Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (pratęsta) tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) su E. P.. Šia Nuomos sutartimi E. P., remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. 422, pratęsta manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini), išnuomoto jam Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1226V, nuomos sutartis. Pagal Nuomos sutarties 2.2 punktą nuomininkas privalo mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Nuomininkui Butas nuomojamas nuo 2002 m. liepos 12 d. 2021 m. rugsėjo 22 d., dalyvaujant antstoliui, buvo įvykdytas avarinis Buto atidarymas ir faktinių aplinkybių konstatavimas Bute. Nuomos sutartis su E. P. nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutraukta. Todėl atsakovė teigia, kad už elektros energijos apmokėjimą Ginčo laikotarpiu atsakingas pagrindinis Buto nuomininkas E. P., ne atsakovė. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nepateikė tinkamų PVM sąskaitų faktūrų už Ginčo laikotarpį ar kitų dokumentų, kurie būtų tinkamai pasirašyti. Vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. (ieškinyje nurodomas skolos laikotarpis nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2021 m. vasario 24 d.). Taip pat atsakovei nebuvo siųsti ar teikti jokie raginimai, priminimai ar panašaus pobūdžio dokumentai apie susidariusią skolą. Taigi, ieškovės reikalavimai atsakovei negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami, nes būtent nuomininkas prisiėmė pareigą už atsakovę mokėti ieškiniu prašomas priteisti išlaidas.

2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė K. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens E. P. buvo sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią už komunalines paslaugas atsiskaito nuomininkas; atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina vartotojo atsakomybę, todėl už elektros energiją turėtų atsiskaityti nuomininkas; pradinė Buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2002 m. liepos 12 d. ir ji buvo pratęsiama; atsakovė yra gavusi iš ieškovės dokumentus, kad paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m.; Nuomos sutartis buvo nutraukta, nes atsakovas neatsiskaitydavo už Buto nuomą.

Po 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdžio byla baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, dėl to abiem šalims išreiškus sutikimą (CPK 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Butas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1226V „Dėl buto (duomenys neskelbtini) registravimo kaip manevrinio ir išnuomojimo E. P.“ buvo registruotas kaip manevrinis ir išnuomotas trečiajam asmeniui E. P. vieneriems metams. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. 422 „Dėl manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties su E. P. pratęsimo“ šis terminas buvo pratęstas dar vieniems metams. To pagrindu su E. P. 2002 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 12-3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-781 „Dėl butų ((duomenys neskelbtini) ir kitų) nuomos sutarčių sudarymo“ Butas E. P. buvo išnuomotas neterminuotai, dėl ko su E. P. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta nauja Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ja E. P., be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą už akių, kuriuo nutarė nutraukti Buto Nuomos sutartį ir iškeldinti E. P. kartu su kitais sprendime nurodytais asmenimis iš Buto su visu jiems priklausančiu turtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). To pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė Buto naudojimą ne pagal paskirtį. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija, kad jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kartu su antstoliu pateko į Butą, fiksavo jame esančią padėtį, Butą užrakino pakabinama spyna, palikdami pranešimą.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad į Butą Ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) buvo tiekiama elektros energija. Šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyti Buto elektros energijos skaitiklio duomenys – 3 727 kW. Byloje taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad elektros energija Butui Ginčo laikotarpiu buvo tiekiama ieškovės, tačiau nei atsakovė kaip Buto savininkė, nei trečiasis asmuo kaip Buto nuomininkas rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove sudarę nebuvo. Atsakovė šioje byloje kelia klausimą (ginčą), kam tokiu atveju tenka pareiga atsiskaityti už Butui Ginčo laikotarpiu patiektą elektros energiją – Buto savininkui ar nuomininkui, taip pat teigia, kad paskaičiuotos skolos už Bute suvartotą elektros energiją Ginčo laikotarpiu ieškovė nepagrindžia pakankamais įrodymais.

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos sudarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą.

Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys Buto vidaus tinklai. Nors, kaip minėta, atsakovė nėra sudariusi su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo Buto elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento ir ieškovė tiekia per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energiją, o atsakovė (abonentas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir užtikrinti jai priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tokią išvadą sąlygoja specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Taisyklėse. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu) 98 punktą už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Taisyklių 101 punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Kaip teisingai nurodo ieškovė, kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio Buto nuomininkas E. P. nebuvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 101 punktą yra pakankama atsirasti atsakovės kaip Buto savininkės prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose (ginčo laikotarpiu galiojusių taisyklių 100-101 punktai) įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

Įvertinus tai, konstatuotina, kad ieškovė ieškinį dėl skolos už suvartotą elektros energiją pagrįstai reiškia atsakovei, nes savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei). Todėl su tuo susiję atsakovės atsikirtimai šioje byloje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad būtent tokios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuluotos pagal savo aplinkybes analogiškoje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021.

