- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1-439-1017/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14798-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, turintis netekto darbingumo, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis 2019 m. balandžio 11 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, prie šiukšlių konteinerių, Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui D. K. padarius jam pastabą dėl paleisto nuo pavadėlio šuns ir paaiškinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnyje, bei paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, jis tyčia du kartus sudavė D. K. šuns pavadėlio sagtimi per nugarą, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto – alkūnės srityje bei nugaroje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. jis buvo prie šiukšlių konteinerio, atsinešė šiukšles, surinktas vaikų žaidimų aikštelėje ir bandė jas surūšiuoti; šiukšlių buvo nemažai, todėl užtruko, kol jas surūšiavo. Tuo metu paleido savo šunį su prisegtu pavadėliu lakstyti. Šuo ramiai gulėjo maždaug 10 metrų nuo kaltinamojo atstumu, jis nedidelis, mišrūnas, šuniui 7 metai, neagresyvus, nelojo, pavojaus aplinkiniams nekelia, net kačių nepuola; jį visuomet vedžioja be antsnukio. Tuo metu atbėgo pilietis (nukentėjusysis) prie kaltinamojo šuns ir pradėjo jį filmuoti, t. y. priekabiauti prie kaltinamojo šuns. Kaltinamasis liepė jam atsikabinti nuo šuns. Nukentėjusysis toliau filmavo kaltinamojo šunį, todėl kaltinamasis atsisegė nuo šuns pavadėlį, kurio nuotrauka yra 1 t., b. l. 88, ir pradėjo juo mojuoti, taikė į nukentėjusiojo galvą, bet pataikė vieną kartą į jo nugarą – į kairę pusę, truputį į šoną. Pavadėlį išsuko tam, kad smūgis didesnis būtų. Jie stovėjo atsisukę veidu vienas į kitą. Pro šalį einanti moteris pradėjo šaukti, kad jis muša žmogų ir kaltinamasis, atsakęs jai: „Ponia, ar čia žmogus“, nutraukė savo veiksmus. Negali būti, kad nukentėjusiajam trenkė du kartus, nes pro šalį ėjusi moteris iškart pradėjo rėkti ir sutrukdė kaltinamajam. Kaltinamasis nematė, ar kliudė nukentėjusiojo ranką, tačiau prisimena, kad nukentėjusysis gindamasis nuo kaltinamojo pakėlė kairę ranką. Kaip įvykio metu suplyšo nukentėjusiojo striukė, nežino. Kaltinamasis iš karto suprato, kad jo šunį filmavęs žmogus buvo pareigūnas – iš jo balso, visi pareigūnai taip kalba. Be to, jis iš karto pasakė, kad yra tarnautojas. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, kaltinamasis nematė; atrodo buvo su striuke. Po šio įvykio jam buvo surašytas protokolas dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tokių parodymų, kokie užfiksuoti jo apklausų protokoluose, nedavė. Civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, savivaldybei ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Jo pajamos per mėnesį – 300 Eur pašalpa, gyvena su dukra bute, kuris priklauso jam ir dukrai; kreditų neturi (1 t., b. l. 199-200; 2 t., b. l. 25-26).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. jis su kolega N. G. fiksavo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kolega buvo maždaug 20 metrų nuo jo atstumu. Fiksuojant pažeidimus, nukentėjusysis pastebėjo, kad pievoje, maždaug 10 metrų atstumu nuo kaltinamojo laksto paleistas šuo su prikabintu pavadėliu. Priėjęs nukentėjusysis užfiksavo administracinį pažeidimą ir pradėjo ieškoti šuns savininko. Tuo metu prie jo priėjo kaltinamasis ir paklausus, ar jis vedžioja šį šunį, jis pasakė, kad taip. Nukentėjusysis prisistatė, t. y. pasakė, kad jis yra Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos atstovas D. K., paaiškino kaltinamajam, kad yra pažeidimas, paprašė pateikti asmens duomenis, kadangi pažeidimą norėjo užfiksuoti skirdamas žodinę pastabą. Kaltinamasis nepateikė savo duomenų, tuomet nukentėjusysis pradėjo daryti vaizdo įrašą, kad užfiksuoti duomenų nepateikimą. Kaltinamasis jam filmuojant nusegė nuo šuns pavadį su sagtimi, pasakė: „Parodysiu tau viešąją tvarką“ ir užsimodamas du kartus jam smogė. Smūgių sudavimo metu nukentėjusysis stovėjo prieš kaltinamąjį, dešine ranka laikė planšetę, o kairę ranką pakėlė, pirmas smūgis buvo į alkūnę o antras – į stuburo sritį. Smūgis buvo stiprus, iš