Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant kreditoriui A. R. ir vertėjai V. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl ginčytino kreditoriaus A. R. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Baltlora“ bankroto byloje, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius A. R. prašė įtraukti jį į BUAB „Baltlora“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą 1 035 843 Lt sumai. Nurodė, jog 555 600,00 Lt sudaro pagrindinis įsiskolinimas už išnuomotus pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir 480 243 Lt delspinigių.

Bendrovės administratorės įgaliotas atstovas su kreditoriaus prašymu nesutiko, nurodydamas, kad pagal įmonės administratoriui perduotus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis ir dokumentus, A. R. nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius, pateiktas finansinis reikalavimas dėl pagrindinės skolos neatitinka buhalterinės apskaitos duomenų, neaiškios tariamo įsiskolinimo susidarymo aplinkybės, be to, 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 182,5 procento metinių palūkanų, negali būti pripažinti protingais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, A. R. (toliau-kreditorius) ir UAB „Baltlora“ (toliau-įmonė) 2008-07-01 sudarė pastatų ir statinių nuomos sutartį Nr. 2008/07/01 (toliau-Sutartis), pagal kurią kreditorius sutartyje nustatytomis sąlygomis iki 2012 m. birželio 31 d. (Sutarties 3.2 p.) įmonei išnuomojo Sutarties 1.1 punkte nurodytus pastatus ir statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o įmonė įsipareigojo už juos mokėti nuomos mokestį (Sutarties 2.1 p.). Nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo nekilnojamojo turto perdavimo nuomininkui, t. y. nuo šios sutarties sudarymo dienos -2008 m. liepos 1 d. ( Sutarties 3.1 p.). Pagal Sutarties 2.1 punktą nekilnojamojo turto nuomos mokestis šalių susitarimu yra 12 000,00 Lt per mėnesį (Sutarties 2.1 p.), o mokant nuomos mokestį, vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, nuomininkas (t. y. įmonė) privalo išskaičiuoti ir mokėti už nuomotoją (t. y. kreditorių) Vilniaus apskrities (Vilniaus miesto skyriui) valstybinei mokesčių inspekcijai 15 procentų Gyventojų pajamų mokestį nuo mokamos nuomos mokesčio sumos (Sutarties 2.3 p.); į mokamą nuomos mokestį neįeina jokie mokesčiai, susiję su nekilnojamo turto valdymu ir naudojimu ( Sutarties 2.4 p.). Kreditorius nurodo, kad už išnuomotą nekilnojamąjį turtą įmonė per visą nuomos laikotarpį jam sumokėjo tik už vieną pilną mėnesį 12 000 Lt ir 8 400 Lt už antrą mėnesį bei 3 060,00 Lt sumokėjo Vilniaus apskrities VMI ir yra skolinga 555 600,00 Lt; o jis, turėdamas supratimą, kad atėmus iš įmonės pastatus, kuriuose ji vykdė savo veiklą, atims ir galimybę įvykdyti gautus užsakymus, o kartu ir galimybę atsiskaityti su juo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į bylą pateiktais duomenimis, kreditorius, pateikdamas metinę pajamų mokesčių deklaraciją už 2008 m., 2009-08-18 Vilniaus apskrities VMĮ pateikė Sutartį ir aiškinamąjį raštą (b. l. 59-64); pateiktais duomenimis įmonė asmeniškai sumokėjo kreditoriui 20 400,00 Lt ir už jį sumokėjo 3 060 Lt VMI. 2012 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Baltlora“ (t. y. įmonei) iškelta bankroto byla. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis materialus turtas sudaro 29 339 Lt, o 2012-04-27 įsipareigojimai kreditoriams siekė 813 972,58 Lt; kadangi įmonė neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimą teismui pateikė UAB „Baltlora“ savininkė L. B.. Bankroto bylos duomenimis (civ. b. Nr. B2-846-480/2012), UAB „Baltlora“, kurios registracijos adresas – Marijampolė, Kauno g. 111-9, buveinė – Zariškių g. 6, Ąžuolų Būdos k., Kazlų Rūdos sav., pagrindinė veikla buvo medienos apdirbimas, įrangą medienos apdirbimui buvo įsigijusi iš UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, kurios vadovas tas pats A. R. (LITEKO, civ. b. Nr. B2-1086-480/2012).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolė sumokėti nuomos mokestį įmonei atsirado remiantis tarp jos ir kreditoriaus sudaryta Sutartimi (CK 6.256 str. 1 d., 6.477 str., 6.487 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog įmonė yra skolinga kreditoriui už nekilnojamojo turto nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė sumokėjo tik dalį nuomos mokesčio, kreditoriaus reikalavimas dėl 552 540 Lt ( 12 000 Lt x 48 mėn. – ( 20 400 Lt + 3 060 Lt) =552 540 Lt) jo finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas (CPK 178, 185 str.).

Šalių pasirašytos sutarties 5.2 punktas numato, kad laiku neatsiskaičius su nuomotoju (t. y. kreditoriumi) pagal šios sutarties nuostatas, nuomininkas moka nuomotojui 0,5 % dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną iki visiško atsiskaitymo. Kreditorius sutartyje numatytus delspinigius skaičiuoja iki bankroto bylos iškėlimo įmonei ne daugiau kaip už 182 dienas. Bankroto administratorius, nors ir nesutikdamas su pagrindiniu įsiskolinimu, paaiškinime teismui nurodo, kad protingais būtų 0,03 procento dydžio delspinigiai už ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį.

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje buvo pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis S. A. IĮ v. UAB „Abuva“, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-505/2005). Tuo labiau, sutartyse numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai, kas atitinka 182,5 procento metines palūkanas, ir kreditoriaus prašoma patvirtinti bendra 480 243,00 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams (CK 1.5 str.) bei formuojamai kasacinio teismo praktikai dėl netesybų dydžio. Tokie delspinigiai (arba 182,5 procento metinės palūkanos) yra aiškiai per dideli, nes negalima leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Be to, įmonei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių (reiškė pretenzijas dėl nesumokėto nuomos mokesčio, teikė siūlymus dėl sutarties nutraukimo ir kt.) tinkamam sutarties vykdymui. Byloje bankroto administratoriui nurodžius sumažinti sutartyse numatytų netesybų dydį iki 0, 03 procento, kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prievolių neįvykdymo ar netinkamo jų vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,03 procento delspinigiai už kiekvieną prievolių neįvykdymo dieną. Sumažinus delspinigius iki 0,03 procento, jų bendra tvirtintina suma – 28 415,12 Lt ((480540Lt x0,03 % x 182 d.)+(12000Lt x 0,03 % x 176 d.)+(12000Lt x0,03 % x147 d.)+(12000Lt x0,03 % x116 d.) +(12000 x0,03 % x86 d.)+ (12000 x0,03 % x55d.)+(12000Lt x0,03 % x25d.) = 28 415,12 Lt).

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ginčytiną finansinio reikalavimo dalį – bendrai 580 955,12 Lt (552 540 Lt + 28 415,12 Lt = 580955,12 Lt) sumai patvirtinti, o likusioje dalyje prašymo netenkinti (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str.,

nutaria:

Patvirtinti A. R. 580 955,12 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Baltlora“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.