų vykdymo ji patyrė didesnių nuostolių nei 0,03 procento delspinigių už kiekvieną prievolių neįvykdymo dieną, o jų nepateikus, teismas neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti bankroto administratoriaus prašymą sumažinti delspinigių dydį iki 0,03 procento dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tvirtinti kreditorės likusios 146 537,20 Lt finansinio reikalavimo dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str.,

nutaria:

Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ pareiškimą dalyje dėl 146 537,20 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltlora“ bankroto byloje atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.