visos jėgos užsimojant. Jautė, kad jam sudavė per nugarą, suriko, tai užfiksuota vaizdo įraše. Įvykio metu nukentėjusysis dėvėjo žieminę striukę, jautė smūgį į nugarą ir per striukę. Tuomet nukentėjusysis atšoko nuo kaltinamojo ir pasikvietė kolegą. Įvykį matė pro šalį ėjusi nėščia moteris, ji taip pat išsigando, bet jos duomenų nukentėjusysis nepaėmė. Įvykio vakare važiavo į greitosios pagalbos ligoninę, padarė nuotrauką, tyrė, ar nepažeisti slanksteliai, smūgių vietose – nugaros srityje ir ant kairės rankos, buvo mėlynės. Iki įvykio šios kūno vietos buvo sveikos, jų neskaudėjo. Įvykio metu galėjo plyšti striukė kairės rankos pakėlimo metu, iki tol striukė buvo neplyšus, neseniai išduota. Striukė nukentėjusiajam buvo grąžinta iš komisariato. Nukentėjusysis nežino, kodėl savivaldybė netvarkė (nesusiuvo) jo striukės, tokius dalykus sprendžia administracija. Naują striukę savivaldybė išdavė maždaug po pusės metų, kai eilinį pirkimą darė, iki tol jis kitą striukę nešiojo. Nukentėjusiojo šuo buvo vokiečių aviganio dydžio, panašus į belgų aviganį (1 t., b. l. 200-202).
Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusysis patyrė traumą darbo metu ir turi teisę į kompensaciją. Tą pačią dieną po įvykio, nukentėjusysis įtarė, kad dėl kaltinamojo suduotu smūgio į nugarą gali būti pakenkta stuburo slanksteliui, jautė skausmą. Jam skaudėjo ir įkvepiant, galvojo, kad pažeistas krūtinės ląstos kauliukas ir duria į plaučius. Todėl važiavo į ligoninę, ten padarė nuotraukas, nustatė, jog stuburas nepažeistas. Po įvykio ilgai matėsi mėlynės, jas skaudėjo virš savaitės laiko. Medikamentų nuo skausmo nevartojo, nes yra prieš vaistų vartojimą. Darbo grafiko nereikėjo sukeisti dėl patirtų sužalojimų. Tačiau dėl to, kad darbo metu važiavo į ligoninę ir po kelių dienų darbo metu abdukciją darė, darbovietė patyrė kažkiek žalos. Nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė (2 t., b. l. 25-26).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. G. nurodė, kad prisimena nagrinėjamą įvykį ir atpažįsta jame dalyvavusius asmenis. Įvykis įvyko turbūt gegužės mėnesį, tiksliai neprisimena, buvo po pietų, Pašilaičių mikrorajone. Jie su kolega D. K. fiksavo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, D. K. buvo toliau nuo liudytojo, kai išgirdo jo šauksmą: „Ateik“ dėl kilusio konflikto su piliečiu (kaltinamuoju). Priėjus D. K. paaiškino, kad dėl šuns bei netinkamai metamų atliekų jis norėjo sudrausminti pilietį, o pastarasis sudavė jam su pavadžio, kurio foto nuotrauka yra 1 t., b. l. 87, sagtimi. Liudytojas šio fakto nematė, priėjęs tik matė, kad kolega buvo atsitraukęs ir filmavo. Liudytojui pasirodė, kad kaltinamasis nesuvokė, ką jis daro. D. K. buvo šoke, pasimetęs, jam skaudėjo nugaros srityje. Kaltinamojo šuo nebuvo labai didelis, jis lakstė paleistas, nepuolė ir nelojo. Įvykio metu jie dėvėjo tarnybinę uniformą. Nukentėjusiojo striukės rankovėje vėliau buvo pastebėtas išplyšimas. Pirmas atvejis, kad darbo metu suplyštų striukė, todėl jos sutvarkymo ar pakeitimo tvarkos liudytojas nežino. Tokios tvarkos, kad perduoti susiūti striukę nėra. Grįžus į savivaldybę, nukentėjusysis rodė sužalojimus, liudytojas liepė jam nusirengti ir apžiūrinėjo sužalojimus. Matėsi, kad yra sužalota – ant rankos ir nugaros buvo guzai. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo nubaustas pagal ANK (2 t., b. l. 24-26).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. nurodė, kad prisimena konfliktą (duomenys neskelbtini) g. dėl užpulto savivaldybės viešojo skyriaus pareigūno, atvykus į įvykio vietą, viešojo skyriaus pareigūnas nurodė vyrą, kuris vieną iš pareigūnų sužalojo į koją arba nugarą (tiksliai neprisimena) su pavadėlio metaliniu antgaliu. Šuns neprisimena, pavadėlį matė, jis buvo vidutinio dydžio. Sužalotas asmuo buvo su uniforma. Apkaltintas asmuo nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais, elgėsi agresyviai. Neprisimena, ar kaltinamasis ką nors paaiškino dėl įvykio aplinkybių. Neprisimena, ar įvykio metu buvo sugadinta nukentėjusiojo striukė (2 t., b. l. 36).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. tyrimui pateikė fotonuotrauką, vaizdo įrašą, striukę (1 t., b. l .29).
Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas 0.16 min. trukmės vaizdo įrašas. Matomas pagyvenęs vyras V. V., apsirengęs dėmėta žalios spalvos striuke, tamsios spalvos megzta kepure, kuris eina link jo filmuojančios kameros. Fone girdimas vyriškas balsas, sprendžiant iš bylos aplinkybių, tai D. K. balsas, kuris sako: „Girdėjau“. V. V. artindamas link kameros sako: „Tu, tu....“. D. K. sako: „Viešosios tvarkos skyrius Vilniaus miesto savivaldybė“. Kalbant D. K., V. V. taip pat kažką sako, bet žodžiai nesuprantami. V. V. pasilenkia prie šuns, atsega pavadėlį. Pavadėlio sagtis yra priekyje. V. V. sakydamas: „Aš tau parodysiu viešąją tvarką, bliat“, užsimoja. Toliau matoma filmuojama žemė, žolė (1 t., b. l. 35-36).
Apžiūros protokolu apžiūrėta vyriška striukė, mėlynos spalvos, užsegama šviesios spalvos užtrauktuku, priekyje dvi kišenės, užsegamos užtrauktukais, striukė su gaubtu. Ant abiejų striukės rankovių prisiūti antsiuvai su užrašu „Viešosios tvarkos skyrius, Vilnius“. Striukės apačioje, iš vidinės pusės ant baltos medžiaginės etiketės tušinuku parašyta „K.“ ir dydis „XL“. Po dešinės rankovės pažastimi yra plyšys 12 cm ilgio (1 t., b. l. 3133).
Pakvitavimu apžiūrėta striukė grąžinta D. K. (1 t., b. l. 34).
Specialisto išvadoje Nr. G1211/2019(01) konstatuota, kad remiantis D. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, D. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairio žasto – alkūnės srityje, nugaroje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjos rašte nurodyta, kad D. K. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. dirba Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju), pridėtas Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyr. specialisto pareigybės aprašymas, 2019 m. birželio 4 d. įsakymu pakeistas aprašymas, Viešosios tvarkos skyriaus Individuali materialiojo turto apskaitos kortelė (1 t., b. l. 64-66; 2 t., b. l. 33-35).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. V. tyrimui pateikė šuns pavadėlį, kuris apžiūros protokolu apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas V. V. (1 t., b. l. 85-88).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose, taip pat rašytiniuose dokumentuose (apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje ir kt.) užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais bei vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
BK 286 straipsnio nuostatomis, tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-435-677/2016, 2K-182-942/2017).
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-151-697/2016, 2K-182-942/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie šiukšlių konteinerių tarp kaltinamojo V. V. ir nukentėjusiojo D. K. kilo konfliktas. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis D. K. vykdė savo kaip Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto, t. y. valstybės tarnautojo, pareigas. Pagal nuoseklius nukentėjusiojo D. K. paaiškinimus, iš esmės sutampančius su kaltinamojo V. V. bei liudytojų N. G. ir K. M. paaiškinimais, konfliktas kilo po to, kai nukentėjusysis D. K. priėjo prie kaltinamojo, pasiteiravo ar šalia esantis paleistas šuo yra kaltinamojo ir pastarajam tai patvirtinus, davė pastabą dėl paleisto nuo pavadėlio šuns bei paaiškino, kad kaltinamasis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnyje, paprašė kaltinamojo pateikti asmens tapatybės dokumentą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, o pastarajam atsisakius tai daryti, pradėjo filmuoti įvykio vietą. Tai, jog nukentėjusysis filmavo kaltinamojo šunį, supykdė kaltinamąjį, kadangi, jo (kaltinamojo) nuomone, tai buvo neteisėta.