Atsakovė šioje byloje taip pat teikia argumentą, kad trečiojo asmens kaip Buto nuomininko pareiga mokėti mokesčius už Butui tiekiamą elektros energiją kyla ir iš Nuomos sutarties, kurioje buvo įtvirtinta nuomininko pareiga mokėti komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius. Byloje nustatyta aplinkybė, kad tokia pareiga trečiajam asmeniui Nuomos sutartyje buvo įtvirtinta Nuomos sutarties 2.2 punkte. Tačiau kaip nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021, kuri pagal savo aplinkybes yra analogiška nagrinėjamai bylai, nuomos sutarties tarp būsto savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Nuomos sutartis dėl Buto siejo būtent jos šalis, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę ir trečiąjį asmenį E. P., tuo tarpu ieškovė nebuvo Nuomos sutarties šalimi (dalyve), negalėjo įtakoti jos sąlygų, jas žinoti, atitinkamai, negali patirti nuostolių dėl to, kad trečiasis asmuo E. P. nevykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei (tiek dėl pareigos sudaryti su elektros energijos tiekėjų atskirą sutartį, tiek dėl pareigos atsiskaityti už elektros energiją, ką nurodė atsakovė teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų - priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., matyti, kad paskutinį kartą Bute suvartotos elektros energijos duomenys buvo deklaruoti 2016 m. liepos 28 d. Vėliau jie buvo fiksuoti tik 2020 m. lapkričio 24 d. (nuo 1 000,61 kW iki 3 676 kW), o 2021 m. vasario 24 d. (nuo 3 676 kW iki 3 726 kW), kai Bute buvo atjungta elektra dėl susidariusios skolos. Byloje nėra duomenų, kad paskaičiavus mokesčius už Bute suvartotą elektros energiją atsakovei kaip Buto savininkei buvo teikiamos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti Bute suvartotos elektros energijos Ginčo laikotarpiu pagrįstumu. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. nurodyti tarifai, kuriais remiantis buvo paskaičiuota skola. Jų teisingumo, pagrįstumo atsakovė neginčija. Priskaitymo ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. nurodytas suvartotas elektros energijos kiekis iš esmės sutampa su 2021 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu elektros energijos skaitiklio rodmeniu. Todėl teigti, kad skolos dydžio už suvartotą elektros energiją Bute ieškovė nepagrindė pakankamais įrodymais teismas neturi pagrindo (CPK 175, 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, atsakovės teikiami argumentai dėl ieškovės pareigos teikti atsakovei mokėjimo dokumentus, PVM sąskaitas-faktūras netinkamo vykdymo nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi, nes atsakovė neįrodinėja, kad terminas atsiskaityti su ieškove už į Butą patiektą elektros energiją teisės aktų buvo susietas su tokio mokėjimo dokumento ir/ar PVM sąskaitos-faktūros įteikimu atsakovei ir jis šiai dienai dar nėra suėjęs. Tai, kad atsakovė ieškovės buvo informuota apie skolos už Bute suvartotą elektros energiją dydį, jo paskaičiavimą iki šios civilinės bylos iškėlimo, liudija ir šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovės 2021 m. vasario 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės 2022 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad prie papildomų rašytinių paaiškinimų atsakovės pridėta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nesusijusi su šia nagrinėjama byla, nes joje teikiami duomenys apie kitą butą (duomenys neskelbtini) (CPK 180 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.213 straipsnį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama Buto savininkė, nėra įvykdžiusi jai tenkančios prievolės sumokėti ieškovei už Butui tiektą elektros energiją nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2021 m. vasario 24 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 373,58 Eur skolą pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos prašomos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 373,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė byloje sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, patyrė 0,23 Eur komisinio mokesčio išlaidas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios ieškovės patirtos 21,23 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jos naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas.

Valstybė patyrė 42,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteisiamos iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 373,58 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 58 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 373,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,23 Eur (dvidešimt vieną eurą 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 42,42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.