Iš nuoseklių ir detalių nukentėjusiojo paaiškinimų teisme, kurie sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog nukentėjusiajam filmuojant, kaltinamasis nusegė nuo šuns pavadį su sagtimi, pasakė: „Parodysiu tau viešąją tvarką“ ir užsimodamas du kartus jam stipriai smogė: pirmas smūgis buvo į nukentėjusiojo alkūnę, kuria dengėsi nuo smūgio, o antras – į nugarą, tiksliau į stuburo sritį. Tai iš dalies patvirtino ir kaltinamasis, kuris nurodė, kad jis specialiai išsuko šuns pavadėlį ir trenkė jo sagtimi nukentėjusiajam, kad smūgis būtų stipresnis. Be to, nors kaltinamasis nematė, ar suduodamas smūgį jis kliudė nukentėjusiojo ranką, jis nurodė, jog atsimena, kad nukentėjusysis gindamasis nuo kaltinamojo pakėlė kairę ranką. Smūgių sudavimo aplinkybės nėra užfiksuotos byloje pateiktuose vaizdo įrašuose, taip pat nenustatyta tiesioginių šio įvykio dalyvių. Nepaisant to, kad kaltinamasis teigia, jog jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, teismas tiki nukentėjusiojo paaiškinimais, kad smūgiai buvo suduoti du. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam nagrinėjamo įvykio metu padarytos poodinės kraujosruvos kairio žasto – alkūnės srityje bei nugaroje. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai yra du, skirtingose vietose, todėl jie galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, kaip teigia nukentėjusysis. Liudytojas N. G. taip pat teisme patvirtino, kad po įvykio apžiūrėjęs nukentėjusiojo kūną, jis matė sužalojimus skirtingose nukentėjusiojo kūno vietose. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis sudavė du smūgius nukentėjusiajam.
Byloje įrodyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. du kartus šuns pavadėlio sagtimi sudavė D. K. smūgius, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairio žasto – alkūnės srityje bei nugaroje. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi jis pasipriešino valstybės tarnautojui, kuris tuo metu vykdė savo funkcijas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis net kelis kartus sudavė smūgius valstybės tarnautojui, įvykio metu vykdžiusiam savo funkcijas, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata (padarytos dvi ženklios kraujosruvos – 6x3 cm žasto – alkūnės srityje ir 1x6 cm nugaroje (dešinėje pusėje, tarp mentinės ir stuburo linijų, juosmens I-o slankstelio aukštyje), darytina išvada, kad kaltinamojo veika buvo pavojinga ir tokius veiksmus atlikusiam asmeniui įstatymas numato griežčiausios rūšies – baudžiamąją – teisinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, kaltinamasis V. V. aiškiai suvokė, kad su juo bendrauja pareigūnas, t. y. valstybės tarnautojas. Visų prima, tai patvirtino pats kaltinamasis. Antra, nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą su skiriamaisiais užrašais. Trečia, nukentėjusysis, prieš pradėdamas bendrauti su kaltinamuoju, prisistatė. Tai patvirtina kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimai teisme bei nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo duomenys. Tuo tarpu kaltinamajam nepatiko nukentėjusiojo, kaip valstybės tarnautojo, atliekami veiksmai ir jis nesant jokių jo smurtinį elgesį pateisinančių priežasčių, specialiai nusegė nuo šuns pavadėlį ir jo dalimi su sagtimi, išsukęs pavadėlį, kad smūgis būtų stipresnis, du kartus smūgiavo nukentėjusiajam. Iš kaltinamojo paaiškinimų, jis tikėjosi smūgius suduoti į galvos sritį, be to, neaišku, ar būtų pabaigęs po dviejų smūgių, jeigu pro šalį ėjusi moteris nebūtų jam sutrukdžiusi. Akivaizdu, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Nors kaltinamojo gynėjas teisme teigė, kad nukentėjusysis kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, kadangi nemokėjo tinkamai elgtis konfliktinėje situacijoje, teismas sprendžia, jog tokių įrodymų byloje nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis vykdė savo pareigas darbo metu, elgėsi tinkamai, pagarbiai kaltinamojo atžvilgiu, o pastarasis priešingai – buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu bei smurtavo prieš jį. Teigti, kad kaltinamojo elgesį išprovokavo ar įtakojo provokuojantis/rizikingas nukentėjusiojo elgesys nėra jokio pagrindo. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d. kaltinamajam buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl šuns vedžiojimo viešoje vietoje be pavadžio bei vėliau teismo jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nevykdė nukentėjusiojo nurodymo pateikti savo asmens duomenis ar asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Be to, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu nesuvokė savo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo psichiatrijos ambulatorinę ekspertizę, nustatyta, jog
V. V. byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuota paranoidinės šizofrenijos remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų nebuvimas/susilpnėjimas), dėl savo psichikos būsenos V. V. galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (1 t., b. l. 130-133). Teismas neatmeta galimybės, kad kaltinamojo sveikatos būklė turėjo įtakos jo veiksmams nagrinėjamo įvykio metu, tačiau tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir į šias aplinkybes atsižvelgiama, skiriant bausmę.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo V. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta, kad asmuo, pasipriešinęs valstybės tarnautojui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pasipriešino valstybės tarnautojui), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš valstybės tarnautoją, vykdantį savo funkcijas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, aplinkybes (nusikaltimas padarytas po to, kai nukentėjusysis, t. y. valstybės tarnautojas, vykdydamas savo funkcijas, kreipėsi į kaltinamąjį ir norėjo užfiksuoti administracinį nusižengimą, išreiškiant savo nepasitenkinimą valstybės tarnautojo veiksmais, viešoje vietoje, tai stebint pašaliniams asmenims), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, nedirbantis, turintis netektą nedarbingumą, našlys, gyvena su dukra, gaunamos pajamos tik iš išmokos – 300 Eur/mėnesį, byloje nėra duomenų, kad iki nagrinėjamo įvykio būtų baustas administracine tvarka, neteistas. Taigi kaltinamasis nėra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų bei visuomenėje įtvirtintų elgesio taisyklių.
Be to, nustatyta, kad kaltinamasis yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, nuo 1999 m. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vėliau dėl ligos paūmėjimo psichiatrijos ligoninėje gydytas dar du kartus – 2010-2011 metais, iki 2015 metų gydėsi ambulatoriškai, pakeista diagnozė – nustatyta (duomenys neskelbtini), po to pas psichiatrą nesilankė, nesigydė, duomenų apie būklės pablogėjimą nėra, todėl nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) (psichikos sutrikimui būdingų simptomų nebuvimas/susilpnėjimas), teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog psichologinio įvertinimo metu stebimi (duomenys neskelbtini) būdingi mąstymo ypatumai, polinkis rezonuoti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo kaltinamojo psichikos sveikatos būklė bei dėl jam diagnozuotos ligos išklikę mąstymo ypatumai ir polinkis rezonuoti.
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, teismas neturi pagrindo skirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų, nes nėra kaltinamojo sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, be to, įvertinus kaltinamojo psichikos sveikatos būklę ir turimą netektą darbingumą, tokio pobūdžio bausmė būtų netikslinta ir ją paskyrus nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skirti laisvės atėmimo bausmę primą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir įvykdytos veikos pavojingumą, nėra pagrindo (BK 55 str.).
Vadovaudamasis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei minimali sankcijoje numatyta bauda (BK 54 str. 3 d.). Už nesunkų nusikaltimą šiuo metu BK numatyta minimali – 50 MGL (t. y. 2 500 Eur) bauda, o tokio dydžio bauda, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, turtinę padėtį, dėl šio įvykio kilusias turtines pasekmes (dėl žalos atlyginimo) bei įvykdytos veikos pavojingumą, būtų neproporcingai per didelė. Teismo vertinimu, teisinga ir protinga už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam V. V. paskirti 10 MGL (50*10 = 500 Eur) dydžio baudą. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis – per 1 metų laikotarpį.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 45,90 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 151-154). Į šią sumą yra įskaičiuota patirta žala, suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam D. K. dėl jam nustatytų sužalojimų. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, kurie buvo tiriami ir kurių gydymo išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pateikti kartu su civiliniu ieškiniu, yra kaltas kaltinamasis V. V., Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas visiškai, iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 45,90 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.; CPK 12 str., 178-179 str.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 193,60 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo – sugadinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantį turtą – tarnybinę žieminę striukę, kuri buvo išduota nukentėjusiajam D. K. (1 t., b. l. 51-59). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, nukentėjusiajam D. K. ginantis nuo kaltinamojo smūgių, plyšo jam išduotos tarnybinės striukės rankovė ties pažastimi. Tai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo bei liudytojo N. G. paaiškinimai, taip pat minėtos striukės išdavimo nukentėjusiajam ir apžiūros protokolo duomenys. Nors kaltinamasis nėra kaltinamas šioje byloje svetimo turto sugadinimu, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl striukės sugadinimo, kadangi ji buvo sugadinta nagrinėjamo įvykio metu dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusįjį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 17 d. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas dėl to, kad kaltinamasis sugadino savivaldybei priklausantį turtą, po ko ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas šios striukės poėmis ir ji saugoma Vilniaus aps. VPK 6 PK; reikalaujama suma atitinka naujos striukės įsigijimo kainą (1 t., b. l. 51). Byloje nustatyta, kad minėta striukė po civilinio ieškinio pareiškimo – 2019 m. gegužės 22 d. buvo grąžinta D. K. (1 t., b. l. 34). 2020 m. sausio 8 d. teismas atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės dėmesį į tai, kad striukė nukentėjusiajam buvo grąžinta, nukentėjusysis tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pasiūlė civilinio ieškovo atstovei apsvarstyti pareikšto civilinio ieškinio dalyką bei reikalaujamą sumą, įvertinus tai, jog galimai striukę buvo galima sutvarkyti (susiūti), o ne keisti nauja (1 t., b. l. 202). 2020 m. sausio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad civilinis ieškovas palaiko 2019 m. balandžio 17 d. civiliniame ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl 193,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, papildomai nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio atsarginių žieminių striukių D. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo ir jam nauja tokia striukė buvo išduota prasidėjus kitam šaltajam sezonui – 2019 m. spalio 30 d., atlikus papildomą pirkimą, kurio metu už naują striukę sumokėta 193,60 Eur. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė rašytiniuose paaiškinimuose detaliai išdėstė aplinkybes, kodėl susiūta striukė nebūtų tinkama naudoti tarnybos metu, t. y. neatitiktų kokybinių tokiai striukei keliamų reikalavimų.
Įvertinus šiuos paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamo įvykio metu suplyšus nukentėjusiojo tarnybinei striukei ir nesant galimybės ją sutaisyti taip, kad ją toliau būtų galima dėvėti tarnybos metu, kaltinamasis yra atsakingas už civilinio ieškovo patirtos žalos atlyginimą ir iš kaltinamojo V. V. civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai priteistina 193,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 str. 1 d.; CPK 12 str., 178-179 str.).
Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį palaikė bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų, atliktų viešoje vietoje, nukentėjusiojo tarnybos (darbo) metu, jam vykdant teisėtas funkcijas, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis nurodė, kad jautėsi pažemintas, patyrė stresą darbo metu. Be to, tos pačios dienos vakare, tebejausdamas skausmą, nukentėjusysis kreipėsi į medikus pagalbos, siekdamas išsiaiškinti, ar jo sveikatai nesukelta sunkesnių pasekmių, patyrė laiko bei papildomus emocinius išgyvenimus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų buvo sukelti liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, jam nebuvo skirtas gydymas, dėl to nebuvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo gyvenimo tvarka, nukentėjusysis nebuvo nedarbingas. Pastebėtina ir tai, jog nukentėjusysis dalį įvykio detalių pasakoja hiperbolizuotai.
Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo finansinę padėtį (nedirbantis, turintis netektą darbingumą, gaunantis 300 Eur/mėnesį pašalpą), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio bylose, esant sukeltam nežymiam sveikatos sutrikdymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D. K. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ir suimtas nebuvo. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir pagrindo šiuo metu ją skirti nenustatyta.
Kompaktinis diskas, kuriame įrašyti į bylą pateikti vaizdo įrašai, prisegtas voke prie galinio b. t. 1 viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), baudą.
Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 45,90 Eur (keturiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. K. gydymą).
Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus šešiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, į. k. 188710061, LT95 4010 0424 0363 2773, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14798-19).
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. V. D. K. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Neskirti kardomosios priemonės V. V..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame įrašyti į bylą pateikti vaizdo įrašai, prisegtą voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad teismo paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą reikalinga pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti nuteistajam, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.